Malonumas gali virsti kančia: ką daryti, kad grįžus iš lauko netektų verkti iš skausmo

 (4)
Mūsų šalyje vasara itin trumpa, tad atėjus saulėtoms dienoms skubame gražiai tolygiai įdegti ir, žinoma, trokštame įdegio atspalvį išlaikyti kuo ilgiau. Visgi turime į deginimąsi žvelgti atsakingai. Pasak kosmetologės Jolantos Vizgirdienės, didžiausia saulės sukelta žala pajuntama ne iš karto, o išryškėja tik po kelių dešimtmečių. Klausiame jos, ką reikia žinoti nusprendus eiti į paplūdimį.
Nudegimas saulėje
© Shutterstock

- Vasara – metas, kuomet vis daugiau laiko praleidžiame saulėkaitoje. Kaip turėtume prižiūrėti savo odą, kad ji nenukentėtų?

- Visų pirma, tam kad išvengtume paraudimų, perštėjimo, pūslių atsiradimo dėl per greitai nudegusios odos, būtina naudoti apsauginius kremus. Dauguma moterų iki šiol klaidingai mano, jog pastarieji užkerta kelią siekiant norimo rezultato.

Iš tiesų yra priešingai – apsauginiame kreme esantis vadinamasis SPF filtras užtikrina, kad vasarą įrudusi oda tokia išliks kuo ilgiau. Taip pat apsaugo nuo pavojingų UV spindulių, kurie prasiskverbę į odą ardo šios biologines ir chemines struktūras, apskritai silpnina organizmo imuninę sistemą ir net sukelia onkologines ligas.

- Kokie kremai, apsaugantys nuo saulės, tinkamiausi? Pagal kokius kriterijus pasirinkti geriausią?

- Besirenkantiems kremą nuo saulės rekomenduoju atkreipti dėmesį į kremo etiketę ir pasirinkti priemonę, kuri būtų pažymėta SPF + UVA bei reikalingu kremo apsaugos stiprumu.

J. Vizgirdienė
J. Vizgirdienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Tokie kremai apsaugo odą nuo dvejopų spindulių: UVA (sukeliančių odos nudegimus, skatinančių melanino gamybą) ir UVB (tokių, kurie greitina odos senėjimo ir silpnėjimo procesus). Kremai, kurių etiketėse pažymėta tik SPF, apsaugo tik nuo vienos rūšies spindulių – UVB.

Renkantis apsauginę priemonę nuo saulės reikia įvertinti savo odos tipą, taip pat kokio stiprumo priemonė jums reikalinga.

Norėčiau įspėti šviesios odos žydraakius, šviesiaplaukius: jie turėtų būti ypač atsargūs ir rinktis stipresnės apsaugos priemones.

Apsauginius saulės preparatus reikia naudoti likus 10-15 minučių iki išėjimo į lauką – po tiek laiko prasideda šių priemonių veikimas. Raginčiau bent kartą per dvi valandas iš naujo pasitepti kremu, ypač jei smarkiau prakaituojate, po maudynių ar apsitrynus rankšluosčiu.

Tiesa, jeigu naudojate jau turimą apsauginį kremą, būtinai pasitikrinkite jo galiojimo laiką, nes gali kilti įvairios alerginės reakcijos.

- Kuo mums apskritai naudingi saulės spinduliai saikingai kaitinantis?

- Moksliškai įrodytas teigiamas saulės poveikis tiek odai, tiek psichinei sveikatai, tiek visam mūsų organizmui. Šiuolaikinė medicina saulės poveikį pripažįsta net ir gydant sunkias odos ligas, pavyzdžiui, psoriazę.

Akivaizdus saulės šviesos poveikis ir žaizdų gijimui. Saulės terapijos metu stimuliuojami audinių atsinaujinimo ir regeneracijos procesai. Pažeidimai gyja greičiau, galima išvengti būklės pablogėjimo, kontroliuoti infekcijos išplitimą, o mažėjant uždegimui, skausmui ir tinimui, atkurti komforto jausmą ir gyvenimo gerovę. Klinikiniai bandymai įrodė ir saulės spindulių naudą sergantiesiems akne.

Taip pat norėčiau paminėti, jog žmogaus organizmas pats gamina vitaminą D, tačiau tik tuo atveju, jeigu būnama saulėje ir gaunama pakankamai ultravioletinių spindulių. Pastaruoju metu žmonės saulėje, deja, laiką leidžia per trumpai, kad būtų sukauptas reikiamas vitamino D kiekis. Rezultatas – šio vitamino trūkumas.

