Nerimas kyla tuomet, kai nežinome, ko laukti: svarbiausia – jaustis saugiai

Trūksta pinigų, galbūt per mažai uždirbu, o kainos ir mokesčiai tik auga – nerimas dėl pinigų nesvetimas dažnam iš mūsų. Ieškant atsakymo į klausimą, kodėl apskritai dėl to nerimaujame, vienas iš raktinių žodžių yra saugumas.

Psichologas Edvardas Šidlauskas pažymi, kad nerimas, kaip emocija, kyla dėl įvairių dalykų, o nerimą keliančiose situacijose žmogus jaučiasi nesaugiai dėl atsiradusio neapibrėžtumo, dėl dviprasmiškos ar tiesiog neaiškios situacijos.

„Kai nežinome, ko laukti, tai ir sukelia nerimą, įtampą, stresą, bejėgiškumo jausmą, frustraciją. Jei nerimas auga, jis gali virsti panika. Visiškai saugiai turbūt žmogus nesijautė ir nesijaus niekada. Tačiau tam tikros visuomenės suteikia daugiau komforto ir pasitikėjimo savo aplinka bei rytojumi. Tai galima apibrėžti vienu žodžiu – „gerovė“ (angl. wellness). Kuo gerovė didesnė, tuo nerimo mažiau“, – sako E. Šidlauskas.
Nerimas

Anot psichologo, jei pasiremtume gerai žinoma Abrahamo Maslow teorija, tik užsitikrinę tam tikrus reikalingus išgyvenimo išteklius mes pasijuntame saugiai.

„Daugeliui toks gyvybiškai svarbus išteklius neretai atrodo pinigai. Deja, bet pamirštama, kad jie gali nuvertėti ir apskritai yra tik pagalbinė priemonė įvairiausiems ištekliams pasiskirstyti, kurios vertė savaime nėra didesnė už popierėlį, likusį nuo saldainių. Tad išties svarbu, man regis, yra įgūdžiai, žinios, resursai, kurie gali padėti tuos pinigus uždirbti, arba tiesiog gebėjimas būti naudingiems sau ir kitiems žmonėms“, – teigia E. Šidlauskas.

Saiko nebuvimas liudija problemą: psichologai tai pavadintų psichoze

Psichologas pastebi, kad pinigai patys savaime gali reikšti daugelį prasmių. Anot jo, kalbant paradoksais, tai tokia abstrakti materija, su kuria galime projektuoti daugelį savo poreikių, lūkesčių, vilčių ir svajonių. Tačiau vargu ar kiekvienas galėtų pasakyti – viskas, pinigų turiu užtektinai. Ar mums įgimta visuomet jų norėti daugiau?

„Jau senovės mąstytojai pastebėjo, kad išmintis gali būti apibrėžta kaip saikas, tam tikra pusiausvyra, adekvatus ko nors kiekis, siekis, elgsena. Saiko nebuvimas liudija problemą, disproporciją, psichologai gal tai pavadintų psichoze, vidiniu konfliktu, iškreiptu gyvenimo suvokimu, neurotiniu nerimu. Noras kompulsyviai kaupti, nebūtinai pinigus, gerai žinomas psichiatrams. Egzistuoja daug įvairių manijų, ir jos verčia žmones norėti daugiau, nei jiems reikia, bei jaustis blogai, kai ko nors negauna.
Grinieji pinigai

Atsakymas čia veikiausiai susijęs su geresniu savęs ir aplinkos supratimu, gydančia kontempliacija, o ne su nuolatiniu laimės paukštės vaikymusi. Kita vertus, Alfredas Adleris manė, kad pagrindinis žmogų tobulėti skatinantis veiksnys yra menkavertiškumas, dėl to atsiranda naujų išradimų, progresuoja mokslas ir kultūra“, – pastebi E. Šidlauskas.

Galų gale – ar nerimas dėl pinigų visada pagrįstas? Kaip atskirti, kur yra sveikas nerimas dėl savo finansų, o kur jis jau reikalauja pagalbos? Ir kaip galima sau padėti, jei jaučiame, kad pernelyg save graužiame dėl finansų?

