Skaudžios cheminės nelaimės pasekmės: gyventojai įspėjami dėl vandens

 (19)
Vilniaus rajone netoli sostinės esančio Vanaginės kaimo gyventojai ir aplinkinėse teritorijose gyvenantys žmonės išsigandę – į kūdrą išlietos toksiškos alkoholio atliekos tebekelia daugybę klausimų. Kol aplinkosaugininkai ramina, jog padėtis yra kontroliuojama, kiti specialistai perspėja būti atsargesniems ir įvertinti riziką, jog tarša galėjo pasiekti ir gruntinį vandenį.
Gamybinės atliekos
© DELFI / Domantas Pipas

Baiminamasi, jog teršalai galėjo pasiekti gruntinį vandenį

Vilniaus rajono aplinkos apsaugos agentūros inspektorius Jonas Bacevičius teigia, jog šią naktį buvo vykdomi teršalų surinkimo darbai – skystosios frakcijos siurbimas. „Šiuo metu teritorijoje yra likęs minimalus kiekis teršalų. Jau pradėtas vežti gruntas, kuriuo bus izoliuojamas taršos šaltinis. Atlikti oro taršos matavimai, kurie parodė, jog taršos normatyvai nėra viršijami. Taip pat laukiame iš laboratorijų patikslinimo, kokia yra teršalų cheminė sudėtis“, – naujausia informacija dalijasi inspektorius.

Aplinkoje pasklidus toksinėms atliekoms, baiminamasi, jog šios galėjo pasiekti ir gruntinį vandenį. „Kol kas neturime gruntinio vandens tyrimo. Vakar vakare paimtas grunto mėginys iš nusiurbtos vietos. Vis dėlto viliuosi, kad tas rezervuaras yra statytas tarybiniais laikais ir kiek teko bendrauti su to laikmečio statybininkais, stačiusiais tokius kompleksus, jie naudodavo molio pagrindą. Jei ten iš tikrųjų naudotas molio pagrindas, manau, jog iki gruntinio vandens cheminės medžiagos neturėtų prasiskverbti“, – svarsto J. Bacevičius.

Vyresnysis aplinkosaugos pareigūnas Jonas Bacevičius
Vyresnysis aplinkosaugos pareigūnas Jonas Bacevičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Taip pat Vilniaus rajono aplinkos agentūros inspektorius pabrėžia, jog gruntinis vanduo užterštame regione yra apie 20 metrų gylyje.

Ramiau atsikvėpti galėsime ketvirtadienį: bus baigti visi darbai

Sunerimusius, kiek laiko bus tęsiami avarijos likvidavimo darbai, J. Bacevičius nuramina, jog viskas yra kontroliuojama ir problema bus išspręsta artimiausiomis dienomis. „Planuojame šiandien atsivežti visą reikalingą gruntą ir reikiamą techniką izoliavimui, kad teršalai nesiskverbtų į gilesnius jo sluoksnius. Optimistiniu variantu visi darbai turėtų būti baigti ketvirtadienį ryte, pesimistiniu – ketvirtadienį vakare“, – teigia pašnekovas.

Vos sužinojus apie į aplinką patekusius teršalus, vietiniai gyventojai buvo perspėti užsidaryti langus. Apie tai buvo informuoti ir Santariškių gyventojai bei ligoninės pacientai, mat vėjo kryptis jų pusėn galėjo pernešti sveikatai pavojingas medžiagas.

„Jau pranešėme Santariškių ligoninei, jog meteorologinės sąlygos yra pasikeitusios ir vėjo kryptis yra kitokia. Teršalų kiekis ore šiuo metu nebėra toks didelis, nėra viršytų pavojingų medžiagų normatyvų. Rekomendaciją laikyti uždarytus langus jau kaip ir galima atšaukti, tačiau pirmiausiai šį sprendimą turi priimti ekstremalių situacijų komisija. Šiandien yra tokia situacija, kad žmonių gąsdinti ir sakyti, jog jie privalo būti užsidarę langus ir vengti buvimo lauke, nebereikia“, – mano J. Bacevičius.

Paklaustas, ar pasklidusi tarša gali turėti negrįžtamų padarinių, pašnekovas pamini taršos zonoje nugaišusius gyvūnus. „Šalia incidento vietos radome nugaišusią antį ir lapiuką. Kitokių negrįžtamų padarinių tikrai nėra. Viskas yra tvarkoma ir valoma, o pats gruntas, naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis, gali būti išvalytas, o negrįžtamų suardymo ar suirimo procesų tikrai nėra“, – tikina jis.

Neabejoja, kad žala padaryta ir gruntiniam vandeniui

Vis dėlto Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas dėl įvykusio incidento nėra toks ramus. Jis įsitikinęs, kad tarša paveiks gruntinį vandenį. Kaip tik todėl jis ragina aplinkinius gyventojus jokiu būdu nenaudoti maistui vandens iš šulinių.

„Pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti, kokia geologija toje teritorijoje. Ar tarša pateks į gruntinį vandenį – 100 proc. taip. Gruntinis vanduo yra tas, kuris yra arti žemės, vadinasi, jis naudojamas ir šuliniuose. Jei aplinkui yra gyventojų, geriančių vandenį iš šulinių, tai reikėtų būti atsargiems – pirmiausia reikia ištirti vandenį, ar jis nėra užterštas“, – perspėja K. Kadūnas.

O kaip su vandeniu iš čiaupo? Hidrogeologijos skyriaus vedėjas pabrėžia, jog bent kelių ar net 5 kilometrų spinduliu centralizuotų vandenviečių Santariškėse nėra, todėl centralizuotas geriamasis vanduo neturėtų būti užterštas.

