aA
Apie sparčiausiai Lietuvoje augančio miesto – Vilniaus – plėtrą politikos, verslo ir aplinkosaugos atstovai diskutavo konferencijoje „Žalioji strategija verslui: tvarus miestas“. Ekspertų įsitikinimu, daugiausiai iššūkių sostinės laukia transporto, energetikos bei atliekų tvarkymo srityse. Nors viziją formuoja politikai, prisidėti prie tvaraus miesto koncepcijos įgyvendinimo gali ir verslas bei bendruomenės.
Lazdynų mikrorajonas
© DELFI / Laimonas Jankauskas

Vilnius viename tarptautiniame tyrime įvertintas kaip žaliausias Europos miestas pagal ploto ir žaliųjų erdvių santykį. Užimdamas kiek daugiau nei 400 kvadratinių kilometrų plotą, miestas talpina šiek tiek daugiau nei pusę milijono gyventojų. Pavyzdžiui, kaimyninėje Rygoje gyvena maždaug 700 tūkstančių gyventojų, o jos plotas siekia 300 kvadratinių kilometrų. ES sostinė Briuselis išsitenka vos 32 kvadratiniuose kilometruose su daugiau nei 1,1 milijono gyventojų. Tačiau kaip šis rodiklis keisis Vilniui augant? Ir kaip užtikrinti, kad augant populiacijai būtų išsaugota aukšta gyvenimo kokybė?

„Pasaulinis klimato krizės iššūkis ir auganti populiacija skatina kalbėti apie pokytį miestų valdyme, tvarumo principų integravimą į kasdienius procesus ir miestų pritaikymą prie besikeičiančio klimato. Toks pokytis turėtų būti kompleksinis ir apimti įvairias ūkio šakas. Pradedant atsinaujinančios energijos vartojimu, efektyviu atliekų tvarkymu ir baigiant išplėtotu žaliųjų erdvių tinklu bei tinkamai valdomomis lietaus nuotekomis“, – teigė Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas.

Diskusijoje dalyvavęs Darnaus vystymosi centro vadovas Liutauras Stoškus pritarė teigdamas, kad kalbant apie Vilnių ar bet kokį kitą miestą, kaip apie darnų miestą, aplinkosauginius aspektus turime laikyti tik vienu iš kriterijų. Kitaip tariant, darnumas – tai ne tik oro taršos prevencija, bet ir politinių siekių formulavimas atsižvelgiant į visuomenės poreikius.

Kalbant apie bendrąjį Vilniaus miesto planą, jis pabrėžė, kad rengiant šį dokumentą trūko diskusijų su visuomene ir ekspertais apie konkrečių kriterijų taikymą. Pavyzdžiui, vertinant miesto drieką ir tankumą nebuvo įvardinti aiškūs rezultatų vertinimo kriterijai. Koks tankumo lygis jau gali kenkti gyvenimo kokybei? Koks želdinių plotas turėtų būti skiriamas vienam gyventojui? Ekspertų požiūriu, šie klausimai ypač svarbūs, turint omenyje, kad jau dabar kai kurie sostinės rajonai lenkia net ir tankiausiai apgyvendintus Europos Sąjungos miestus.

Vilnius
Vilnius
© DELFI / Laimonas Jankauskas

Transporto iššūkiai

L. Stoškus įvardino ir vieną iš potencialių grėsmių. Tai augantys automobilių srautai, dėl kurių didėja oro taršos mastai. Jo teigimu, sostinėje pastebimas azoto oksidų kiekio didėjimas, todėl vis labiau artėjame prie ribos, kai leistinos normos bus viršijamos. Sprendimų, kaip spręsti šį iššūkį, Remigijus Lapinskas siūlė semtis iš kitų valstybių patirties. Anot jo, turėtume perimti Stokholmo praktiką, kur visas viešasis transportas varomas iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta elektra, biodujomis ar biodegalais.

Plačiau apie sprendimus vidinei miestų logistikai Žaliosios politikos instituto ir Vilniaus miesto savivaldybės organizuotoje konferencijoje kalbėjo Szczecino universiteto Transporto ir logistikos katedros vedėjas prof. Stanislaw Iwan. Jo teigimu, daugelis pasaulio miestų imasi riboti privataus transporto eismą miestų centruose, tačiau profesoriaus teigimu, tai neišsprendžia krovininio transporto srautų problemos. Atlikus tyrimą Lenkijos Szczecino mieste paaiškėjo, kad intensyviu laikotarpiu viena kompanija per dieną pristato daugiau nei 500 krovinių į miesto centrą.

Tokia situacija ekspertams kelia nerimą dėl keliamos oro taršos, tačiau jų teigimu, kai kuriose šalyse jau diegiami efektyvūs sprendimo būdai. Pavyzdžiui, Vokietijoje taikoma siuntų pristatymo sistema, pasitelkiant pakrovimo stoteles ir elektrinius krovininius dviračius. Mažiau taršias priemones logistikoje taiko ir keli Lietuvos miestai. Neringos miesto savivaldybė dar šiemet konsoliduotam prekių pristatymui įsigijo elektrinę transporto priemonę, o Rietavo savivaldybė – hibridinę.

