Širdį alinantis karštis verčia susirūpinti: paprastas įprotis gali išgelbėti gyvybę

 (11)
Turintiems nusiskundimų širdimi, vasara nėra pats mieliausias metas. Karštasis metų laikas apsunkina širdies darbą, sutrinka jos ritmas, jaučiamas diskomfortas. Nemalonūs pojūčiai siunčia ženklą, jog metas savo sveikatai skirti daugiau dėmesio – padėti sau galime pradėdami nuo paprasčiausios stiklinės vandens.
Širdis
© Shutterstock

Karščio poveikis širdžiai – nuo paprasto diskomforto iki insulto

Vasarą dauguma žmonių gali pajausti dehidratacijos simptomus, bendrą silpnumą, greitesnį nuovargį. UAB „Medicinos paslaugų centras“ šeimos gydytoja Jolita Kvizikevičiūtė-Štakonienė perspėja, jog aukšta oro temperatūra ypač pavojinga širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams.

„Pakilus oro temperatūrai, išsiplečia kraujagyslės, gausiau prakaituojama, padažnėja širdies susitraukimų ir kvėpavimo dažnis, netenkama daugiau skysčių ir mineralinių medžiagų. Gali atsirasti diskomfortas širdies plote, spaudimo jausmas pakaušyje, padidėti ar sumažėti kraujo spaudimas“, – vardina šeimos gydytoja.

Anot jos, dėl sutirštėjusio kraujo formuojasi trombai. Pavojingesni atvejai, kai vystosi miokardo infarktas ar galvos smegenų insultas. Dėl padidėjusio prakaitavimo netenkama kalio ir magnio, kurie yra svarbūs normaliam širdies darbui. Todėl gali vystytis širdies ritmo sutrikimai.

J. Kvizikevičiūtė-Štakonienė perspėja, jog itin atsargūs turėtų būti žmonės, vartojantys kardiologinius, antihipertenzinius vaistus. Ypač susirūpinti reikėtų vartojantiems diuretikus – šlapimą varančius vaistus, kurie ir taip mažina kalio kiekį organizme.

„Pasisaugoti reikėtų itin karštų dienų, kai termometro stulpeliai šokteli mums neįprastai aukštai. Be to, vasarą Lietuvoje yra nemažai laisvų dienų ir švenčių, kai žmonės atsipalaiduoja ir pamiršta apsaugas nuo saulės ir karščio. Tuomet irgi padaugėja su širdies ligomis susijusių įvykių“, – perspėja šeimos gydytoja.

Pirmoji pagalba – vanduo ir mikroelementų vartojimas

Norintiems padėti savo širdžiai vasaros metu, svarbiausia gydytojos rekomendacija – reikėtų vengti dehidratacijos, kad organizmui nepritrūktų skysčių. Vasaros metu būtina išgerti bent 2-3 litrus vandens per parą, o užsiimantiems aktyvia veikla reikia ir daugiau.

Vanduo
Vanduo
© Shutterstock

„Labai svarbu karštomis vasaromis dienomis nesigaivinti alkoholiniais gėrimais, kurie skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo. Taip pat reikėtų vengti aktyvios fizinės veiklos, intensyvaus sporto karščiausiomis dienos valandomis“, – pataria pašnekovė.

Taip pat svarbu nepamiršti vartoti gydytojų paskirtus vaistus. Jei, esant karščiams, mažėja kraujo spaudimas, gali tekti koreguoti vaistų dozes – tokiu atveju reikėtų konsultuotis su gydančiu gydytoju.

Kad nepritrūktų mikroelementų ir vitaminų, svarbi subalansuota mityba, sveikas gyvenimo būdas. Trūkstant kalio ir magnio organizme, juos galima atgauti vartojant papildus.

J. Kvizikevičiūtės-Štakonienės teigimu, karštomis dienomis intensyvią fizinę veiklą lauke derėtų susiplanuoti iš pat ankstaus ryto ar popietinėmis valandomis, kad netektų dirbti saulės atokaitoje. Geriausia karščiausias valandas praleisti kažkur pavėsyje ar patalpoje. Būtina nepamiršti ir apsaugos nuo saulės – kepurių, skrybėlių, skėčių.

Nemalonūs pojūčiai aplanko dirbančius sėdimą darbą

Riešės šeimos klinikos šeimos gydytoja Laimutė Puidokienė aiškina, jog vasarą širdimi skundžiamasi dažniau, nes kūnas adaptuojasi prie aukštesnės temperatūros: reikalauja daugiau vandens, nes vėsinasi gausiau prakaituodamas.

