Grynieji pinigai nyksta

Lietuvoje gyventojai ir verslas ruošiasi euro įvedimui ir mažina grynųjų pinigų kiekius, kartu gausėja ir galimybių atsiskaityti bankų kortelėmis. Panaši tendencija pastebėta Estijoje ir Latvijoje, kur prieš euro įvedimą padaugėjo indėlių.

„Latvijos ir Estijos patirtis rodo, kad artėjant euro įvedimo momentui indėlių kiekis bankų sistemoje iš esmės išaugo“, - sako DNB Banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Analitikės pateikti duomenys rodo, kad sparčiausiai gyventojų ir nefinansinių institucijų indėlių tiek Estijoje, tiek Latvijoje ėmė daugėti likus mažiau nei 2-iems mėnesiams iki euro įvedimo.

„Metas atprasti gryninti pinigus, nes Lietuvoje grynųjų pinigų dalis, palyginti su kaimynėmis, yra santykinai didelė ir būtent grynųjų virsmas eurais sukels daugiausia iššūkių tiek mažmeninės prekybos atstovams, tiek bankams, tiek ir patiems Lietuvos gyventojams“, - mano pašnekovė.

„Swedbank“ rugsėjį, vertindamas Lietuvos gyventojų pasirengimą euro įvedimui, skaičiavo, kad Lietuvoje apyvartoje buvo apie 10 mlrd. litų grynųjų. Prognozuota, kad prieš euro įvedimą jų dalis apyvartoje gali sumažėti apie 40 proc. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, grynųjų sumažėjo apyvartoje beveik 50 proc., tačiau ir grynųjų suma šioje valstybėje buvo mažesnė nei Lietuvoje.

„Tikimės, kad grynųjų pinigų kiekis Lietuvoje mažės“, – kalbėjo „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.

Pastebima ir kita tendencija: verslininkai taip pat ruošiasi euro įvedimui, kurdami alternatyvą gryniesiems.

„Lietuvoje įmonės vis dažniau priima sprendimą savo klientams suteikti galimybę už prekes ar paslaugas mokėti ne tik grynaisiais pinigais, bet ir turimomis mokėjimo kortelėmis. Išanalizavę mūsų statistiką matome, kad per pirmus 8 šių metų mėnesius prekybos vietose įrengėme trečdaliu daugiau elektroninių kortelių skaitytuvų negu pernai tuo pačiu laikotarpiu“, - komentuoja SEB banko prezidento pavaduotojas Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

Pasak jo, tai lemia ir verslininkų noras prisitaikyti prie klientų, ir noras sklandžiau išgyventi dviejų valiutų periodą. SEB banko skaičiavimais, atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis mažų ir vidutinių įmonių segmente vidutiniškai sudaro apie 25-30 proc. visų atsiskaitymų.

DELFI primena, kad euras Lietuvos valiuta taps nuo 2015 m. sausio 1 d. Pirmąsias dvi savaites šalyje cirkuliuos ir litai, ir eurai: apsipirkdami pirkėjai galės mokėti abiem valiutomis, o grąžos sulauks eurais.

„Šiemet dažniausiai dėl elektroninių kortelių skaitytuvų įrengimo iš didžiųjų miestų į SEB banką kreipiasi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos verslininkai, iš mažesniųjų – Ukmergės, Panevėžio, Palangos. Pagal veiklos sektorių daugiausia elektroninių kortelių skaitytuvų įrengiama prekybos ir paslaugų teikimo įmonėse: maisto prekių, drabužių ir avalynės parduotuvėse, kavinėse, baruose ir restoranuose“, - skaičiavo V. Doveika.

Lietuvos bankų asociacijos šių metų antro ketvirčio duomenimis, Lietuvoje yra išduota apie 3,6 mln. mokėjimo kortelių ir įrengta apie 50 tūkst. mokėjimo kortelių skaitytuvų. Prieš metus mokėjimo kortelių kiekis buvo panašus, bet mokėjimo kortelių skaitytuvų buvo mažiau – apie 44 tūkst.

Lietuvoje euras bus įvestas nuo 2015 m. sausio 1 d. Jo neatšaukiamas keitimo kursas yra 3,4528 lito.