Perspėjo šašlykų mėgėjus: taip kepant galite sulaukti rimtų pasekmių

 (40)
Jei apsinuodiję maistu stipriai vemiate, turite itin aukštą temperatūrą, negali paeiti, gerti skysčių ar stipriai svaigsta galva – turite nedelsiant kreiptis į medikus. Kitais atvejais, apsinuodijus galite gydytis ir namuose, tačiau svarbu žinoti, ko griebtis.
Šašlykai
© Shutterstock

Šiltasis metų laikas – atostogų ir kelionių metas. Turint laisvo laiko ir esant šiltiems orams vykstame į gamtą ir ten užkandžiaujame, kepame mėsą. Ką reikia žinoti, kad išvengtume apsinuodijimų? Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovas, gydytojas infektologas ir biomedicinos daktaras Arvydas Ambrozaitis interviu DELFI teigė, jog vos atšilus orams ligoninėse padaugėja pacientų, apsinuodijusių maistu. „Tai yra sezoninis dalykas ir daug pacientų atvyksta į gydymo įstaigas karštuoju metų laiku. Labai dažnai susergama vartojant gyvūninės kilmės maistą“, – aiškino gydytojas.

- Profesoriau, vasarą išauga tikimybė apsinuodyti maistu. Dabar sulaukėme šiltų orų, savaitgaliais visi keliauja prie jūros, į sodybą ar gamtą. Kaip išvengti apsinuodijimų?

- Taip, iš tiesų žarnyno infekcinės ligos yra viena pagrindinių patologijų, su kuria tenka susidurti infekcinių ligų gydytojams Infekcinių ligų centre. Statistika rodo, kad Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 20 tūkst. žarnyno infekcinių ligų atvejų. Bet iš tiesų sergančių yra daugiau, nes ne visi susirgę kreipiasi į medikus. Yra paskaičiuota, kad beveik du trečdaliai asmenų, kurie suserga žarnyno infekcinėmis ligomis, užsikrečia nuo namų aplinkoje, namuose paruošto maisto. Tai būna bakterinės žarnyno infekcijos, taip pat – virusinės infekcijos. Daugiausia, žinoma, būna bakterinių infekcijų. Turime nemažai ligonių, kurie suserga salmonelioze, kampilo bakterioze. Tačiau nustatyti bakteriją pavyksta ne visais atvejais. Neretai tiesiog turime rašyti diagnozę: bakterinė žarnyno infekcija nepatikslinta. Tačiau tai taip pat patenka į statistiką, nes pagal ligos klinikinį vaizdą ir tai, ką jis valgė, mes vis tiek manome, kad apsinuodijimą sukėlė bakterija. Dabar artėja šiltas metų periodas, kai žmonės gamina maistą gamtoje, o vasarą būna karšta, todėl labai svarbi profilaktika.

- Lietuviai nemoka tinkamai ruošti maisto gamtoje?

- Pirmiausia, reikėtų plauti rankas – ne tik prieš maisto ruošimą, bet po kiekvieno sąlyčio su žalia mėsa. Ypač – keičiant indus ar įrankius; nenaudoti to paties įrankio žaliai mėsai ir termiškai apdorotai mėsai paruošti. Nekalbu apie tai, kad reikėtų plauti rankas pasinaudojus tualetu ar prieš valgį. Pagaminus maistą reikėtų gerai išplauti ir dezinfekuoti visus virtuvės paviršius, įrankius, indus, kurie buvo naudoti paruošti maistui. Bakterijomis, kurios sukelia žarnyno užkrečiamąsias ligas, gali būti užteršta žalia mėsa – paukštiena, net karvių ar ožkos pienas, kiaušiniai, gyvūninis maistas. Daug žmonių kažkodėl iki šiol mano, kad labai sveika gerti žalius kiaušinius. Tokie žmonės labai dažnai atvyksta su labai sunkia salmonelioze, būna labai sunki būklė.

- Kaip tinkamai reikėtų laikyti maistą?

- Labai svarbu nepalikti paruošto maisto kambario temperatūroje arba dar blogiau – saulėje ilgiau kaip dvi valandas. Polietileniniame maišelyje laikant sumuštinius su mėsa, jei kaitina saulė, pradeda gamintis salmonėlės ir jų koncentracija pasiekia tokį lygį, kad suvalgius tokį sumuštinį iškart galima susirgti. Nesuvartotą arba greitai gendantį maistą reikėtų atvėsinti. Karštus patiekalus iki pateikimo laikyti ne žemesnės kaip 60 laipsnių temperatūros. Nereikėtų ilgai laikyti maisto netgi šaldytuve. Atitirpinti šaldytą maistą reikėtų šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.

- Ar gerai į gamtą vežtis maistą šaltkrepšiuose, maisto šaldymo induose?

