Sulaukė tokių klausimų apie eurą, kad nei juoktis, nei verkti

Specialistai konstatavo, kad Lietuvos perėjimas prie euro pavyko sėkmingai. Tačiau institucijų, kurios buvo atsakingos už supažindinimą su naująja valiuta, atstovai atvirauja, kad būta ir kuriozinių situacijų, o klausimai, kurių jie sulaukdavę, ne tik suglumindavo, tačiau ir prajuokindavo.

Aktyvi informacinė kampanija pradėta vos paaiškėjus, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir greit taps pilnateise Eurozonos nare. Visgi daugiausiai klausimų kilo tada, kai kainos privalėjo būti nurodomos dvejopai – ir litais, ir eurais.

Originaliausius klausimus uždavė vaikai

Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė DELFI pasakojo, kad paštuose klientus aptarnaujančių darbuotojų gyventojai dažniausiai klausė, kuriuose paštuose bei kokio dydžio sumas bus galima išsikeisti, bet būta ir juokingų klausimų.

„Vienas pagrindinių mitų buvo apie valiutos keitimą, kad litai esą galios tik iki sausio 15 dienos, todėl būtina valiutą išsikeisti iki tol. Taip pat neretai tekdavo išgirsti, kad paštuose geresnis valiutos keitimo kursas. Dar gyventojai domėdavosi, ar pašte gali išsikeisti ir kitą valiutą, pavyzdžiui, svarus, dolerius“, - vardijo A. Jonušaitė.

Pačiais įvairiausiais klausimais buvo užversta ir Finansų ministerija, kuri nuo praėjusių metų gegužės pagrindinį šių užklausų srautą nukreipė į euroliniją (8 800 34528). Skaičiuojama, kad nuo 2014-05-01 iki 2015-01-16 eurolinija sulaukė beveik 15 tūkst. skambučių.

Ministerijos atstovės Teresės Staniulytės teigimu, originaliausius klausimus uždavė skambinantys vaikai.

„Aštuonmetis teiravosi, kiek jo močiutė gausianti eurų, jei turi 200 litų. Kitas penkiametis klausė, ar eurai bus daromi iš litų. Buvo skambinančių vien tam, kad pasiskųstų – vienas aštuonerių metų vaikas ginčijosi, kam Lietuva įsivedanti eurą, mat jam labiau patinka litai. Buvo ir susirūpinusių vaikų, kurie neturėjo nė dešimties metų, tačiau domėjosi, ar įsivedus eurą, kils kainos“, - pasakojo Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja T. Staniulytė.

Pasak specialistės, kai kurie vaikai skambino vien norėdami papokštauti – ragelyje girdisi vaikų juokas, užduodami klausimai, visiškai nesusijusiję su euro įvedimu, pavyzdžiui, kiek kainuoja kaliošai, koks konsultantės telefono numeris ar Facebook profilis.

Dažnai skambino ir senoliai, kurie prašė suskaičiuoti, kokią pensiją jie gausiantys po Naujųjų metų.

Skambino guosdamiesi, kad nemėgsta euro

Šios eurolinijos - euro viešinimo konkursą laimėjusios UAB „Eurotela“ - projektų vadovė Olesia Vaišvilienė pasakojo, kad kartais atrodydavo, jeigu nemokamas numeris, tai galima kreiptis visais gyvenimo klausimais. DELFI pateikia pačių populiariausių ir šmaikščiausius klausimų, kurių sulaukė eurolinijos konsultantai, sąrašą.

„Viena skambinusi gyventoja išrado kitokį lito vertimo į eurus kursą t. y. vietoj 3.4528 naudojo vieno lito vertę eurais - 0.29. Ji iš šio skaičiaus daugina ir dalina. Labai nepatenkinta, kad sukčių sugalvotas vertimas dalijant iš 3.4528. Pyko, kad dalijant iš 0.29 nesigauna lygios sumos ir teigė, kad  to pasekoje turtėja bankai“

„Kodėl bankomatai neišduos euro monetų?“

„Ar tikrai bus taikomos nuobaudos, jei bus nesilaikoma teisingo konvertavimo kainų etiketėse, ar jei kaina bus kita valiuta kitoje nematomoje vietoje?“

„Kiek 1 euras turi euro centų, man sakė, kad 60. Ir kodėl reikia dokumento keičiant litus į eurus banke ar pašte, nejaugi tuos pinigus reikės deklaruoti?“

„Viena moteris užklausė, ar gali taip padirbti eurus, kad neatpažintum, kad jie padirbti?“

„Buvo pašnekovas, kuris paklausė, kaip paskaičiuoti, kiek kainuos kontrabandinės cigaretės, už kurias mokėdavo 5 Lt?“

„Vienas vyras paskambino ir sako:
- Jūs atsiuntėte žinutę, kad aš jums paskambinčiau (SMS žinutė iš Lietuvos banko), tai ko norėjote?
Aš sakau, kad ši žinutė skirta tam, kad žinotumėte kiek laiko ir kas keis litus į eurus ir kad atsimintumėte numerį, kuriuo galėtumėte paskambinti, jeigu kils klausimų.
O jis:
- Tai kokį klausimą aš turiu paklausti?“

„Juokinga ar ne, bet keli klientai skundėsi, kad už 100 eurų galima gauti 345,28 lito, o už 100 litų nesigauna 34,53 euro. Vyresnio amžiaus žmonės jau matyt pamiršo aritmetikos veiksmus. Ilgai teko aiškinti, kad tai yra dalyba ir daugyba, o ne kablelio perkėlimas pagal valiutos kursą“.

„Užklausos labai priklausė nuo laikotarpio: pradžioje apskaitos ir teisės aktų klausimai, vėliau - keitimo vietos, tada dar pasipylė nepasitenkinimų srautas, kad mes visai nenorėjome to euro. Galiausiai sulaukdavome skambučių dėl to, kaip paskaičiuoti pensijas, pašalpas ir dirbome ,,paguodos linija“, ramindami, kad viskas bus gerai“.

„Paskambina ir sako: gavau lankstinuką ir euro skaičiuoklę, sakykite, kaip pašalinti klijus nuo euro skaičiuoklės, nes ji labai prikibusi prie lankstinuko ir negaliu panaudoti“.

„Linksmas klausimas, kuris mane prajuokino: ar Butkevičiaus atvaizdas bus ant lietuviškų eurų? Juk jis jį įvedė“.