aA
Nors euras Lietuvoje bus įvestas nuo Naujųjų metų, bankininkai stebisi tautiečių neišprusimu. Jie prasitaria sulaukiantys pačių keisčiausių su euro įvedimu susijusių klausimų.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Iš pirmo žvilgsnio akivaizdų atsakymą turintys klausimai ramybės neduoda ir DELFI skaitytojams. Štai, pavyzdžiui, vienas skaitytojas domėjosi, „Kas bus daroma su „užsienietiškais“ eurais Lietuvoje? Ar jie patekę į banką bus leidžiami atgal į apyvartą ar keičiami „lietuviškais“ eurais?“. 

Tiesa ta, kad eurų banknotai visoje euro zonoje yra vienodi, o tai reiškia, kad Lietuvoje spausdintais ir apyvartinėmis eurų monetomis (nepaisant to, kad viena jų pusė bus su lietuvišku simboliu) bus galima atsiskaityti, pavyzdžiui, Vokietijoje, o latviškomis – Lietuvoje.

Skaitytojai domėjosi ir tuo, „Ar galios ta pati kortelė išsiimant iš bankomato eurus?“. Atsakymas paprastas – kortelių keisti nereikia, nesikeis ir sąskaitos numeriai. Pasikeis tik valiuta.

Klausiama ir „Ar bus galima bankuose litus pakeisti į eurus grynaisiais, nepadėjus litų į banką, o tiesiai iš rankų į rankas?“

Atsakymas akivaizdus – taip. Nuo euro įvedimo dienos litai bus keičiami į eurus neribotomis sumomis, nemokamai ir neribotą laiką Lietuvos banko kasose. Komerciniai bankai litus į eurus keis 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos, nuo 2015 m. liepos iki 2015 m. pabaigos klientai litų banknotus galės išsikeisti dalyje bankų padalinių. Taip pat neatlygintinai 60 kalendorinių dienų (iki kovo 1 d.) litus į eurus keis Lietuvos banko patvirtinti Lietuvos pašto skyriai, kai kurios kredito unijos.

Panašių ir dar keistesnių klausimų apie euro įvedimą susilaukia ir bankininkai.

Nustebino lietuvių įprotis kaupti centus

Paklausti apie netikėtumus ruošiantis eurui „Danske Bank“ skyrių vadovai teigė, kad labiausiai stebina tai, kad gyventojai yra sukaupę didelius kiekius centų.

„Iš tiesų buvo netikėta, kad žmonės tiek daug grynų pinigų laiko namuose ir nešiojasi grynais. Tačiau mes siūlome grynus pinigus nemokamai įnešti į savo sąskaitą. Tuomet praktiškai nieko rūpintis nebereikia – tiesiog laukiate euro įvedimo dienos ir viskas, pinigai automatiškai „pavirs“ į eurus“, – sakė „Danske Bank“ Kauno Klientų aptarnavimo centro vadovas Alfonsas Gicevičius.

„Sukaupti centai nedalyvauja apyvartoje, o guli taupyklėse, stalčiuose ar kišenėse“, – jam antrino Vilniaus centro vadovas Algirdas Vilys.

Jis taip pat pastebi, kad gyventojai dažniausiai klausia ir teiraujasi, kaip patogiausiai litus keisti į eurus, domisi kokios kupiūros bus bankomatuose po sausio 1 dienos.

Klausia ir toks, koks yra euro kursas

O štai Klaipėdos Klientų aptarnavimo centro vadovas Tadas Teresevičius stebisi, kad nemažai klientų dar nežino tikslaus lito ir euro santykio.

„Nors atrodo informacijos apie euro įvedimą netrūksta, tačiau dar būna nemažai klientų, kurie nežino kokiu kursu bus keičiami litai į eurus. Tačiau smagu, kad klientai pasitiki banko darbuotojais ir konsultuojasi su jais“, – sakė T. Teresevičius.

Tačiau visi jie patikino, kad eilių dėl klausimų apie euro įvedimą bankų padaliniuose tikrai nesusidaro – tokių klausimų nėra daug.

