Trys vaistažolės - nepamainomos mūsų sveikatai

 (7)
Jau trečius metus sėkmingai verslą - vaistažolių rinkimą, maistingųjų jų medžiagų išskyrimą ir pritaikymą gydymui - puoselėjantys Pempiškių ir Bliūdsukių bendruomenės „Želvesys“ nariai šiandien net neįsivaizduoja savo kasdienybės kitaip. Beveik visi bendruomenės nariai vienaip ar kitaip yra susiję su gydomųjų žolelių rinkimu iš šalia žaliuojančių miškų ir pievų, supančių Bliūdsukių ir Pempiškių kaimus.
Vasaros lygiadienį skelbia pražydusios jonažolės
© R. Barausko nuotr. ©

Visas surinktas vaistažoles rinkėjai džiovina, perdirba, pakuoja bei vėliau pristato įvairiuose renginiuose: vaišina gydomosiomis arbatomis smalsuolius, parduoda ar dovanoja vaistažolių mišinius.

„Daugiausia žolelių dovanojame“, - sako bendruomenės atstovas Edvardas Jurjonas, kuris ir buvo vienas iniciatorių įtraukti visus į vaistažolių rinkimą.

Sukūrė savitą verslą

„Šilutės naujienų“ kalbinamas E.Jurjonas sako, kad pats yra miško vaikas. Miškuose, supančiuose Bliūdsukių apylinkes, jis braidžiojo nuo vaikystės, tad ir dabar, gyvendamas Šilutėje, vos radęs laisvo laiko, važiuoja į gimtuosius kraštus ir vaikšto po gamtą. Čia renka vaistažoles, jas džiovina, perdirba.

Į šią veiklą entuziastingai įsijungė ir kiti bendruomenės nariai. Prieš kelerius metus jiems siekiant sukurti aktyvią, veiklią kaimo bendruomenę, merdinčios buvusios Pempiškių mokyklos patalpos nušvito nauja gyvybe. Čia buvo įkurti bendruomenės namai. Vėliau bendruomenė, vedama E.Jurjono, parengė projektą „Miško gėrybės - bendruomenės gerovė“, kuriam gavo finansavimą. Be kitų projekte numatytų darbų, pavyko pasikviesti visiems žinomą žolininką Virgilijų Skirkevičių, kad jis pamokytų žmones rinkti, džiovinti bei ruošti vaistažoles.

Taip žingsnis po žingsnio bendruomenė žengia į viešumą turėdama savitą veidą - vieni iš pirmųjų kuria verslą iš šalia augančių gamtos gėrybių ir jomis teikia džiaugsmą bei sveikatą aplinkiniams.

Didžiausias dėmesys - trims vaistažolėms

Paklaustas, kokioms vaistažolėms daugiausia skiria dėmesio, E.Jurjonas sakė, kad jis ir kaimo bendruomenė dažniausiai renka tris augalus: siauralapius gauromečius (siauralapes ožkarožes), jonažoles ir erškėtuoges. Jos gydo daugybę ligų, yra nepamainomi kasdieniai žmogaus sveikatos ir jaunystės draugai.

Gaurometis - vaistas nuo visų ligų

Gaurometis - dažnai mūsų gamtoje matomas žydintis augalas, tačiau nevertinamas: neskinamas puokštėms, iki šiol retai renkamas arbatai. Bet tai - itin vertinga vaistažolė, kuri auga pamiškėse, saulėtose vietose, dažnai degimvietėse. Gauromečio lapai ir šaknys - valgomos.

Anot E.Jurjono, iš gauromečio gaminama jėgas stiprinanti arbata. Galima užplikyti vasarą surinktus lapus, taip pat galima juos fermentuoti ir taip paruošti žaliosios ar juodosios arbatos gėrimą, kuris yra gardesnis.

Šio augalo lapuose yra daug biologiškai aktyvių medžiagų, alkaloidų, vitaminų, mikroelementų. Pavyzdžiui, vitamino C gauromečio lapuose yra tiek pat kiek juoduosiuose serbentuose.

Įvairiais tyrimais nustatytas ir įvairiapusis augalo gydomasis poveikis.

„Gaurometis veikia priešuždegimiškai, raminamai, netgi prieš traukulius, slopina piktybinių ląstelių augimą, teigiamai veikia širdies darbą, gerina prostatos veiklą“, - sako pašnekovas.

Liaudies medicinoje siauralapio gauromečio arbata naudojama norint pagerinti medžiagų apykaitą, „išvalyti“ odą, nusiraminti. Gaurometis labai padeda tiems, ką kankina nemiga, kamuoja įvairūs uždegimai virškinimo trakte, odoje ar sergant ausų, nosies, gerklės uždegimais. Šios vaistažolės nuoviras ar antpilas efektyviai slopina įvairius gleivinių uždegimus, malšina skausmą.

Gydomoji gauromečio arbata

1 valgomasis šaukštas žolelių užplikomas 1-2 stiklinėmis karšto, bet dar neverdančio vandens, laikoma 4-6 val., geriama po valgomąjį šaukštą 4 kartus per dieną.

Stebuklingos erškėtrožių savybės

Medicinai svarbiausi yra miškiniai erškėčiai, turintys daug vitamino C (46 proc. askorbininės rūgšties), daug karotino (iki 18 mg/proc.) ir vitaminų B2, P, K. Vaisiai turi cukraus (iki 18 proc.), pektinų (3,7 proc.), citrinos ir obuolių rūgščių, rauginių ir dažinių medžiagų, eterio aliejaus, vitamino E, ypač daug geležies.