„Manau, nerimas ar bet kuri kita emocija veik visada kyla natūraliai, tad gal, sakyčiau, ir pagrįstai. Viktoras Franklis rašė, kad „nenormaliai reaguoti į nenormalią padėtį yra normalu“. Tad problema atsiranda nebent tada, kai imame reaguoti vienodai į skirtingas situacijas. Kai emocinis nerimo klavišas tarsi užstringa ir ima skambėti nuolatos“, – sako E. Šidlauskas

Gerai finansinei sveikatai būtini trys dalykai: klausimai, kuriuos turime sau užduoti

„Swedbank“ finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė pažymi, kad finansinė gerovė yra terminas, apibrėžiantis finansų ryšį su mūsų individualia ir socialine gerove.

„Atrodo logiška – kuo daugiau pinigų turime, tuo laimingesni esame. Tačiau šis ryšys yra tik tariamas, nes finansinę įtampą patiria ir pasiturintys, ir ribotus išteklius turintys žmonės. Stresą sukelia ne tik per mažas pinigų kiekis, palyginti su turimais įsipareigojimais ar norima gyvenimo kokybe, bet ir chaotiškas jų tvarkymas, neatsparumas finansiniams netikėtumams arba tiesiog jausmas, kad viskam, ko norime, pinigų neužtenka“, – pastebi J. Cvilikienė.
Jūratė Cvilikienė

Ji skaičiuoja, kad asmeniniai finansai kelia stresą 4 iš 10 Lietuvos gyventojų. Dėl pinigų jaudinasi tiek vyrai, tiek moterys. Pinigai yra itin dažna jaunų – 18–24 m. amžiaus – žmonių streso priežastis. O 64 proc. šios amžiaus grupės apklaustųjų nurodė, kad pinigai jiems kelia stresą kasdien

„Tai reiškia, kad jie neturi reikiamų žinių ir įgūdžių, kurie padėtų susidoroti su iškilusiais sunkumais. Laikui bėgant galima išsiugdyti gebėjimą elgtis su pinigais, tačiau jei mokomasi tik iš skaudžių klaidų, šios pamokos turi savo kainą – jos gali neigiamai paveikti psichologinę sveikatą ar net asmeninius santykius“, – sako finansų ekspertė.

Paklausta, ar ilgainiui nerimas dėl finansų visuomenei tampa aktualesnis, J. Cvilikienė pirmiausia pažymi, kad mes gyvename visuomenėje, kuri labai greitai keičiasi.

„Skaitmeniniai sprendimai, naujos galimybės, begalė informacijos kuria ne tik daugiau galimybių pasirūpinti savo finansiniu saugumu, bet ir nerimo, kaip suprasti, kuria informacija galima pasitikėti, kaip atsirinkti geriausią sprendimą. Tad tikrai manau, kad nerimo patiriame vis daugiau“, – sako ji.
Mokėjimo kortelė

J. Cvilikienės teigimu, svarbiausios finansinės sveikatos sritys yra trys – kasdieniai finansiniai sprendimai, saugumo užtikrinimas, rizikų įvertinimas. Ji pataria sau užduoti šiuos klausimus:

1. Ar išleidžiame mažiau, nei uždirbame?

2. Ar sugebame taupyti trumpalaikiams ir ilgalaikiams tikslams?

3. Ar žinome, kaip padidinti savo pajamas ir įdarbinti santaupas?

4. Ar finansiškai apsaugome savo artimuosius ir turtą nuo netikėtų gyvenimo įvykių?

5. Kaip gebame suderinti skolinimąsi su pajamomis?

Atsakymai į šiuos klausimus padeda geriau įvertinti savo finansinę sveikatą. Finansinis raštingumas, žinios, nuostatos, įgūdžiai yra susiję su visais išvardintais klausimais ir didele dalimi lemia, kaip gerai gebame tvarkyti savo piniginius reikalus.