aA
Įsivedę eurą savo identiteto tikrai neprarasime, atvirkščiai – tik sustiprinsime, teigia Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento vyresnysis specialistas Marius Skuodis.
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Kadangi visose šalyse, turinčiose eurą, viena euro monetos pusė yra nacionalinė, ant lietuviškų eurų matysime Vytį. Be to, jomis galėsime atsiskaityti visoje euro zonoje, kur yra daugiau nei 300 mln. gyventojų. Taigi galime sakyti, kad Vytis pasklis po Europą“, – mano jis.

Anot psichologo, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės psichologijos eksperto Visvaldo Legkausko, valiuta – tik vienas iš identiteto žymenų. O labiausiai identitetą stiprina saugumo jausmas, kuris, prisijungus prie didelio bloko, dar labiau padidės.

Fizinio kontakto su pinigais – vis mažiau

Lietuvoje pinigai keičiasi jau ne pirmą kartą: 1992 m. gegužės 1 d. kartu su rubliais ėmė cirkuliuoti talonai, o tų pačių metų spalio 1 d. rubliai buvo visai išimti iš apyvartos, primena Lietuvos banko Pinigų muziejaus direktorius Vidmantas Laurinavičius. „Baimės buvo ir tada, – pastebi jis, – tačiau svetimos valiutos buvo šiek tiek lengviau atsisakyti – visi laukė savų pinigų.“

Dabar iš apyvartos išimtų litų laukia toks pats likimas, kaip Prancūzijos frankų, Ispanijos pesetų ar Portugalijos eskudų, – viskas bus naikinama. Dėl tos priežasties ne vienas jau pasidėjo litų pavyzdžių atminimui. Tačiau, kaip pastebi V. Laurinavičius, taip buvo ir seniau. Pavyzdžiui, kai kas dar randa saugotų smetoniškų pinigų, nes okupacijos laikotarpiu jie buvo labai svarbūs psichologiškai – tarsi nepriklausomybės simbolis.

„Dabar perėjimas jau kitoks, nes ateina elektroniniai pinigai, mes esame ir būsime mažiau prisirišę prie fizinių pinigų: atsiskaitoma kortelėmis, išmaniaisiais telefonais, laikrodžiais ir pan. Kuo toliau, tuo mažesnis bus prisirišimas. Dabartinis psichologinis smūgis bus šiek tiek jaučiamas, o vėliau fizinio kontakto su pinigais bus vis mažiau ir mažiau“, – mano muziejaus direktorius.

Identitetas ne silps, o bus stiprinamas

Dabar nuolat teigiama, kad lito, kaip nacionalinės valiutos, atsisakymas yra ir dalies valstybės identiteto praradimas. Tačiau Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento vyresnysis specialistas M. Skuodis tikina, kad, įsivedę eurą, savo identitetą tik sustiprinsime.

„Litais naudojasi apie 3 mln. Lietuvos piliečių ir iš užsienio atvykusių žmonių. Kadangi visose šalyse, turinčiose eurą, viena euro monetos pusė yra nacionalinė, ant lietuviškų eurų matysime Vytį. Be to, jomis galėsime atsiskaityti visoje euro zonoje, kur yra daugiau nei 300 mln. gyventojų. Taigi net galime sakyti, kad Vytis pasklis po Europą“, – įsitikinęs M. Skuodis.

Pasak psichologo, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės psichologijos eksperto V. Legkausko, mūsų identiteto žymuo šiuo atveju tik pakeis savo formą: atsiras monetos, kurių viena pusė – standartinė visoje Europoje, o kita – unikalus Lietuvos indėlis į tą valiutą.

Valiuta, pastebi V. Legkauskas, – tik vienas iš identiteto žymenų. „Identiteto stiprumas labiausiai priklauso nuo mūsų saugumo jausmo, kurį įsiliejimas į didelį ir stiprų bloką tik padidina ir dar labiau apsaugo identitetą“, – mano jis.

Pirmus mėnesius kontroliuokite išlaidas

Žmonės nerimauja dėl kainų, atlyginimų, pensijų – nemažai sumaišties kelia skaitinė pajamų ir išlaidų išraiška. Todėl, kaip pabrėžia V. Legkauskas, svarbiausia – pirmaisiais mėnesiais atidžiai sekti savo išlaidas, nes stipriai sumažėjusi skaitinė išraiška ir sumažėjusios kainos blaškys.

„Žmonėms bus gana sunku kontroliuoti savo išlaidas ir „nepersileisti“, nes kainos atrodys mažos ir labai vilios daugiau pirkti. Todėl gali atsitikti, kad mėnesio pabaigoje sąskaitoje nebeliks lėšų. Taigi mano patarimas – netingėti galvoje „vartyti“ tų pinigų, nors kainos bus nurodomos ir litais, ir eurais“, – kalba psichologas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Reformos pasekmės: mokytojai masiškai išeina iš darbo, dalis nežino, ar gaus atlyginimą (618)

Iki rugsėjo pabaigos liko vos kelios dienos, tačiau vis dar yra tokių mokyklų, kuriose mokytojai...

Oficiali statistika: kaip ir kodėl didėjo kainos po euro įvedimo (348)

Statistikos departamento renkami duomenys rodo, kad kainos nuo 2015 metų, kuomet buvo įvestas...

Kirkilas apie prieš krizę pakeltas pensijas: ir dabar manau, kad pasielgėme teisingai (49)

Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas pripažįsta, kad 2006–2008 metais užimdamas...

DELFI TV Gyvai: pokalbis su susisiekimo ministru Roku Masiuliu apie pažeidimus valstybės valdomose įmonėse

Pokalbis su susisiekimo ministru Roku Masiuliu apie pažeidimus valstybės valdomose įmonėse.

Lietuvos bankas, policija ir kitos institucijos toliau merkia pinigus į rusiškas IT sistemas LRT tyrimas (174)

Be Lietuvos banko, dar bent septynios svarbiausios valstybės institucijos – Policijos...

„Ryanair“ atšaukia šimtus skrydžių: laukia didžiausias streikas per visą bendrovės istoriją (4)

Penktadienį, rugsėjo 28 d., „Ryanair“ pilotai surengs streiką, kuris, jų teigimu, bus...

Darosi nejuokinga: kol rinktinei vadovaus Adomaitis, Motiejūnas nebus į ją kviečiamas? (27)

Donatas Motiejūnas nusprendė nutraukti tylą ir atvirai prakalbo apie konfliktą su Lietuvos...

Paaiškėjus įžūliam melui, iš „Mis Ukraina“ konkurso nugalėtojos atimta karūna (1)

Rugsėjo 20 d. Ukrainos sostinėje Kijeve vykusio grožio konkurso „Mis Ukraina“ nugalėtoja...

Pranckietis piktinasi opozicija: jie nedirba savo darbo (37)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis piktinasi opozicija, kuriai atsisakius registruotis...

Medikai įvardijo šąlančių galūnių kaltininkus – galite atpažinti rimtą ligą (9)

Storos vilnonės kojinės ir karštas puodelis arbatos – tokiomis priemonėmis šąlančių...