- Taip, į gamtą važiuojant jie labai praverčia. Labai dažnai pas mus atvyksta ligoniai, kurie gamtoje kepė šašlykus, bet, matyt, jie ne iki galo buvo termiškai apdoroti ir viduje liko žalios kraujingos mėsos, o tai – labai rizikingas veiksnys. Tas skystis, kuris sunkiasi iš mėsos, turėtų būti skaidrus, bet jokiu būdu ne rausvas. Jei skystis rausvas, tai rodo, kad mėsa dar iki galo neapdorota.

- Kokie yra pagrindiniai apsinuodijimo simptomai ir kada reikėtų sunerimti?

- Viskas priklauso nuo sukėlėjo, bet apsinuodijimas pasireiškia per pirmas paras, tai gali trukti iki 3–5 parų. Tačiau dažniausiai jau per pirmą dieną po tokio maisto sunaudojimo pajaučiame simptomus. Kartais juos galime pajausti netgi po kelių valandų, bet tai priklauso nuo sukėlėjo rūšies ir bakterijų dozės, kokia pateko į organizmą.

Gali būti pykinimas, vėmimas, raižantys pilvo skausmai, viduriavimas. Jis gali būti įvairus: labai dažnas ir skystas, vandeningomis išmatomis; gali būti dažnas, bet tik gleivėmis. Visais atvejais pasireiškia karščiavimas. Pastaruoju metu dažnai žarnyno infekcinę ligą sukelia žarnyno virusai – Roto virusai arba Noro virusai. Skirtingai nuo bakterijų, virusai maiste nesidaugina ir dažniausiai užsikrečiama per nešvarias rankas. Dažnai tėvai užsikrečia nuo sergančio vaiko, nes rotavirusinė infekcija yra dažniau būdinga vaikams. Suaugę suserga tuomet, kai nesiplauna rankų. Tas rankų plovimas – vienintelė priemonė, kai galima išvengti virusinių žarnyno infekcijų, nes jos dažniausiai plinta per nešvarias rankas, o ne per maistą.

- Kokie pirmi žingsniai turėtų būti apsinuodijus? Vieni griebia gerti aktyvintos anglies, kiti stengiasi išgerti kuo daugiau vandens.

- Iš pat pradžių reikėtų gerti kuo daugiau skysčių. Jų vartojimas yra labai svarbus, nes organizmas, viduriuojant ar vemiant, netenka daug skysčių bei mineralų: kalio, natrio. Taigi gali atsirasti Hipokalemija. Pilvo skausmui malšinti galima vartoti antispazmines preimones – „No-spa“. Nereikia iškart pradėti gerti antibiotikus. Mes nerekomenduojame iškart eiti į vaistinę ir prašyti vaistų nuo viduriavimo, nes dažniausiai duodami vaistai, kurie slopina žarnyno peristaltiką, žarnyno judesius. Tuomet ligonio būklė dar pablogėja. Vaistininkai dažniausiai duoda „Imodium“, bet vėliau labai sunku gydyti žmones, kurie tai naudojo, nes tai stabdo viduriavimą, o negydo ligos. Viduriavimas yra apsigynimo priemonė prieš bakteriją, kuri pateko į organizmą. Jis nori išvalyti iš organizmo užkratą, o davus vaistų, kurie slopina žarnų judesius, peristaltiką, toksinai ir bakterijos kaupiasi organizme, pablogėja ligonio būklė.

Yra daugiau paprastų ir veiksmingų priemonių, kurios tinka viduriuojant ar kenčiant skrandžio bei pilvo skausmus. Jos detoksikuoja, suriša toksinus ir bakterijas – pavyzdžiui, „Smecta“. Tačiau jei žmogus labai stipriai vemia, nesugeba išgerti skysčių ir atsiranda silpnumas, yra aukšta temperatūra reikėtų skubiai kviesti greitąją pagalbą ir vežti žmogų į ligoninę, dažniausiai – į infekcinę, kad būtų galima pastatyti skysčio infuzijas. Tai – viena priemonių, kuri labai greitai ir efektyviai pagerina žmogaus būklę. Nereikia laukti keletą dienų namuose, kol apsinuodijimas praeis, nes tai yra labai pavojinga, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie serga įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Jiems ypatingai pavojingas toks viduriavimas, gali atsirasti sunki dehidratacija, kai ligonis netenka daug vandens ir druskų.

- Kokį vandenį geriausia gerti apsinuodijus – mineralinį, iš čiaupo ar druskingą?

- Geriausias yra druskingas vanduo. Vaistinėse taip pat galima įsigyti įvairių tirpalų, vandens su mineralais. Gazuotas vanduo netinka, nes jis dirgina žarnyną. Taigi vanduo turi būti negazuotas.

