„Svarbus buvo visos spaudos, radijo ir televizijos (vaidmuo – ELTA) (...) Visi po truputį keitėsi, žinoma, ne vienodu laipsniu ir nepakankamai intensyviai. Buvo pirmūnai ir tie, kurie turėjo vytis. Arba tie, kuriuos reikėjo paraginti per pasitarimus Centriniame Komitete, kad jau laikai kitokie ir reikia atitinkamai elgtis. Bet vis tiek pažangos iniciatoriai ir varikliai buvo spauda, radijas, televizija ir, žinoma, iš paskos einanti ELTA“, – prisimindamas Nepriklausomybės aušrą reikšmingą žiniasklaidos vaidmenį valstybės Atgimimo laikotarpiu akcentuoja Č. Juršėnas.
Šiandien žiniasklaidoje trūksta analizės
Signataras neneigia, kad žiniasklaida tobulėja, tačiau kai kurioms tendencijoms sako turintis kritikos. Anot Č. Juršėno, jis dažnai pasigendantis gilios temų analizės, taip pat jam nepatinka ir kai kuriose priemonėse vyraujantis teminis žiniasklaidos disbalansas.
„Esminis dalykas, kad ir spauda, ir radijas, televizija, labai aktyviai dalyvauja visuose procesuose. Ir visų pirma, pilna ir operatyvi informacija, o po to – komentarai. Arba analizė. Štai analizės, mano požiūriu, ir spaudoje, ir radijuje, ir televizijoje, su kai kuriomis išimtimis, trūksta. Čia man yra didžiausias minusas“, – sako Č. Juršėnas.
„Ne kartą esu ir ginčijęsis su kolegomis žurnalistais, kad žiniasklaidoje yra per daug kriminalinės temos, aiškiai per daug. Disproporcija. Bet man visada duodamas tas pats atsakymas – žmonėms šito reikia. Sakau, daug ko žmonėms reikia, bet ar būtina šitai tokiomis proporcijomis pateikti. Jūs suprantate, kad iš to biznis, bet supraskite dar, kad jūs atitinkamai veikiate žmones ir tai nebūtinai yra geriausia linija rodyti nusikalstamumą ir nusikaltėlius. Man to yra per daug. Lygiai taip pat per daug yra ir vadinamųjų garsenybių vidaus gyvenimo peripetijų rodymo“, – žiniasklaidos temų disproporciją akcentuoja Č. Juršėnas.
Signataras sako suprantantis, kad kai kuriais atvejais iškrypusį žiniasklaidos turinio balansą lemia redakcijų noras pasipelnyti. Č. Juršėnas sako sutinkantis, kad žiniasklaida auditorijai turi pasiūlyti tai, kas jai įdomu. Visgi šie argumentai, anot signataro, nėra pakankami temų disproporcijai pateisinti.
„Sutinku su visais šitais dalykais, bet vadinčiau tai pasiteisinimais. Manau, kad žurnalistai yra protingi žmonės, o jų vadai dar protingesni. Tai jeigu jie tokie yra, jie turi matyti, kad tas lygis apie kriminalitetą arba tas garsenybes, aiškiai užkeltas“, – pabrėžia Č. Juršėnas.
„Tie dalykai atsitinka dėl kanalų konkurencijos. Žinoma, internetas veržliai eina pirmyn ir, galima sakyti, savo konkurentus stumia į šoną. Bet manau, kad tie konkurentai, ar tai būtų laikraščiai, ar savaitraščiai, ar žurnalai, jie turi galimybę padaryti geriau tai, ką sakiau anksčiau – analizės klausimas. Analizės. Ir, žinoma, gilios kritikos. Bet tam reikia pajėgumų, tai yra žmonių, kurie gali tai padaryti. Ir drąsių redaktorių“, – pažymi pašnekovas.
Kad nepavargtų nuo naujienų, žmonėms svarbu mokėti atsirinkti informaciją
Kai kurie žiniasklaidos ekspertai teigia, kad pastaruoju metu auditorija linkusi skaityti lengvesnį turinį, nes po pandemijos, ekonominės krizės, karo Ukrainoje, yra pavargusi nuo rimtų naujienų. Č. Juršėno teigimu,
vartojant tradicinės žiniasklaidos priemones labai svarbu neapsiriboti vienu ar dviem šaltiniais.
„Aš pats dieną pradedu nuo interneto, visada mano namuose yra įjungtas radijas, viena arba kita stotis. O iš pat ryto, kai esu papusryčiavęs, atsiverčiu interneto puslapius ir žiūriu mažiausiai keturias svetaines. Ir tai darau kelis kartus per dieną“, – pasakoja signataras.
„Jau anais laikais sau suformulavau taisyklę – jeigu noriu žinoti visą tiesą, turiu skaityti ne vieną, du, o tris laikraščius. Tada jau turėsiu daugiau informacijos. O naktį dar „Balso“ pasiklausyt“, – sako signataras Č. Juršėnas.