Skaitytojas laiške trumpai aprašė jo akimis paradoksalią situaciją:
„Eini kaip normalus žmogus per perėją, per raudoną šviesoforą, pasiveja patrulių ekipažas, ir kad šoks iš automobilio, kad pradės vytis... Rezultate uždeda 10 litų arba 2 eurų baudą...Tai dabar kiek man mokėti? Jei mokėsiu eurais, labiau apsimokės! O visi sako kad viskas brangs...iš savo šiandienos patirties drąsiai galiu teigti, kad baudos pigs!”.
Redakcijoje kilus diskusijai, ar tai atsitiktinumas, viena iš darbuotojų prisiminė, kad pati neseniai gavo baudą už greičio viršijimą. Baudos protokole nurodyta, kad per 40 dienų kaltininkė turi pervesti 100 Lt (28 Eur) į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Norint gauti eurų atitikmenį litais, reikia nurodytą skaičių dauginti iš 3,4528. Šiuo atveju gaunasi, kad 2 eurai – tai 6,9 lito, o 28 eurai – 96,68 lito. Akivaizdu, kad šie skaičiai skiriasi nuo nurodytų litais.
Kaip žinia, nuo 2014 metų rugpjūčio 23 dienos visi smulkieji verslininkai kainas klientams privalo pateikti dviem valiutomis: litais ir eurais, o prekybos centruose kainos eurais buvo pradėtos rodyti dar ankščiau. Prekių ir paslaugų tiekėjams taikomi griežti reikalavimai tiksliai litus paversti į eurus, tad kilo klausimas, kodėl teisės pažeidimų protokoluose taikoma kita kainos perskaičiavimo tvarka, kuri yra palankesnė teisių pažeidėjams.
DELFI kreipėsi į Finansų ministeriją, Vartotojų teisių apsaugos bei Lietuvos kelių policijos tarnybas, kad išsiaiškintų, kodėl nuspręsta taip apvalinti, ar po Naujų metų, kai euras jau bus įvestas, išliks ta pati apvalinimo sistema į mažesnę pusę ir ar tai reikštų, kad baudos už administracinius teisės pažeidimus mažės nuo kitų metų?
Baudos – išimtis
Finansų ministerija paaiškino, kad baudos yra viena iš tų sričių, kurių perskaičiavimas laikomas išimtimi.
Susilaikydamos nuo platesnių komentarų, institucijos atsakė, cituodamos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, kur teigiama, kad „paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį“.
Tame pačiame įstatyme, tik kitame straipsnyje taip pat numatyta, kad gavus baudą, kurios sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, bauda nurodoma litais ir eurais, taikant jau minėtą perskaičiavimo kursą (apvalinama vieno euro tikslumu).
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo atsakyme DELFI patikslino, kaip reikėtų skaičiuoti: „Jei paskirta piniginė bauda yra 10 Lt, perskaičiuojant pagal nustatytą kursą tai yra 2,89 Eur, tačiau pagal įstatymo nuostatą apvalinama vieno euro tikslumu, todėl nurodoma 2 Eur.
Kol kas džiaugtis sumažėjusiomis baudomis galime tik teoriškai, kadangi euras dar neįvestas ir mokėti baudas teks litais, tačiau po naujų metų galima bus drąsiai teigti, kad eismo taisyklių pažeidėjams baudos sumažės.
Vyriausybė pritarė baudų ir mokesčių perskaičiavimo į eurus tvarkai
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos parengtoms ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų teisės aktų pataisoms, kuriose numatomi nuostatų pakeitimai, reikalingi dėl euro įvedimo mūsų šalyje nuo 2015 m. sausio 1 d.
Pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, iki euro įvedimo dienos turi būti pakeistos teisės aktų nuostatos, kuriose teikiama nuoroda į nacionalinę valiutą (litą), numatyta atsiskaitymo ar mokėjimo litais taisyklė arba tam tikros vertės ar dydžiai nurodyti litais (šie dydžiai turi būti perskaičiuoti ir nurodyti eurais).
Teisingumo ministerija siūlo pakeisti 21 įstatymą ir 10 Vyriausybės nutarimų, kuriuose šiuo metu pateikiama nuoroda į nacionalinę valiutą – litą, mokesčių, baudų, turto verčių, tam tikrų piniginių sumų ribų ir kt. dydžių skaitmeninės vertės taip pat yra nustatytos ir išreikštos litais.
Bus keičiamas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, Civilinis ir Civilinio proceso kodeksai, Administracinių bylų teisenos, Advokatūros, Antstolių, Notariato, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės, Politinių partijų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Vartotojų teisių apsaugos ir kiti įstatymai.