Erškėtrožės veiksmingai stiprina organizmo atsparumą, padeda įveikti nuovargį, stimuliuoja kraujodaros procesus organizme, stabdo kapiliarinį kraujavimą. Erškėtrožės vaisiai valo kraujagyslių sistemą, stimuliuoja medžiagų apykaitos procesus organizme.

Kaip sako E.Jurjonas, paprastojo erškėčio vaisių skystu ekstraktu gydomi kepenų ir tulžies pūslės uždegimai. Erškėčių antpilu gydomi ne tik hepatitas ir cholecistitas, bet ir gastritas, ypač sumažėjus sekrecijai ir skrandžio sulčių rūgštingumui, taip pat gydoma skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, inkstų ir šlapimtakių ligos.

Erškėčio lapai ir antpilai turi aktyvių fitoncidų, kurie užmuša mikrobus. Iš lapų verdamas sirupas su medumi, juo gydomas burnos ertmės uždegimas ir išopėjimas. Be to, erškėtrožės ramina uždegimus, karščiavimą, kosulį, odos ligas, stiprina širdį. Šių vaistažolių žiedlapiai palengvina vidurių užkietėjimą.

Erškėtrožių užpilo ruošimas ir vartojimas

1 valgomasis šaukštas išdžiovintų susmulkintų erškėčių vaisių užpilamas beveik verdančio vandens stikline, palaikoma 10-12 val. Užpilas nukošiamas. Pasaldinus cukrumi ar medumi, geriama po stiklinę 2 kartus per dieną.

Neįkainojamos jonažolės

Iš jonažolių galima pagaminti daugybę vertingų savybių turintį aliejų. Šis aliejus turi priešuždegiminį, antioksidacinį, antibakterinį bei stiprų antivirusinį poveikį. Anot E.Jurjono, jonažolių aliejus puikiai padeda įveikti odos problemas - malšina dirginimą, mažina niežulį, minkština, efektyviai dezinfekuoja, regeneruoja ląsteles. Tinka jautriai, į alergines reakcijas linkusiai odai, taip pat riebiai, mišriai odai. Jis veikia prieš herpeso, hepatito, gripo virusus (galima pasitepti pažeistas vietas, lašinti į nosį, tepti ar skalauti gerklę esant gripo pavojui).

Be to, jonažolių aliejus naudingas esant įvairiems neuralginio, reumatinio pobūdžio skausmams - palengvina raumenų, sąnarių ir kaulų skausmus.

Juo tepamos pažeistos odos ir gleivinės vietos, pragulos, opos, iššutimai, nubrozdinimai, nudegimai. Kitos žaizdoms gydyti naudojamos priemonės degina, o jonažolių aliejus nuskausmina, todėl jį visų pirma reikėtų naudoti gydant vaikus. Išdžiovintą ir susmulkintą jonažolės žolę galima naudoti kaip arbatą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveika mityba

Palygino skirtingas duonos rūšis: vieną pamiršome visai nepelnytai (39)

Lietuviško maisto racione duona yra toks produktas, be kurio neįsivaizduojamas nei šventinis, nei kasdieninis stalas. Keičiantis gyvenimo būdui ir vartojimo įpročiams šiandien parduotuvių lentynose galime rasti daugybę skirtingų rūšių duonos ir jos pakaitalų. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto vyresniosios mokslo darbuotojos Linos Vaičiulytės-Funk, į rinką pateikiamas labai platus duonos ir pyragų asortimentas, tačiau tradicinę technologiją atitinkančios duonos – nepakankamai.

Stebuklingas produktas: ne tik gydo peršalimą, bet ir stabdo vėžio ląstelių augimą (22)

Bitės žmonėms dovanoja ne tik medų, bet ir kitus vertinamus produktus: bičių pienelį, bičių duonelę, vašką. Nereikėtų pamiršti ir bičių pikio – propolio. Šis gali būti naudojamas ne tik kaip natūralus antibiotikas, bet ir padėti gydant vėžį, rašoma pranešime spaudai.

Ūkininko idėja Lietuvai: pigūs ir visiems prieinami sveiki maisto produktai (34)

Mes, lietuviai, šiandien kaip niekada anksčiau daug šnekame apie mitybą. Tai yra socialinis reiškinys, kurį nesunku paaiškinti. Ekonominis šalies vystymasis didžiajai daliai visuomenės jau spėjo užtikrinti tam tikrą materialios gerovės minimumą. O kai visuomenė visiškai atsikrato baimių dėl prasimaitinimo, ima mąstyti apie mitybos kokybę.

Produktai, kuriuos be reikalo pamirštame: stiprina imunitetą ir gelbsti nuo mieguistumo (6)

Niūrų rudenį Lietuvoje trūksta saulės, o tai paveikia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir imuninę sistemą. Organizme pradeda trūkti naudingų medžiagų, vitaminų ir mineralų, kurie skatina medžiagų apykaitą. Būtent dėl to rudenį žmonės jaučiasi labiau mieguisti ir dažniau serga, rašoma klubo „VITAMIN day plus“ pranešime spaudai. Kokius vitaminus būtina vartoti rudenį?

Į šalį plūstelėjus karščiui: keli patarimai, kaip greitai atsigaivinti (1)

Kalendorinė vasara jau eina į pabaigą, tačiau šiltos dienos dar tik įgauna pagreitį. O ir orais nelepinusi vasara, rodos, nusprendė užsukti. Šiltas metų laikas atneša į mūsų gyvenimą daugiau jėgų, puikios nuotaikos bei aktyvumo, tačiau tai tikras išbandymas mūsų odai. „Douglas“ odos ekspertė Laima Kairienė dalinasi patarimais, kurie išgelbės karštą dieną, rašoma pranešime spaudai.