- Yra sakančių, kad viduriuojant labai padeda kola. Ar tai yra mitas, ar tiesa?

- Mes to negalime rekomenduoti, nes kolą laikome toksišku gėrimu, tai prieštarauja sveikai gyvensenai. Tai yra amerikiečių propaganda, kuri paplito po visą pasaulį ir tai susiję su verslu. Negalime rekomenduoti gerti kolą, nes tai – ne vaistas. Bet yra žmonių, kurie sako, kad kola padėjo. Vis tik tokios rekomendacijos nėra pagrįstos moksliškai.

- Ką dar reikėtų žinoti, vykstant pietauti į gamtą? Ką reikėtų pasiimti?

- Dažnai gamtoje ar paplūdimyje nėra kur nusiplauti rankų, todėl naudingos šlapios dezinfekcinės servetėlės ar tirpalai, kuriais galima pasitepti rankas prieš valgį ar pasinaudojus tualetu. Rankų higiena yra labai svarbi, nes greitai galima kuo nors užsikrėsti. Miškuose reikėtų saugotis erkių, apie 1 proc. yra užsikrėtusios erkinio encefalito virusu. Kas keletą valandų reikėtų apžiūrėti kūną, ar ant jo nėra ropojančių erkių. Jos ropoja ilgai, kol suranda ploną odą, kur būtų galima įsisiurbti ir maitintis žmogaus krauju, tokiu būdu užkrečiant žmogų atitinkama infekcija.

- Artėja vasara. Ligoninės skyriuose tikriausiai padaugės pacientų?

- Taip, jau daugėja. Šį pavasarį sušilus orams buvo pagausėjimas, o dabar šiek tiek mažiau pacientų, tačiau laukiama šiltų savaitgalių, todėl iškart po jų galime sulaukti daugiau ligonių, kurie pas mus turėtų atvykti. Tai yra sezoninis dalykas ir pacientų padaugėja karštuoju metų laiku. Tai turi įtakos. Ypač dažnai susergama vartojant gyvūninės kilmės maistą, žalią mėsą. Dideli mėsos gabalai turėtų būti gerai susmulkinti ir tinkamai paruošti. Maisto produktai, kurių sudėtyje yra daug krakmolo ir angliavandenių, pavyzdžiui, mėsa neturėtų tiesiogiai liestis su ugnimi, nes 100 laipsnių temperatūroje susidaro kancerogenai. Geriau mėsą troškinti nei deginti atviroje ugnyje. Tačiau jei vis tiek norite išsikepti šašlykų, bent jau nugrandykite degėsius, kuriuose – daug kancerogeninių medžiagų. Tai nėra sveikas maistas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Ar žinote, kodėl į tablečių buteliuką dedama vatos (17)

Jei atidarę naują vaistų buteliuką iš pradžių pamatote ne tabletes, o vatos gumulėlį, šiandien jau galite nebegalvoti, kokia šio daikto paskirtis – greičiausiai tai tiesiog duoklė istorijai.

Išvyka savaitgaliui: piliakalniai, kuriuos tikrai verta aplankyti (8)

Norint suskaičiuoti kai kurių rajonų piliakalnius, kai kada užtenka ir vienos rankos pirštų, o štai Raseinių rajone yra net 25 piliakalniai. VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“ pristato dalį piliakalnių Raseinių rajone ir kviečia juos aplankyti, rašoma pranešime spaudai.

Paprasti būdai, kaip patiems užsiauginti vertingų grybų (47)

Jei labai mėgstate grybus, bet nenorite eiti į mišką, juos galite užsiauginti čia pat, savo sode. Mikologė Reda Iršėnaitė papasakojo apie kelis grybų auginimo būdus ir priežastis, kodėl grybai gali ir neaugti.

Lėkštėje tykantis pavojus: nemaloni tiesa apie populiarią žuvį (62)

Didinga mūsų Baltijos jūra dažnai laikoma bene labiausiai užteršta visame pasaulyje. Todėl kartais nė nesusimąstome, kad Baltijoje plaukiojančios žuvys gali būti užterštos ir drąsiai jas tiekiame ant stalo. Maža to, tikėtina, kad didžioji dalis žmonių nė nežino, kad dioksinais ir furanais užteršta žuvis ilgainiui gali sukelti vėžį, nervines sistemos problemas bei įvairias mutacijas.

Du dalykai, kuriuos reikia žinoti norint iš namų išvyti nekviestus svečius (12)

Skruzdėlėms iš žmonių reikia dviejų joms gyvybiškai svarbių dalykų – šilumos ir maisto, todėl radusios menkiausią galimybę patenkinti savo poreikius, skruzdėlės ima jaukti žmonėms gyvenimą. Kaip to išvengti?