Latvijos žiniasklaidai Gerda pasakojo, kad eiti kovoti norėjo jau nuo 2014-ųjų, kai prasidėjo karas Rytų Ukrainoje. Todėl 2017-aisiais prisijungė prie „Azov“ būrio. Prasidėjus plataus masto rusų puolimui, karė buvo Mariupolyje, tris mėnesius rūpinosi gyventojų evakuacija, pagalba likusiems bei gynė apgultą miestą, kol galiausiai, kartu su dar 2000 paskutiniųjų gynėjų, pateko į rusų nelaisvę, kur ne kartą buvo žiauriai kankinama.
„Turėjome apie du tūkstančius likusių gyvųjų. Visi jie buvo sužeisti, jiems reikėjo medicininės pagalbos. Jei būtume ėję į paskutinį mūšį, sužeistiesiems nebūtų buvę įmanoma padėti. Negalėjome jų palikti, turėjome būti su jais. Bet kovoti su sužeistaisiais... O ir kovoti neturėjome su kuo – amunicijos nebuvo.
Pasidavėme su trečiosios šalies garantija, ją suteikė Turkija. Visi tikėjosi, kad būsime iškeisti per keturis mėnesius, kaip numatyta Ženevos konvencijoje. Tačiau taip nenutiko. Nelaisvėje išbuvau metus. Zelenovkoje buvome laikomos tokiomis sąlygomis: nedidelis kambarys, jame – daugiau nei 20 merginų.
Baisiausia, kad nebuvo jokios informacijos. Nežinojau, kas atsitiko mano artimiesiems, mano namams Kyjive. Man sakė, kad Kyjivo nebėra, kad jis yra Maskvos rankose. Tu čia mirsi kaip sena moteris, niekada nepamatysi savo artimųjų. Jūs nematysite saulės.
Per visą laiką, praleistą kameroje, kartą pamačiau mėnulį“, – Latvijos žiniasklaidai pasakojo karė.
Gerda prisiminė, kad nelaisvėje atsidūrę sužeistieji nesulaukė jokios medicininės pagalbos: žaizdos pūliavo, galūnės gangrenavo, žmonės mirė tiesiog kalėjimo kamerose.
„Labiausiai bijojau, kad pūliavimas tęsis ir toliau, kad prasidės gangrena ir reikės amputuoti galūnę ar tiesiog mirsiu. Prisimenu, girdėjome dejones kitoje kameroje. Išgirdome, kad ateina gydytojai. Iš pokalbių nuotrupų supratome, kad ten esančio kario koja pūva. Tada jį išnešė juodu maišu.
Tai baisu ir mes turime apie tai kalbėti. Nes daugybė žmonių vis dar yra nelaisvėje. Apie 700 Azovo karių. Turi įvykti mainai. Su žmonėmis elgiamasi nežmoniškai, jie miršta“, – kalbėjo moteris.
Kalėjime ne kartą žeminta bei žiauriai kankinta karė sako iki šiol negalinti patikėti tuo, kas jai nutiko. Gerda pripažįsta ne kartą norėjusi, kad viskas tiesiog baigtųsi ir nebereikėtų kęsti skausmo.
„Buvau apkaltinta riaušių kalėjime organizavimu. Jie buvo labai žiaurūs, prisiminė visus KGB metodus. Tuo metu jaučiau, kad ilgai neištversiu. Bet žinojau: jei mirsiu, manęs negalės iškeisti į kitą kalinį. Sakiau, kad mano draugai, mūsų partneriai, NATO karininkai ir kitų šalių pareigūnai žino, kad buvau Azovstalyje ir kad pasidaviau. Ir jie žino, kad aš vis dar gyva. Ir jei manęs nebeliks, jiems kils klausimų. Kad ir kaip būtų keista, tai suveikė.
Ne kartą galvojau: Mano Dieve, jei tik būčiau žuvusi mūšyje. Kaip herojė. Arba tiesiog žuvusi nuo sprogimo. Aš tiesiog norėjau, kad viskas baigtųsi. Nesvarbu kaip, bet tegul tai baigiasi.
Bet tada prisiminiau, kad manęs laukia giminaičiai. Vyras, kuris mane myli ir laukia. Tuo metu nežinojau, ar jis gyvas. Bet labai tikėjau“, – siaubingais prisiminimais dalijosi Gerda.
Karių apsikeitimas, kurio metu išlaisvinta ir Marija, įvyko 2023 m. gegužės 6 d.
„Tai mano antrasis gimtadienis! Gegužės 5 d. yra mūsų vestuvių metinės, o gegužės 7 d. – mano vyro gimtadienis.
Tiesą sakant, viskas buvo miglota. Mus įsodino į bagažinę. Man užklijavo akis lipnia juosta. Kai ją nuplėšė, kartu nuplėšė antakius ir plaukus. Bet, patikėkite, palyginus su tuo, ką teko patirti iki tol, tai tebuvo smulkmena.
Pirmąsias dvi savaites po apsikeitimo aš nieko nejaučiau. Buvo taip keista. Viena vertus, galvojau, kaip gerai, kad nebejaučiu skausmo. Bet aš visai neturėjau jokių refleksų. Kai man ėmė kraujo tyrimus ir įbedė adatą, aš net nekrūptelėjau. Draugai klausė, ką tau atnešti valgyti, ko norėtum? Aš tiesiog sakiau: maisto. Kokios spalvos šlepečių nori? Kokią pižamą? Sakiau, kad man nerūpi. Man tikrai nerūpėjo“, – kalbėjo karė.
Gerda šiuo metu rūpinasi jos vyras – taip pat Ukrainos kariškis. Reabilitacija moteriai padeda grįžti į gyvenimą, o dabar ji labiausiai nori į Latviją ir kitas Europos valstybes atvežti žuvusių Ukrainos karių našles – suteikti joms čia moralinę paramą ir galimybę atsigauti.
„Laisvės paukščiai“ padeda Ukrainos kariams gintis – visi akcijos metu surinkti pinigai yra skiriami lietuviškiems dronams siųsti į Ukrainą. Prisidėti galima perkant inkilus aukcionuose www.laisvėspaukščiai.lt, pervedant pinigus į akcijos svetainėje nurodytą banko sąskaitą arba skambinant trumpuoju numeriu 1409 (5 Eur).
