aA
Liepos 3-ioji – Tarptautinė diena be plastikinių maišelių, skirta skatinti vartotojų sąmoningumą ir vengti ne tik plastikinių maišelių, tačiau ir kitų atliekų. Šios dienos proga DELFI TV tiesioginėje konferencijoje Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekspertė Raminta Radavičienė ir Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis stengėsi nupiešti naują lietuvio-šiukšlintojo portretą.

Atrandama visko, bet labiausiai liūdina plastikas

R. Radavičienė teigė, kad peržvelgus Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų ataskaitas ir peržvelgus statistiką, komunalinių atliekų sraute, deja, bet vis dar galima aptikti visko: „Didžioji dalis yra maisto atliekų, tai natūralu, kadangi pas mus kol kas Lietuvoje nėra atskiro maisto atliekų surinkimo <...>. Kitos atliekos – higienos – tokios kaip sauskelnės, servetėlės – sudaro nemažą dalį. Reiktų pripažinti, kad šiame sraute yra apie 12 proc. plastiko atliekų ir tas rodiklis yra grėsmingai atrodantis.“

A. Skinulis tikino, kad lietuviams sekasi tikrai gerai surūšiuoti ir susitvarkyti elektronikos, baterijų, akumuliatorių net pakuočių atliekas. Elektronikos ar pavojingos atliekos, atrastos bendrame komunalinių atliekų sraute, anot R. Radavičienės, dažniausiai ir yra apibrėžiamos kaip „atsitiktinės“.

Bet pavojingos atliekos, su kuriomis vis dar sunku susitvarkyti yra padangos. A. Skinulio teigimu, padangas šalikelėje dabar lengviau aptikti nei depozitinę tarą: „Automobilių ardymo sektoriuje mes atsiliekame.“

Alfredas Skinulis
Alfredas Skinulis
© DELFI / Karolina Pansevič

Kalbėdama apie pagrindinius pokyčius, R. Radavičienė apibendrino, kad antrinių žaliavų mišriajame komunaliniame sraute aptinkama jau kur kas mažiau: „Tuo galima labiausiai pasidžiaugti, progresas pastebimas. <...> Jau gerą dešimtmetį vystomas rūšiuojamasis atliekų surinkimas <...> ir kitų sistemų atsiradimas sąlygoja antrinių atliekų kiekio mažėjimą mišrių atliekų sraute.“

Rūšiavimas nėra mados klyksmas

Nors, anot A. Skinulio, lietuviai keičiasi, aktyviau rūšiuoja ir susimąsto prieš išmesdami baterijas, tačiau, pašnekovo nuomone, norint dar labiau rūšiuoti, atsakomybę turėtų prisiimti ne tik gyventojai.

„Šioje sistemoje yra be galo daug dalyvių su pareigomis ir atsakomybėmis. Progresas pastebimas. Jei anksčiau kalbėdavome, kad reikia rūšiuoti, o rūšiuoti nėra kur – dabar jau yra atsiradusi galimybė tai daryti gyventojams. Aišku, pasitaiko išimčių“, – paantrino R. Radavičienė.

Sėkmingo rūšiavimo „receptu“ R. Radavičienė įvardijo laiką ir nuolatinį, švietėjišką darbą su gyventojais. Tam, kad sistema būtų efektyvi ir veiktų be trikdžių, anot pašnekovės, reikia laiko, kad ji būtų įsisavinta, tačiau Lietuvoje šiandien labiausiai trūksta darbo su žmonėmis, švietimo.

„Neturėtumėme būti naivūs ir tikėtis, kad jei pastatėme konteinerį, jis savaime ir užsipildys. <...> Turime suprasti, kad rūšiavimas nėra mados klyksmas, tai yra pareiga. Ta pareiga yra įtvirtinta įstatymais ir taisyklėmis, jais turime ir vadovautis“, – teigė R. Radavičienė.

R. Radavičienė patikino, kad už šį pareigos nevykdymą gali būti taikoma ir atsakomybė – bauda, kuri, anot pašnekovės, dar niekam Lietuvoje nebuvo pritaikyta: „Buvo 2000 litų, dabar virš 700 eurų. Ji būtų taikytina nerūšiuojantiems asmenims.“

Raminta Radavičienė
Raminta Radavičienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Užstato sistema gali plėstis

Abu pašnekovai sutiko, kad taromatų arba užstato sistemos atsiradimas gali būti laikomas tikra sėkmės istorija Lietuvoje, padedančia sutvarkyti dalį atliekų. Anot, R. Radavičienės, 2016-aisiais buvo surinkta 75 proc. į rinką išleistų užstatinių pakuočių, pernai buvo surinkti 92 proc., o šiemet tikimasi surinkti 93 proc.

