Iki šiol būsto paskola dažniausiai suteikiama su kintamomis palūkanomis. Koks tikslas rinktis fiksuotas?
Paskolų išdavimo duomenys rodo, kad fiksuotos paskolos palūkanos kol kas nėra itin paklausios – tokių būsto paskolų išduodama vos keli procentai.
„Kiekvienas variantas – tiek fiksuotos, tiek kintamos palūkanos – turi savo pliusų ir savo minusų. Kalbant apie fiksuotas palūkanas, nustatytas gana ilgas laikotarpis – Lietuvos bankas siūlo, kad būtų bent penkeriems metams, komerciniai bankai gali siūlyti ir daugiau variantų. Tai reiškia, kad visą tą laikotarpį įmokos nesikeistų. Trūkumas tas, kad paprastai tos fiksuotos palūkanų normos būna šiek tiek didesnės nei kintamos, nes tai yra kaina už apsidraudimą“, – teigia banko atstovė.
Pastebima, kad nekintamų palūkanų normos nebuvo itin populiarios, jas klientai rinkosi retai, o bankai taip pat aktyviai nesiūlė.
„Jei to nebuvo iki šiol, tai nereiškia, kad neturėtų būti niekada. Mes pradėjome šias diskusijas pavasarį, buvo konsultacijų su rinka, dalyvavo ir komerciniai bankai, jų asociacija, ir štai dabar teikiame patikslintus pasiūlymus, kurie turėtų atsirasti teisės aktuose, – tada būtų įpareigojantis reikalavimas bankams, kad jie klientui pasiūlytų ir fiksuotas palūkanas. Kita vertus, noriu pasakyti, kad niekas netrukdo ir dabar daugiau informacijos teikti ar klientams daugiau klausti apie galimybes fiksuoti palūkanas, nes neuždraustos paskolos Lietuvoje su fiksuota palūkanų norma“, – sako J. Varanauskienė.
Daugelyje Europos šalių palūkanos fiksuojamos ilgesniam nei metai laikotarpiui. Pašnekovė sako, kad daugelyje tokių šalių tradicijos skolintis būstui gyvuoja gerokai ilgiau nei Lietuvoje, tad ir paskolų įvairovė gerokai didesnė užsienio šalyse. Stebint Europos šalių pavyzdžius, nemaža dalis žmonių, pasiėmusių paskolas su fiksuota palūkanų norma, sparčiai kylant bazinėms palūkanų normoms ir EURIBOR, ne taip sparčiai pajunta tą paskolos pabrangimą.
„Žinome, kad palūkanų didėjimas ir mažėjimas yra nuolatiniai reiškiniai, norėtume, kad galimybių užfiksuoti ar apsidrausti nuo palūkanų didėjimo turėtų ir Lietuvos gyventojai, Lietuvos namų ūkiai, kurie tam tikrą savo gyvenimo laikotarpį ypač jautriai reaguoja į galimą palūkanų padidėjimą. Aišku, reikia suprasti, kad kai palūkanos padidėja, fiksuotų palūkanų turėtojai laimi, bet kai palūkanos sumažėja, tada fiksuotų palūkanų turėtojai pralaimi. Tokia ir yra stabilumo kaina“, – sako J. Varanauskienė.
Lietuvos banko atstovė teigia, kad šiuo metu rinkoje išduodama mažiau paskolų. Taip gali būti dėl to, kad paskolas imti svarstantys žmonės stebi rinką ir palūkanų augimą.
„Jei ieškotume gilesnių priežasčių, kodėl žmonės skolinasi mažiau, manyčiau, kad yra mažesnės finansinės galimybės skolintis. Neseniai daryta Europos organizacijos bendradarbiavimo plėtros organizacijos apklausa rodo, kad pas mus palyginti nedidelė žmonių dalis galėtų leisti sau įsigyti būstą su paskola be didelių finansinių apribojimų“, – apklausos duomenimis dalijasi pašnekovė.
Banko atstovė pataria, kad žmonės, prieš imdami paskolą, turėtų labai gerai įvertinti savo bei šeimynines aplinkybes, ar pakankamai lėšų turi paskolos įmokoms. J. Varanauskienė paaiškina, kad tai svarbu ir dėl finansinių, ir dėl psichologinių priežasčių.
„Mes Lietuvoje matome, kad didžioji dalis gyventojų santaupas laiko indėliuose, kurių palūkanos pastovios, žinomos, tai, matyt, tas poreikis ir kalbant apie paskolas turėtų būti aktualus. Kitas dalykas – reikia žiūrėti į palūkanų normų skirtumą ir tiesiog įvertinti, ar ta kaina už draudimą yra tinkama“, – įvardija pašnekovė.
Siūlymas bankams privalomai teikti informaciją apie paskolų įvairovę, anot J. Varanauskienės, nėra naujiena – vyko diskusijų, kaip vartotojams suteikti patogias galimybes, o bankai taip pat norėjo, kad paskolos būtų išduodamos sklandžiai. Be to, tarptautiniai bankai tokią praktiką, kai siūlomos paskolos ir su fiksuotomis, ir su kintančiomis palūkanomis, jau taiko praktiškai ne vienoje šalyje.