Atsižvelgiant į tai, kad ne tik krovinių pristatymui, bet ir žmonių judumui bus naudojama vis daugiau dviračių, elektrinių paspirtukų ir kitų aplinkai draugiškų transporto priemonių, formuojasi terpė ir naujoms žaliojo verslo iniciatyvoms. Vienas iš pavyzdžių – neseniai Lietuvoje veiklą pradėjusi įmonė „Cyclewash Lietuva“, kuri teikia automatinę dviračių ir panašių transporto priemonių plovimo paslaugą.

Laimonas Jakas, „Cyclewash Lietuva“ atstovas Baltijos šalims, pastebi, kad tokia paslauga taip pat prisideda prie tvaresnio miesto kūrimo. Infrastruktūros sukūrimas tokių transporto priemonių priežiūrai padeda tausoti aplinką, kadangi plovimo metu visas purvas ir teršalai yra surenkami ir tinkamai utilizuojami.

Vilnius
Vilnius
© DELFI / Andrius Ufartas

Saulės energetika ir atliekų tvarkymas

Vienas svarbiausių kriterijų miestams, kurie siekia tapti tvariais ir prisidėti prie kovos su klimato krize, yra atsinaujinančios energetikos sprendimų taikymas ir švarios energijos vartojimas. Autonominių ir tinklinių saulės elektrinių projektavimo ir statybos paslaugų įmonės „Green UP“ vadovo Karolio Bužinsko teigimu, aprūpinti savo elektros poreikį saulės energija gali ne tik privatūs vartotojai, verslo subjektai, bet ir valstybinės įstaigos, pavyzdžiui, mokyklos. Lietuvoje tokia praktika jau pradeda įsitvirtinti.

Anot K. Bužinsko, atsinaujinančios energetikos plėtrai šiuo metu ypač palanki valstybės politika. Energetikos ministerija yra užsibrėžusi tikslą išplėsti savarankiškai žalią elektros energiją gaminančių vartotojų skaičių, todėl per pastaruosius metus buvo palengvintos sąlygos įsirengti elektrines, atsirado galimybė energiją gaminti per atstumą nutolusiose elektrinėse. Dar aktyvesnę atsinaujinančių energetikos sprendimų plėtrą turėtų užtikrinti nuo 2021 metų įsigaliosiantis reikalavimas statyti A++ energetinės klasės pastatus, kadangi šią klasę pasiekti galima tiek naudojant išskirtinai energetiškai efektyvias medžiagas, tiek ir atsinaujinančios energetikos įrenginius.

Sparčiai auganti populiacija darys tiesioginę įtaką ne tik transporto srautams, didesniam energijos poreikiui, bet ir susidarančių atliekų kiekiui. Nors jau ne vienerius metus siekiama vadovautis žiedinės ekonomikos principais ir skatinti antrinį žaliavų panaudojimą, tiek Vilnius, tiek ir kiti miestai vis dar susiduria su įvairiais iššūkiais. Vilniaus apskrities atliekų centro aplinkosaugos specialisto Mariaus Banaičio teigimu, per 2003-2016 metus Vilniaus apskrityje buvo uždaryti 126 sąvartynai, įrengta daugiau nei 100 konteinerinių, 17 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, aktyviai skatinamas kompostavimas – išdalinta 51 000 individualių kompostavimo konteinerių. Neseniai pristatytos ir dalijimosi daiktais stotelės „DĖK‘ui“.

Viena vertus, pokyčiai atliekų surinkimo ir tvarkymo srityje juda teigiama linkme. Kita vertus, didysis iššūkis slypi pakuočių gamyboje. Tvarių pakuočių vystymo specialistas Juozas Baranauskas pastebi, kad įmonėms, kurios prisideda prie aplinkos taršos intensyviai naudodamos sunkiai perdirbamas ar iš plastiko pagamintas pakuotes, rizikuoja atsilikti nuo konkurentų rinkoje ir netekti vartotojų, kurių požiūris ir lūkesčiai gamintojams keičiasi. Jo teigimu, vis daugiau žmonių renkasi aplinkai draugiškas pakuotes.

Dalis įmonių atsižvelgia į situaciją ir diegia tvarius bei inovatyvius sprendimus. Jau ir Lietuvoje atsiranda parduotuvių, kuriose produktai parduodami be pakuočių, juos galima įsidėti į su savimi atsineštus indelius. Vienas lietuviškas kosmetikos produktų gamintojas kviečia grąžinti panaudotas pakuotes. Dalį jų išplauna ir kitaip paruošia pakartotiniam naudojimui, o tam netinkamas pakuotes perdirba. J. Baranauskas pasakojo, kad kitose šalyse galima sutikti ir tokių pavyzdžių, kai tokiems produktams, kaip šampūnas ir kitos panašios priemonės yra naudojamos daugkartinės pakuotės, kurias kurjeris reguliariai papildo.