„Vasaros metu žmogaus skysčių apykaita yra žymiai intensyvesnė. Kaitrioje saulėje išsiplečia odos kapiliarai, o šilumos atidavimas vyksta ir iš vidaus organų, ir iš išorės. Dėl gausesnio prakaitavimo, didesnio šilumos atidavimo ir didesnio judėjimo prarandame iš organizmo mikroelementus. Tampame panašūs į vaikščiojančius šiltnamius – šis efektas sudaro sąlygas mikroelementų stokai“, – teigia L. Puidokienė.

Moteris
Moteris
© Shutterstock

Jaučiantiems, jog širdies darbas vasaros metu apsunkėjo, visų pirma šeimos gydytoja rekomenduoja gerti daugiau skysčių.

„Gerti reikia daugiau vandens, bet taip pat svarbu jo ir neperdozuoti. Pavyzdžiui, širdies problemų turintiems vyresnio amžiaus žmonėms vasarą tinsta kojos, nes skysčiai kaupiasi apatinėje kūno dalyje. Tokiu atveju galime įtarti, jog širdies siurblys yra nepakankamas, o limfos ir veninio kraujo judėjimas yra apsunkintas, nes plečiasi kraujagyslės, kapiliarai, venos. Vasarą skysčių cirkuliacijos disbalansą ypač jaučia dirbantys sėdimą darbą“, – aiškina pašnekovė.

Vasaros metu širdžiai padėti L. Puidokienė siūlo vartojant maisto papildus su mikroelementais, kurie padeda palaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Taip pat vasaros metu galima vartoti mikroelementų tirpalus – šie tinka ir naudoti ir profilaktiškai. Vis dėlto, pats paprasčiausias būdas, kurį rekomenduoja šeimos gydytoja – mineralinis vanduo.

Gerai savijautai užtikrinti L. Puidokienė pataria gerti daugiau skysčių, judėti, valgyti lengvesnį maistą. „Vasarą dažniau reikėtų rinktis uogas, vaisius, daržoves, nes iš jų gaunama daug mikroelementų. Nors su šiuo maistu gauname daugiau mikroelementų nei bet kuriuo kitu metų laiku, tačiau daugiau jų ir išprakaituojame“, – teigia ji.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Eko gyvenimo būdas

Po dušu lendate kasdien? Gydytoja turi jums prastų žinių (182)

JAV dermatologai neseniai paskelbė rekomendacijas, kuriose teigia, kad kasdien praustis po dušu nėra sveika.

Sveikuolė pasidalino išmintimi, kaip be vaistų išvengti ligų (25)

Kuo ilgesnis buvimas gryname ore, mankšta, šaltas vanduo, vaikščiojimas basomis ar netgi buvimas be drabužių. Taip grūdinimąsi apibrėžia Sveikuolių sąjungos viceprezidentė Lukrecija Augustaitytė.

Su dilgėle painiojamas augalas nuo seno gydo baisiausias akių ligas (39)

Kai jau visi lietūs išlijo, o šalnų dar didelių nebuvo, galima iš trobos nosį iškišt ir užkampiais notrelių paieškoti – labai paprastas, neryškus, užtat labai svarbus augalėlis. Kartais notrelė painiojama su dilgėle, bet viena yra iš notrelinių, o kita iš dilgėlinių šeimos kilusios.

Širdį alinantis karštis verčia susirūpinti: paprastas įprotis gali išgelbėti gyvybę (11)

Turintiems nusiskundimų širdimi, vasara nėra pats mieliausias metas. Karštasis metų laikas apsunkina širdies darbą, sutrinka jos ritmas, jaučiamas diskomfortas. Nemalonūs pojūčiai siunčia ženklą, jog metas savo sveikatai skirti daugiau dėmesio – padėti sau galime pradėdami nuo paprasčiausios stiklinės vandens.

Vaistažolių rinkimo kalendorius: ką ir kada rinkti, jei visus metus norite būti sveiki (7)

Atėjo metas, kai savo sveikata galite pasirūpinti paprasčiausiai išėję į pievą. Pirmaisiais vasaros mėnesiais į nušvitusią saulę pasistiebia visa vaistinių augalų puokštė, kurią parsinešę namo galite nebijoti jokių ligų. DELFI parengė vaistažolių rinkimo kalendorių, kad nepamirštumėte, kada ir kokių vaistažolių ieškoti.