„Šiandien turime išmanią, saugią, klinikiniais tyrimais paremtą vaistų alternatyvą, kuri stimuliuodama smegenis numalšina menstruacijų sukeliamus pojūčius“, – sako neįtikėtiną pagalbos įrankį moterims išradusi lietuvė mokslininkė Emilė Radytė, kompanijos „Samphire Neuroscience“ bendrasteigėja ir vadovė.
Šį prietaisą testavo labai daug moterų, jis parodo, kad jeigu lankelis ant galvos nešiojamas penkias dienas prieš mėnesines 20 minučių per dieną, didžioji dalis moterų nejaučia jokio menstruacinio skausmo, jei nėra kitų ligų.
„Jis veikia kaip vaistai – galima dozuoti daugiau ar mažiau, bet rekomendacija išlieka ta pati – keliasdešimt minučių per dieną, kad numalšintų didžiąją dalį skausmo ir nereikėtų vaistų. Tai patogus prietaisas, jis slopina ir depresiją, lėtinį skausmą. Dauguma vyrų, o ir moterų, jeigu nenešiojo, net nesuprastų, kad tai yra medicininis prietaisas, nes atrodo tiesiog kaip lankelis, nors efektingai stimuliuoja tam tikras smegenų dalis, jog numalšintų skausmą“, – sako E. Radytė.
Paklausus, kaip ir kada nešioti lankelį, mokslininkė sako, kad viską pasakys programėlė: „Mes esame ištyrinėję su menstruacijomis susijusius sveikatos rodiklius, kokie tik gali būti. Esmė ta, kad kai nusiperki lankelį, turi atsisiųsti programėlę, susieti ją su lankeliu, užpildyti reikalingus duomenis. Tai puikus įrankis, kuris padės sukontroliuoti, kada jį naudoti, kiek naudoti, – ryte, vakare, pakeliui į darbą ar iš jo, galbūt pačiame darbe.
Viskas, ką reikia, tai įsimesti lankelį į rankinę ir, kai prireiks, užsidėti. Prieš kitas menstruacijas programėlė primins, kad štai, liko šešios dienos, – žinosite, jog ryt bus pirmoji sesija.“
Ši technologija, pasak mokslininkės, yra gan silpnos stimuliacijos, o tai reiškia, kad beveik neturi šalutinio poveikio.
Lankeliai prekyboje pasirodys kitų metų kovą
„Šiuo metu baigėme lankelio vystymą ir dirbame trimis pagrindiniais frontais: rugsėjį pradedame lankelio medicininio vertinimo reguliacinį procesą ES, tad ruošiame priduoti virš 5 tūkst. puslapių klinikinių, saugumo ir intelektinės nuosavybės dokumentų, ruošiame lankelį (angl. FireBand, aut. pastaba) masinei gamybai ir pradedame savo antrojo produkto R & D etapą.
Ši vasara labai užimta. Matydami susidomėjimą mūsų produktu, tikimės būsimų vartotojų rankas pasiekti jau labai greitai – planuojame 2024 metų kovą. Laukiančių pirmosios lankelių laidos sąrašas jau atviras“, – kaip gyvuoja šiandien, pasakoja Emilė.
Kaip pritraukė investuotojus
Į klausimą, kaip pavyksta rasti investicijų į startuolį ir kokios strategijos imasi, Emilė atsako, kad jiems pagrindinis prioritetas visada buvo ir yra kurti aukščiausio lygio inovatyvias ir saugias medicininio lygmens technologijas, padedančias spręsti moterų psichologinės ir fizinės sveikatos sutrikimus. Šiuo metu trūksta tokių sprendimų, tad ieškodama investicijų prioritetą skiria investuotojų patirčiai dirbant su medicininiais prietaisais, jų testavimu ir sertifikavimu, moterų sveikata, sveikatos technologijomis ir neuromokslais.
„Iki šiol labai džiaugiuosi, kad didelė dalis mūsų finansavimo gauta iš Jungtinės Karalystės Vyriausybės paramos inovatyvioms technologijoms vystyti. Laimėjome vieną selektyviausių paramų, SMART, kurią gauna vos iki 2 proc kandidatų kasmet! O kiti fondai buvo surinkti iš patyrusių investuotojų medicininių technologijų ir neuromokslų bei moterų sveikatos sričių. Taigi turime progą daug išmokti iš kitų investuotojų portfeliuose esančių kompanijų, padedančių mums judėti greičiau ir efektyviau“, – džiaugiasi Emilė.
Paklausus, kokie būtų patarimai kitiems verslams, tik pradedantiems savo kelią, Emilė sako, kad kiekvieno verslo kelias – skirtingas. O šios įmonės verslas dar gana jaunas naujoje moterų sveikatos technologijų srityje.