Taip pat K. Kadūnas pabrėžia, jog visiškai incidento padarinių „anuliuoti“ nepavyks. „Viskas priklauso nuo to, kokia medžiaga į tvenkinį išsiliejo, bet kas jau pateko į gruntinį vandenį, tai išliks ilgai. Visų pirma, taip bus dėl žemos temperatūros, kuri dabar siekia apie 7 laipsnius. Net jei ji ir degraduotų – šitame vandenyje tarša užsibus labai ilgai. Po kiek laiko gamta savo padarys“, – aiškina K. Kadūnas.

Gruntinis vanduo gali būti pavojingas sveikatai

Tuo metu Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Sveikatos stebėsenos skyriaus vedėjas Andrejus Černovas perspėja, jog būtiniausios saugumo priemonės gyvenantiems netoli užterštos teritorijos išlieka tokios pačios. Anot jo, atidaryti langų dar nereikėtų skubėti ir jokiu būdu nesitelkti prie avarijos vietos.

Jis taip pat ragina negerti vandens iš šulinio, nes tai gali būti pavojinga. „Chemikalas lakus ir pavojingas sveikatai. Negalėčiau komentuoti, kas atsitiktų žmogui, atsigėrusiam šiais chemikalais užteršto vandens. Svarbu žinoti, kiek medžiagos pateko į gruntinį vandenį, bet žinoma, kad sveikatai tai pakenktų priklausomai nuo koncentracijos ir paties teršalo“, – aiškina A. Černovas.

Sveikatos stebėsenos skyriaus vedėjas perspėja netoliese incidento vietos gyvenančius žmones būti atsargesniems. „Saugumo priemonės niekada niekam nepakenkė ir priešingai nesuveikė. Vis dėlto reikėtų vengti gerti gruntinį vandenį. Mūsų šalyje problema yra ne tik dėl šios taršos. Apskritai, žmonės per retai tiria savo gruntinį, požeminį vandenį, kuriuo naudojasi. Jei žmogus šiuo laikotarpiu atliks papildomus tyrimus, jam bus tik į naudą“, – perspėja A. Černovas.

DELFI primena, kad kovo 27 d. apie 12.30 val. Bendruoju pagalbos telefonu gautas pranešimas dėl Vanaginės k. (Vilniaus r.) galimai į gruntą ir gruntinius vandenis patekusių cheminių medžiagų. Šiuo metu įvykio vietoje dirba pavojingų atliekų tvarkymo paslaugas teikianti įmonė UAB „Fetoksa“, su kuria Savivaldybė turi sudariusi sutartį dėl neaiškios kilmės cheminių medžiagų pašalinimo.

Pirminiais atliktų tyrimų duomenimis, paskleista medžiaga tai fuzelis (vok. Fusel) – šalutinis spirito varymo produktas, nemalonaus kvapo. Medžiaga yra degi, joje galimai yra dažų ar lako priemaišų. Tikslesni medžiagos tyrimai yra atliekami.

Aplinkos ministerijos internetinėje svetainėje informuojama, jog Vilniaus rajone esančiame Vanaginės kaime, kuris yra visai šalia sostinės, susidariusi sudėtinga aplinkosauginė situacija yra susijusi su UAB „Biovaliuta“. Aplinkosaugininkai aptiko šios bendrovės galimai neteisėtos veiklos įrodymų, pasitelkę Valstybinę mokesčių inspekciją, muitinės kriminalistus, ekonominės policijos pareigūnus.

Anot J. Bacevičiaus, įmonės, sukėlusios avariją, lauks atitinkama bauda ir padarytos žalos aplinkai atlyginimas. Įmonei tenkanti atsakomybė paaiškės įvertinus grunto užterštumą ir suskaičiavus, koks tikslus cheminių medžiagų kiekis pateko į aplinką.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Ar žinote, kodėl į tablečių buteliuką dedama vatos (17)

Jei atidarę naują vaistų buteliuką iš pradžių pamatote ne tabletes, o vatos gumulėlį, šiandien jau galite nebegalvoti, kokia šio daikto paskirtis – greičiausiai tai tiesiog duoklė istorijai.

Išvyka savaitgaliui: piliakalniai, kuriuos tikrai verta aplankyti (8)

Norint suskaičiuoti kai kurių rajonų piliakalnius, kai kada užtenka ir vienos rankos pirštų, o štai Raseinių rajone yra net 25 piliakalniai. VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“ pristato dalį piliakalnių Raseinių rajone ir kviečia juos aplankyti, rašoma pranešime spaudai.

Paprasti būdai, kaip patiems užsiauginti vertingų grybų (47)

Jei labai mėgstate grybus, bet nenorite eiti į mišką, juos galite užsiauginti čia pat, savo sode. Mikologė Reda Iršėnaitė papasakojo apie kelis grybų auginimo būdus ir priežastis, kodėl grybai gali ir neaugti.

Lėkštėje tykantis pavojus: nemaloni tiesa apie populiarią žuvį (62)

Didinga mūsų Baltijos jūra dažnai laikoma bene labiausiai užteršta visame pasaulyje. Todėl kartais nė nesusimąstome, kad Baltijoje plaukiojančios žuvys gali būti užterštos ir drąsiai jas tiekiame ant stalo. Maža to, tikėtina, kad didžioji dalis žmonių nė nežino, kad dioksinais ir furanais užteršta žuvis ilgainiui gali sukelti vėžį, nervines sistemos problemas bei įvairias mutacijas.

Du dalykai, kuriuos reikia žinoti norint iš namų išvyti nekviestus svečius (12)

Skruzdėlėms iš žmonių reikia dviejų joms gyvybiškai svarbių dalykų – šilumos ir maisto, todėl radusios menkiausią galimybę patenkinti savo poreikius, skruzdėlės ima jaukti žmonėms gyvenimą. Kaip to išvengti?