Finansinio raštingumo tyrimas

Atlikti tyrimai rodo, kad lietuvių finansinis raštingumas yra gana žemas. Daugiau nei pusė apklaustųjų sako, kad finansinė padėtis priklauso ne nuo jų pačių. Tarptautiniai tyrimai skelbia, kad lietuvių supratimas apie racionalų pinigų valdymą yra mažesnis, nei Europos vidurkis.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kas jie taip pat atlieka gyventojų raštingumo tyrimą ir turimi duomenys nėra patys geriausi.

Eivilė Čipkutė

„Šiuo metu tas indeksas yra 45 iš 100-to, kol kas dar ne toks kokio norėtųsi ir nelabai gerėja. Mes jau keletą metų tą tyrimą darėme. Priežasčių įvairovė didelė, viskas prasideda mokykloje ir norėtume, kad finansinis raštingumas būtų dėstomas, mokomas kiekvienoje klasėje, kad vaikai turėtų galimybę valandą ar dvi praleisti mokydamiesi finansinio raštingumo“, – dalijasi E. Čipkutė.

Pašnekovė sako, kad ir kelios valandos pamokų per metus būtų labai vertingos.

„Mokytojai savo iniciatyva tą daro, bet šiandien tai daugiau sėkmės reikalas, ar gera mokytoja pasitaikys, kuri pati tuo domisi ir nori vaikučius mokyti, ar nebus resursų tą padaryti. Norėtųsi, kad visi vaikai turėtų galimybę mokytis. Tai pirmas žingsnis, ką valstybei reiktų padaryti, – įvardija LBA prezidentė. – Aišku, mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis. Geras momentas mokytis ne mokykloje, kai reikia priiminėti finansinius sprendimus. Pavyzdžiui, norite įsigyti automobilį, ar būsto paskolą pasiimt – tai tas momentas, kada reikia informacijos. Tuomet reikia kreiptis į savo finansų įstaigą ar kelias ir klausinėti, ką reiškia palūkanos, kaip jos gali mano finansinę padėtį paveikti vėliau ir kitus dalykus“.

Pirmi žingsniai

Žaliųjų finansų instituto vadovas, finansų ekspertas Audrius Šilgalis priduria, kad vienas pirmųjų žingsnių – asmeninio biudžeto formavimas.

„Kaip ir minėjo, reikia pradėti nuo bazinių įgūdžių, tokių, kaip biudžeto formavimas, savo pajamų ir išlaidų valdymo. Po to jau galima kalbėti apie kaupimą nenumatytiems atvejams, apie taupymą didesniems pirkiniams ar net investavimą. Po truputį reikia gilintis į visas sritis ir gilintis niekada ne vėlu. Nors, atrodo, aš finansų ekspertas, tačiau tiek man, tiek mano draugams, visada yra kur tobulėti, nes keičiasi tiek aplinkybės, tiek situacija, tiek atsiranda naujų produktų taupymo ir investavimo rinkoje, domėtis būtina visada“, – sako A. Šilgalis.
Audrius Šilgalis

Saugumui užtikrinti patariama turėti bent pusės metų atlyginimo dydžio santaupų. Tokia suma, anot eksperto, įvykus nelaimei ir staiga prireikus pinigų, būtų savotiška pagalve.

Anot E. Čipkutės, finansinių žinių bagažą geriausia plėsti atsirenkant informaciją, nes jos išties daug.

„Yra kelios valstybinės institucijos, kurios tą informaciją turi. Tai Lietuvos bankas, kuris turi nemažai informacijos kaip pirminis šaltinis. Taip pat – finansų tarpininkai. Tiek bankai tiek kitos finansų įstaigos turi savo interneto svetainėse daug tos informacijos. Mes, kaip asociacija, taip pat turime. Tai yra pagrindiniai finansų rinkos dalyviai. Kiti šaltiniai – tai tokie, kaip „Invegos“ organizuojamas finansinio raštingumo egzaminas. Mes irgi tą darome 13-15 metų paaugliams kiekvienais metais pavasarį. Laimėtojas važiuoja ir susitinka su draugais iš kitų Europos Valstybių“, – teigia pašnekovė.

Mokytis galima per žaidimą

Dar vieną ir bene geriausią būdą mokytis, E. Čipkutė įvardija žaidimo metodą. Tad remiantis įdomiais filmais apie finansus ar knygomis suaugusieji gali mokslą paversti įdomia pramoga.

Na, o tie, kas nori pasitikrinti jau turimas žinias, ketvirtadienį gali save išmėginti egzamine.

„Egzaminas skirtas visiems. Bet kuris asmuo, kuriam įdomu ir nori pasitikrinti savo finansų žinias, gali prisijungti prie internetinės svetainės finansuegzaminas.lt ir pasitikrinti kokie jo finansų gebėjimai. Klausimų bus įvairių – nuo elementarių užduočių paskaičiuoti palūkanas iki klausimų, susijusių su žinomais finansų rinkos žmonėmis ir asmenybėmis, iki praktinių klausimų kaip išvengti sukčiavimo, ką daryti, atsitikus vienokiai ar kitokiai situacijai“, – kviečia pasitikrinti finansinį raštingumą A. Šilgalis.