„Man, kaip į verslą atėjusiai iš akademijos ir nevyriausybinių organizacijų konteksto, svarbiausias patarimas pradėjus buvo tai, kad augančio verslo, kaip ir bet kokios organizacijos, kontekste daugumą pamokų reikia mokytis iš naujo, ir retai bus galimybė pakartoti sprendimus antrąkart, „išmokus“, todėl efektyviausia – turėti kuo daugiau pavyzdžių ir pažįstamų, kurie galėtų pasidalinti patirtimis, jas išgirsti ir priimti sprendimus taip, lyg juos priimtum ne pirmąkart, tačiau remdamasi visų anksčiau panašias dilemas turėjusių žmonių patirtimi. Ir, svarbiausia, kadangi naujo daikto, technologijos, proceso kūrimas visuomet yra labai daug jėgų reikalaujanti veikla, niekuomet nepamiršti, kodėl pradėjai šį kelią“, – pataria Emilė.
Kaip vyksta pagalbos skyrimo verslui procesas
„Turime skirtingų finansinės pagalbos priemonių norintiems pradėti verslą ir taip pat konsultuojame, patariame, kokia iš jų labiau tiktų kiekvienu atveju. Pavyzdžiui, jei norite atidaryti kepyklą, galimai pakaks paskolos, tačiau jeigu esate mokslininkas, turite idėją ir norite ją vystyti iki produkto prototipo gamybos, reikės visai kitų, rizikos kapitalo ar kitų specializuotų, priemonių“, – sako Inga Beiliūnienė, INVEGOS generalinio direktoriaus pavaduotoja, verslo plėtros direktorė.
Ši įstaiga per savo partnerį į E. Radytės startuolį investavo 200 tūkstančių eurų.
Pagrindinės valstybės įsteigtos finansų įstaigos pagalbos priemonės, pasak jos atstovės, yra lengvatinės paskolos palankesnėmis sąlygomis, palūkanų kompensacijos, teikiamos garantijos, kai asmuo (įmonė) neturi pakankamo užstato (turto), kuriuo laiduotų už paskolą ar lizingo sandorį. Pradedantiems verslą tiek pati įstaiga tiesiogiai teikia paskolas per priemonę STARTUOK, tiek tai daro per finansų tarpininkus, t. y. bankus ar kitus finansuotojus. Tad norintys kurti įmonę turi kreiptis arba į įstaigą, arba į kitus finansuotojus.
„Dirbame praktiškai su visais finansų rinkos dalyviais. Visais atvejais svarbu, kad pirmiausia verslo kūrėjai pasidomėtų sąlygomis ir padarytų tam tikrus namų darbus, pavyzdžiui, parengtų verslo planą, susiplanuotų būsimas pajamas ir apskaičiuotų išlaidas, ar pavyks vykdyti įsipareigojimą grąžinti paskolą, nusimatyti scenarijus, įsivertinti riziką ir tuo atveju, jei verslui išsilaikyti nepavyks. Na, ir, žinoma, reikia pateikti paraišką, kitus reikalingus dokumentus arba pačiai INVEGAI pagal jos formą, jei pasirinkta kreiptis į įstaigą tiesioginės paskolos, arba kitam pasirinktam finansuotojui pagal jo nustatytus reikalavimus.
Įstaiga suinteresuota investuoti, padėti perspektyvioms, gyvybingoms įmonėms, o ne tik dalinti pinigus nemokamai“, – pabrėžia I. Beiliūnienė.
Į klausimą, į ką atsižvelgia įstaiga, prieš priimdama sprendimą finansuoti, jos atstovė sako, kad gali pasiūlyti finansinę pagalbą įmonėms įvairiomis verslo stadijomis – pradedantiems verslą, norintiems plėstis ar tiesiog palaikyti verslą. Taigi, pirmiausia, vertindami konkrečią įmonę, žiūrima į jos amžių, naujausius finansinius rodiklius ir jų tendencijas, o jei verslas tik kuriasi, į verslo planą ir planuojamas pajamas, išlaidas, finansines prognozes, gebėjimą suprasti produkto ar paslaugos poreikį rinkoje.
Dažniausiai įmonės daro techninių klaidų, kviečia atkreipti dėmesį
Į klausimą, kur dažniausiai suklysta įmonės, pildydamos paraiškas, I. Bieliūnienė sako, kad tai yra techninės klaidos, pavyzdžiui, paliktos neužpildytos paraiškos dalys ar tiesiog pamirštama
pasirašyti dokumentą prieš įkeliant jį į sistemą.
„Paraiškų teikėjai, būna, nepateikia visų reikalingų dokumentų arba jie būna netaisyklingai ir ne iki galo užpildyti, pavyzdžiui, smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto deklaracijose pateikiamos ne visos įmonės sąsajos bei ne visa akcininkų struktūra iki galutinių naudos gavėjų (t. y. fizinių
asmenų), verslo planai parengti skubotai, nepagrindžiant projekto poreikio, kuomet trūksta nuosavų lėšų pagrindimo, taip pat ne visa apimtimi atskleidžiami kiti finansavimo šaltiniai, o projekto gyvybingumas ir prognozių prielaidos kartais būna pernelyg optimistinės.
Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį, kad, be viso to, vertinama, ar pagrįstas lėšų poreikis ir ar esami bei būsimi verslo pinigų srautai bus pakankami turimiems ir naujai prisiimamiems kredito įsipareigojimams vykdyti. Taigi paraiškas tenka grąžinti, kad būtų patikslintos ir kad būtų galima įvertinti bei priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo“, – sako I. Bieliūnienė ir patikina, kad įstaigos darbuotojai tokioje situacijoje siunčia el. laiškus įmonių atstovams, jog patikslintų, papildytų paraišką.
Dažniausios priežastys, dėl kurių paraiškos grąžinamos tikslinti arba atmetamos, pasak pašnekovės, yra šios: pareiškėjo prognozuojamos pajamos nepakankamos vykdyti finansinius įsipareigojimus visu suteikiamos paskolos laikotarpiu; pareiškėjai per nustatytą terminą nepateikia papildomos prašomos informacijos ar trūkstamų dokumentų, pagrindžiančių poreikį gauti paskolą; pateikiami nepasirašyti dokumentai, todėl negalima įrodyti dokumento tikrumo; trūksta rinkos analizės, kuomet kuriamas naujas produktas; mažai informacijos verslo plane: nepagrindžiamas paskolos poreikis, mažai informacijos apie įmonės veiklą, nepagrindžiamos prognozės.
Vienas iš fondų dalina milijoninę pagalbą gynybos ir saugumo inovacijoms
„Finansinės pagalbos priemonės atsiranda iš tam tikro rinkos poreikio, kuris nustatomas įvairiais tyrimais, yra pagrįstas verslo aplinkos stebėjimais, koreguojamas operatyviai reaguojant į ekonominę ar socialinę situaciją. Ryškiausias to pavyzdys – COVID-19 pandemija, kuriai prasidėjus pradėtos teikti lengvatinės paskolos verslams, kad būtų galima sumažinti jų patiriamus nuostolius dėl priverstinio užsidarymo.
Kalbant apie investicijas į startuolius, mes tai darome per savo rizikos kapitalo priemones, kurių taip pat yra daugiau kaip 10, kiekviena turi savo „piniginę“ ir skirtingus tikslus. Kai kurios skirtos dar tik idėjos stadijoje esantiems verslo kūrėjams, kitos – norintiems plėstis, jau savo stiprią įmonę turintiems startuoliams. Viena naujausių specializuotų startuoliams skirtų priemonių yra „Scalewolf“ fondas, kuriame – 13,5 mln. eurų. Jis skirtas gynybos, saugumo inovacijoms kurti ir vystyti, tai ypač aktualu dabartinėje geopolitinėje situacijoje.
Vien per pusmetį pagalba įmonėms – daugiau kaip 270 mln. eurų
Finansinės pagalbos sumos labai skiriasi priklausomai nuo įmonės tipo, veiklos pobūdžio ir jos finansinės situacijos. Vidutinė paskolos suma sudaro apie 30–50 tūkst. Eur, tačiau jei kalbėtume apie startuolius, investicija į inovatyvią įmonę gali siekti ir 500 tūkst. ar kelis milijonus eurų.
Visai neseniai įstaiga pradėjo teikti tiesiogines paskolas atsinaujinančių išteklių energetikos projektams (saulės, vėjo elektrinių statyboms, investicijoms į nutolusius jų parkus) vystyti, tad čia tiek smulkusis, tiek didelis verslas bei ūkininkai gali skolintis net iki 10 mln. eurų.
Svarbu ir tai, kad nuo šių metų rugpjūčio prie INVEGOS prisijungė dar kelios institucijos, dirbusios su pagalba viešojo sektoriaus subjektams, savivaldybėms, energetinio efektyvumo projektams bei žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros įmonėms, tad finansinės pagalbos priemonių spektras dar labiau išsiplėtė.
Verslą skatina nebijo kreiptis
Paklausus, ką daryti, jeigu žmogus ar verslo partneriai sugalvojo kurti verslą ar reikia investicijų plėstis ir galbūt nedrąsu, galbūt nesupranta, ką ir kaip daryti, kur ieškoti realios pagalbos pildant paraišką ar aiškinantis savo realias galimybes ją gauti, I. Bieliūnienė atsako, kad įstaiga turi konsultantų komandą, kuri visada padės suprasti, kur ir kokia pagalba būtų tikslinga atsižvelgiant į verslo stadiją: „Verslui plėstis yra daugybė priemonių, pradedant papildomomis lėšomis ir garantijomis įrangai įsigyti, apyvartinėms lėšoms ar netgi norint patekti į vertybinių popierių biržą. Dalis įmonių, dažniau didesnių, stipresnių, turi finansų konsultantus, buhalterius, kurie padeda surinkti ir pateikti reikiamus dokumentus.
Dalis verslininkų paraišką pildo patys, o kaip tą seksis daryti, priklauso nuo kiekvieno verslininko gebėjimų, patirties, tačiau visuomet galima pasitikslinti detales. Svarbu atkreipti dėmesį, kad paskola suteikiama tik tuo atveju, jei verslas atitinka priemonės apraše numatytas sąlygas. Taigi rekomenduojame prieš kreipiantis dėl paskolos susipažinti su teikimo sąlygomis ir reikalavimais, tvarkingai užpildyti visus prašomus pateikti dokumentus.“