- Sakoma, prie saulės reikia pratintis pamažu. Kiek laiko yra optimalu ir nepavojinga degintis?

- Karštuoju metų laiku fizinius darbus dera atlikti ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti, riboti buvimo karštoje aplinkoje trukmę, vengti tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

Organizmą pratinti prie karščio reikia palaipsniui. Tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems antsvorį. Patariama gerti dažniau nei troškina. Geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgšties vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų.

- Ar tiesa, jog turėtume vengti vidurdienio saulės?

- Išties svarbu planuoti buvimo saulėje laiką. Reikėtu vengti vidurdienio, kadangi tuomet yra UV spinduliuotės pikas.

Bene geriausias laikas lepintis saule iki 11 val., arba po pietų, nuo 15 val. Rekomenduoju mėgautis saulės spinduliais su saiku ten, kur smėlis ir vanduo, kuris atspindi bei sustiprina saulės spindulių poveikį. Vasarą galima nudegti net ir debesuotą dieną.

- Kokias išskirtumėte per ilgo buvimo saulėje pasekmes?

- Nudegus saulėje, oda netenka drėgmės. Taip pat pernelyg ilgas buvimas saulėkaitoje gali tapti pavojingų rimtų odos pokyčių priežastimi. Daugiausiai neigiamų pasekmių sukelia žalinga UV spindulių įtaka DNR – genetinei sistemai. Pavojingiausiais DNR sutrikimais laikomos mutacijos, kurios laikui bėgant kaupiasi ląstelėje.

- Kaip patartumėte pasirūpinti oda jau po deginimosi?

- Drėkinimas yra svarbiausias žingsnis siekiant išlaikyti vasarišką įdegį. Nudegus per stipriai, pirmajai pagalbai patarčiau rinktis intensyviai drėkinantį kremą, skirtą po deginimosi saulėje.
Nemalonų deginimo pojūtį numalšins ir vėsinamieji losjonai, kurių sudėtyje yra pipirmėčių, alavijų, žaliosios arbatos ekstraktų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Eko gyvenimo būdas

Po dušu lendate kasdien? Gydytoja turi jums prastų žinių (182)

JAV dermatologai neseniai paskelbė rekomendacijas, kuriose teigia, kad kasdien praustis po dušu nėra sveika.

Sveikuolė pasidalino išmintimi, kaip be vaistų išvengti ligų (25)

Kuo ilgesnis buvimas gryname ore, mankšta, šaltas vanduo, vaikščiojimas basomis ar netgi buvimas be drabužių. Taip grūdinimąsi apibrėžia Sveikuolių sąjungos viceprezidentė Lukrecija Augustaitytė.

Su dilgėle painiojamas augalas nuo seno gydo baisiausias akių ligas (39)

Kai jau visi lietūs išlijo, o šalnų dar didelių nebuvo, galima iš trobos nosį iškišt ir užkampiais notrelių paieškoti – labai paprastas, neryškus, užtat labai svarbus augalėlis. Kartais notrelė painiojama su dilgėle, bet viena yra iš notrelinių, o kita iš dilgėlinių šeimos kilusios.

Širdį alinantis karštis verčia susirūpinti: paprastas įprotis gali išgelbėti gyvybę (11)

Turintiems nusiskundimų širdimi, vasara nėra pats mieliausias metas. Karštasis metų laikas apsunkina širdies darbą, sutrinka jos ritmas, jaučiamas diskomfortas. Nemalonūs pojūčiai siunčia ženklą, jog metas savo sveikatai skirti daugiau dėmesio – padėti sau galime pradėdami nuo paprasčiausios stiklinės vandens.

Vaistažolių rinkimo kalendorius: ką ir kada rinkti, jei visus metus norite būti sveiki (7)

Atėjo metas, kai savo sveikata galite pasirūpinti paprasčiausiai išėję į pievą. Pirmaisiais vasaros mėnesiais į nušvitusią saulę pasistiebia visa vaistinių augalų puokštė, kurią parsinešę namo galite nebijoti jokių ligų. DELFI parengė vaistažolių rinkimo kalendorių, kad nepamirštumėte, kada ir kokių vaistažolių ieškoti.