„Padaliniuose, būtent dėl klausimų apie euro įvedimą, eilių tikrai nesusidaro, o dėl eurus savo reikmėms perkančių klientų, spūsčių taip pat nėra, nes valiutos keitimas nėra daug laiko užimanti operacija“ , – sakė A. Gicevičius.

Tarp gyventojų, su euro klausimais ateinančių į banko skyrius, daugiausiai vyresnio amžiaus žmonių.

Tikisi, kad ir toliau galės dirbti su litais

Tuo tarpu „Swedbank“ banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius patikino, kad jo atstovaujamo banko darbuotojai nuolat susilaukia įvairiausių klausimų, tad tai jau nebestebina – euro įvedimas yra svarbus ir gyventojams, ir verslo įmonėms.

„Didžioji dalis klausimų būna praktiški, žmonės teiraujasi konkrečios informacijos, nori sužinoti, ką reikės daryti vienu ar kitu atveju, domisi, ar euro įvedimas turės įtakos jų sutartims su banku ir panašiai. Žinoma, pasitaiko ir įdomesnių klausimų. Pavyzdžiui, ar įvedus eurą reikės didesnės piniginės, ar smulkaus verslo atstovai ir toliau galės dirbti su litais. Esame sulaukę klausimo, kiek iš viso pasaulyje apyvartoje cirkuliuoja eurų ir kokiu pavidalu“, – prasitarė S. Abraškevičius.

Tačiau jis patikino galintis drąsiai sakyti, kad klientai labiausiai domisi litų keitimu – kaip, kur ir kada bus galima pasikeisti litus į eurus. Taip pat dažnai užduodamas klausimas – ar keisis banko paslaugų įkainiai. Pavyzdžiui, kiek kainuos pavedimai eurais į kitas šalis, kaip vyks paskolų, investicijų konversijos. Svarbus ir naujos valiutos saugumo aspektas – žmonės domis, kaip atpažinti euro monetas ir banknotus, jog jie nepadirbti.

„Dažnai sulaukiame ir bendrų klausimų apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas. Gyventojams įdomu, kokie euro įvedimo pliusai ir minusai – šalies ekonomikai, verslui, gyventojams“, – sakė jis.

Daugiau klausimų – iš verslo sektoriaus

S. Abraškevičius patikino, kad pastaruoju metu jie sulaukia daugiau klausimų iš verslo įmonių nei iš gyventojų. Verslo klientus, įmones ir bendroves labiausiai domina išankstinis grynųjų eurų užsakymas, grynųjų pinigų logistikos klausimai, taip pat kasos aparatų, kortelių skaitytuvų, interneto svetainių paruošimas eurui.

„Pastebime, kad verslui taip pat labai aktualus dviejų valiutų cirkuliavimo laikotarpis – kaip tuo metu aptarnauti klientus, kokias pinigų apyvartas prognozuoti, kaip nepritrūkti eurų grąžai. Mūsų darbo su klientais patirtis rodo, jog verslo įmonės daug anksčiau pradėjo aktyviau domėtis euro įvedimo klausimais ir ėmėsi konkrečių pasiruošimo darbų. Privatūs klientai pasiruošimą eurui pradėjo vėliau, bet nepaisant to, taip pat aktyviai klausinėja ir domisi, dalyvauja banko organizuojamuose renginiuose euro tema“, – patikino S. Abraškevičius

Smalsauja, kaip viskas bus

Tokias pačas tendencijas pastebi ir „Danse bank“ atstovai. Padalinių vadovų teigimu, eurui stropiausiai ruošiasi įmonės – bendrovių vadovai ir finansininkai, taip pat didelę besidominčių dalį sudaro smulkaus verslo atstovai.

Banko atstovai teigia, kad tokios tendencijos natūralios – verslui būtina eurui ruoštis iš anksto, o gyventojams pataria rūpesčių išvengti grynuosius pinigus tiesiog įnešus į banko sąskaitą.

„Reikėtų pažymėti, kad verslo atstovai labai atsakingai vertina darbus susijusius su euro įvedimu, siekia užtikrinti sklandų perėjimą prie naujos valiutos. Taip pat didelę besidominčių dalį sudaro smulkaus verslo atstovai – tai gyventojai gaunantys pajamas iš individualios veiklos pagal patentą, verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą“, – sakė T. Teresevičius.