„Tokio rezultato per pirmuosius metus nepavyko išgauti nei vienai valstybei. Lietuviai patikėjo šia sistema. Bet reiktų paminėti, kad pakuočių užstato sistema sprendžia tik 6 proc. visos pakuočių atliekų tvarkymo problemos – taromatuose sutvarkomi tik 6 proc. visų Lietuvos rinkoje patiektų, gaminiais pripildytų pakuočių“, – pasakojo pašnekovė.

Prakalbus apie užstato sistemos plėtros galimybes, R. Radavičienė patikino, kad prieš pradedant plėtrą, svarbus įvertinimas, kaip ji paveiktų visą sistemą. Anot pašnekovės, buvo parodyta iniciatyva Seime ir buvo parengtas įstatymo projektas, siūlantis išplėsti užstato sistemą – įtraukti į ją alkoholinių gėrimų butelius ir „Tetra Pak“ pakuotes.

„Aplinkos ministerijos užsakymu šiuo metu yra atliekamas poveikio vertinimas, atliekama naudos kaštų analizė, po kurios turėtų paaiškėti realios galimybės“, – papildė pašnekovė.

Daugiau apie susidarančių atliekų kiekius, jų tvarkymo tendencijas bei galimas permainas Lietuvoje stebėkite „DELFI TV Gyvai“ konferencijoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

DELFI Dėmesio centre: ar tikrai gyvenimas Lietuvoje sustotų, jei 2019 m. valstybės biudžetas bent kol kas nebūtų priimtas? (30)

DELFI Dėmesio centre - pokalbis su finansų ministru Viliumi Šapoka ir Seimo biudžeto ir finansų...

Andrius Tapinas. Spjausit mokytojams į akis? Nesistebėkit, jei bus atsakymas (886)

„Išėjo ne tiek ir daug žmonių “ – viešai sako premjeras Saulius Skvernelis .

LKL teisėjų galva – apie peštynes Kaune ir Šaro veiksmus jose, skandalą Pasvalyje bei galimas sankcijas laida „Krepšinio zona“ (7)

Pastarosios dienos Lietuvos krepšinyje buvo tokios karštos ir aistringos, kad suvaldyti aikštėse...

Statkevičiui nepatiko Julijos Janus kritika, tad šis rėžė atgal: stora esi, bulvės veidu ir kugelio smegenim (101)

Šeštadienio vakarą mados kūrėja Julija Janus išreiškė savo nuomonę apie lapkričio mėnesį...

Sinoptikai žada tikrą žiemą: Lietuvą užgrius sniegas ir šaltis (59)

Antradienio dieną bus debesuota su pragiedruliais. Kritulių nedaug ir tik vietomis, didžiausia...

Aplinkos ministerija gali atitekti Kirkilo socialdarbiečiams (209)

Skiriant naujuosius ministrus, neatmetama, kad Aplinkos ministerijos kuravimas bus perleistas Lietuvos...

Gydytojai nebuvo matę nieko panašaus: vyras iškosėjo broncho formos didžiulį kraujo krešulį

Atsikosėti krauju – pavojingas simptomas, nors ir nėra retas. Kalifornijos medikus stipriai...

Lietuvė išdavė priežastį, kodėl tautiečiai taip pamėgo Turkiją: atostogos tik priedanga (119)

Kelionės po Turkiją keičia savo veidą. Anksčiau poilsiauti Antalijos ar Kemero viešbučiuose su...

Po metų darbo Tokijuje lietuvis suprato: japonai pažengę ne visose srityse (8)

„Mane labiausiai sužavėjo japonų mentalitetas. Jie visada galvoja apie žmones aplinkui. Japonai...

Lietuvos miestų eglių kova: išrinkite gražiausią žaliaskarę! (96)

Eglučių įžiebimo maratonas jau pasibaigė – tikriausiai Lietuvoje neliko nė vienos miestelio...