Vilniaus miestas
Vilniaus miestas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Verslas ir bendruomenės

Tvarių pakuočių naudojimas nėra vienintelė priemonė, kaip verslo įmonės gali prisidėti prie aplinkos tausojimo ir tvaraus miesto koncepcijos įgyvendinimo. „Klappir Lithuania“ vykdomoji direktorė Vasarė Krikštopaitytė konferencijoje pristatė tvarią įmonių išteklių valdymo sistemą. Ji padeda bendrovėms įsivertinti daromą poveikį gamtai, identifikuoti sritis, kuriose naudojama daugiausiai išteklių ir kur būtų galima juos sumažinti. Ši Islandijos kompanija dirba tiek su privačiomis, tiek ir su valstybinėmis įmonėmis. Tokia sistema buvo įdiegta ir pačiame Reikjaviko mieste.

Nors esminiai miestų pokyčiai priklauso nuo vietos valdžios bei čia veikiančių įmonių, prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo gali ir miesto bendruomenės. Vienas iš tokių pavyzdžių – Vilniaus Antakalnio rajone įsikūręs modernus ir aplinkai draugiškas bendruomenės edukacijos centras „Miesto laboratorija“. Ši bendruomenė puoselėja gyventojų aktyvumą, rengia bendras veiklas ir renginius, tarp kurių ir su klimato kaita, beatliekiu gyvenimo būdu susijusios iniciatyvos. Centro atstovė Renata Sagatauskė tikino, kad jame įkurtas ir hidroponinis daržas. Tai tokia augalininkystės rūšis, kai vietoje dirvos naudojamas vanduo ar kita auginimo terpė. Bendruomenės centre taip pat veikia saulės elektrinė, kuri šildo naudojamą vandenį.

Žaliosios politikos instituto vadovės Ievos Budraitės teigimu, tokios bendruomenės iniciatyvos skatina, nors ir mažus, tačiau svarbius pokyčius. Kiekvienas žmogus savo gyvenamajai aplinkai kelia vis daugiau reikalavimų – jis nori jaustis saugus, kvėpuoti švariu oru, galėti greitai bei patogiai keliauti į darbą ir namo, turėti lengvai prieinamas žaliąsias poilsio erdves.

„Tiek besikeičiantis klimatas, tiek ir patys gyventojai diktuoja sąlygas, prie kurių miestas turi prisitaikyti. Svarbu, kad šiuose iššūkiuose matytume ne apribojimus, o galimybes kurti ar vystyti verslą, telkti bendruomenę, ar realizuoti savo kūrybinį potencialą” – sakė I. Budraitė.

Eko energetika
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Naujausi orų modeliai parodė, koks bus likęs gruodis: ar dar verta tikėtis šalčio

Laidoje „DELFI diena“ sinoptikė Izolda Marcinonienė tikino, kad artimiausios dienos bus...

Europos plieno industrija išgyvena krizę: patiria nuostolius, atleidžia darbuotojus (13)

Europos plieno pramonė patiria dar vieną krizę: finansiniams nuostoliams ir darbo vietų mažinimui...

Palanga kaip reikiant pasistengė: sužibusi kalėdinė eglutė nutvieskė visą kurortą (9)

Švenčių laukimu pradedanti gyventi Palanga prieš pat eglutės įžiebimą pakvietė kurorto...

Naujas mokestis gresia šimtams tūkstančių: labiausiai pajus dyzelininių automobilių savininkai (355)

Valdantieji nepasiduoda ir ketina naująjį taršių automobilių mokestį įvesti kartu su 2020 metų...

Iš dviejų Europos čempionato pusfinaliuose dalyvavusių lietuvių į finalą prasibrovė tik vienas

Jungtinės Karalystės Glazgo mieste vykstančiame Europos trumpo (25 m) baseino plaukimo čempionate...

Landsbergienė traukiasi nuo savo verslo vairo – dirbs samdytas vadovas (380)

Privačių mokyklų UAB „ Karalienės Mortos mokykla “ bei darželių UAB „ Vaikystės sodas “...

Unikalios Kauno vietos – jų istorijos privers atkeliauti čia iš kitų miestų

Seniai buvote išvykę už savo miesto ribų? Galbūt pasiilgote kvapą gniaužiančio Lietuvos...

Vaikai ir dovanos: psichologė pasakė, kiek yra per daug ir kodėl nereikėtų gąsdinti, kad Kalėdų Senelis nieko neatneš

Ar jau pasirūpinote kalėdinėmis dovanomis? Jei dar ne, bent dalis jūsų jau apie jas galvoja....

Šaltam penktadienio vakarui – karštas itališkas užkandis

DELFI TV laidų vedėjas Arnas Mazėtis specialiame projekte „Italija namuose“ tęsia kulinarines...

Kaip nepalūžti metus rūkyti? Vaistininkė įspėjo dėl pakaitinių priemonių (8)

Mesti rūkyti tikrai nėra lengva, sako vaistininkė Kristina Staivė . Bet žmogus turi nuspręsti...