Anot A. Vilio, verslo klientų susidomėjimas euru jaučiamas kiekviename susitikime.

Klausimų piko laukia gruodį

„Euro įvedimas vieniems yra tikrai aktualus, kiti tiesiog smalsauja „kaip viskas bus“. Tarp verslo klientų susidomėjimą euru pirmiausia nulemia įmonės specifika. Jei, pavyzdžiui, gamybos įmonėms aktualu, kaip naujai valiutai pritaikyti savo IT sistemas, tai banke labiausiai euro įvedimu domisi prekybos paslaugų įmonės, ypač smulkiosios, nes joms svarbiausiai jau iki sausio 1 dienos tinkamai apsirūpinti grynaisiais eurais“, – sakė A. Vilys.

Jis patikino, kad intensyviau klientai apie eurą pradėjo teirautis liepos pabaigoje, o piko tikimasi per paskutines penkias kalendorines gruodžio dienas.

„Didesnio antplūdžio tikimės po Kalėdų, kai smulkieji verslininkai galės apsirūpinti išankstiniais eurų rinkiniais“, - sakė A. Vilys.

Su tokiomis prognozėmis sutiko ir Klaipėdos centro vadovas T. Teresevičius.

„Pagal įmonės verslo specifiką, savo klientams siūlome iš anksto su banku aptarti, kaip reikės apsirūpinti išankstiniais eurais, numatyti jų poreikį. Vasarą klientai pakankamai vangiai domėjosi klausimais, susijusiais su euru, tačiau nuo rugsėjo mėnesio užklausų skaičius auga. Manome, kad įmonės esminius su euru susijusius klausimus išsispręs iki gruodžio mėnesio, o fizinių asmenų užklausų kiekis pasieks piką pačioje metų pabaigoje, tai yra gruodį“, – sakė T. Teresevičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po BMW skrydžio iš daugiaaukštės stovėjimo aikštelės – pirmos jos vadovų reakcijos: tokių įvykių per 15 metų nebuvo (92)

Po ketvirtadienį įvykusios skaudžios nelaimės, kuomet iš prekybos centro „ Europa “...

Karbauskis: sunkiai įsivaizduoju, kas bus, jeigu laimėtų konservatorių kandidatė arba Nausėda (455)

Seimo valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis laidoje „ DELFI diena “ sakė, kad jokio plano...

Sinoptikas įvardijo, kur tikėtis lietaus: kai kam sausra – aukso gysla (54)

Lietuvos ūkininkai, nors oficialiai apie sausrą kalbėti dar anksti, jau skaičiuoja ypatingai sauso...

Didžiulės pajėgos kovojo su gaisru Šalčininkų rajone: sudegė 20 įvairios paskirties pastatų dar papildyta (328)

Ketvirtadienį , 12.04 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas...

Pustuštis Seimas užvėrė kelią skiepijimo iniciatyvai (27)

Ketvirtadienį konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Seimui siūlė į pavasario...

Po paciento mirties – sukrečianti teismo išvada: dėl to kaltas chirurgas (33)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( LAT ) patvirtino, kad chirurgas urologas Mindaugas Žiukas yra...

Tokį gėrį valgys visi lietuviai: mišrainė su šprotais

Manau, kad šprotai dažnai yra nuvertinama žuvis. Visi garbina ančiuvius, deda į salotas, ant...

Šimtmečiais naudotas kūdikių raminimo būdas šiandien kelia sumaištį: ką būtina žinoti apie vystymą?

Visai nepelnytai kuriam laikui pamirštas kūdikių vystymas vėl sparčiai populiarėja. Vienos...

„Revolut“ skandale – ir Karbauskio vertinimas: klausimų kyla ne tik dėl saugumo, bet ir dėl Rusijos

Laidoje „ DELFI diena “ Ramūnas Karbauskis pasakė, ką mano apie „ Revolut “ ir kodėl juo...

Urbanistas negali suprasti lietuvių mentaliteto: būtinai įsikurs kuo toliau nuo jau apgyvendinto sklypo (7)

Siekiant efektyvių pokyčių gatvėse net 20 šalies miestų sudarė darnaus judumo planus. Tokie...