aA
Apie sparčiausiai Lietuvoje augančio miesto – Vilniaus – plėtrą politikos, verslo ir aplinkosaugos atstovai diskutavo konferencijoje „Žalioji strategija verslui: tvarus miestas“. Ekspertų įsitikinimu, daugiausiai iššūkių sostinės laukia transporto, energetikos bei atliekų tvarkymo srityse. Nors viziją formuoja politikai, prisidėti prie tvaraus miesto koncepcijos įgyvendinimo gali ir verslas bei bendruomenės.
Lazdynų mikrorajonas
Lazdynų mikrorajonas
© DELFI / Laimonas Jankauskas

Vilnius viename tarptautiniame tyrime įvertintas kaip žaliausias Europos miestas pagal ploto ir žaliųjų erdvių santykį. Užimdamas kiek daugiau nei 400 kvadratinių kilometrų plotą, miestas talpina šiek tiek daugiau nei pusę milijono gyventojų. Pavyzdžiui, kaimyninėje Rygoje gyvena maždaug 700 tūkstančių gyventojų, o jos plotas siekia 300 kvadratinių kilometrų. ES sostinė Briuselis išsitenka vos 32 kvadratiniuose kilometruose su daugiau nei 1,1 milijono gyventojų. Tačiau kaip šis rodiklis keisis Vilniui augant? Ir kaip užtikrinti, kad augant populiacijai būtų išsaugota aukšta gyvenimo kokybė?

„Pasaulinis klimato krizės iššūkis ir auganti populiacija skatina kalbėti apie pokytį miestų valdyme, tvarumo principų integravimą į kasdienius procesus ir miestų pritaikymą prie besikeičiančio klimato. Toks pokytis turėtų būti kompleksinis ir apimti įvairias ūkio šakas. Pradedant atsinaujinančios energijos vartojimu, efektyviu atliekų tvarkymu ir baigiant išplėtotu žaliųjų erdvių tinklu bei tinkamai valdomomis lietaus nuotekomis“, – teigė Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas.

Diskusijoje dalyvavęs Darnaus vystymosi centro vadovas Liutauras Stoškus pritarė teigdamas, kad kalbant apie Vilnių ar bet kokį kitą miestą, kaip apie darnų miestą, aplinkosauginius aspektus turime laikyti tik vienu iš kriterijų. Kitaip tariant, darnumas – tai ne tik oro taršos prevencija, bet ir politinių siekių formulavimas atsižvelgiant į visuomenės poreikius.

Kalbant apie bendrąjį Vilniaus miesto planą, jis pabrėžė, kad rengiant šį dokumentą trūko diskusijų su visuomene ir ekspertais apie konkrečių kriterijų taikymą. Pavyzdžiui, vertinant miesto drieką ir tankumą nebuvo įvardinti aiškūs rezultatų vertinimo kriterijai. Koks tankumo lygis jau gali kenkti gyvenimo kokybei? Koks želdinių plotas turėtų būti skiriamas vienam gyventojui? Ekspertų požiūriu, šie klausimai ypač svarbūs, turint omenyje, kad jau dabar kai kurie sostinės rajonai lenkia net ir tankiausiai apgyvendintus Europos Sąjungos miestus.

Vilnius
Vilnius
© DELFI / Laimonas Jankauskas

Transporto iššūkiai

L. Stoškus įvardino ir vieną iš potencialių grėsmių. Tai augantys automobilių srautai, dėl kurių didėja oro taršos mastai. Jo teigimu, sostinėje pastebimas azoto oksidų kiekio didėjimas, todėl vis labiau artėjame prie ribos, kai leistinos normos bus viršijamos. Sprendimų, kaip spręsti šį iššūkį, Remigijus Lapinskas siūlė semtis iš kitų valstybių patirties. Anot jo, turėtume perimti Stokholmo praktiką, kur visas viešasis transportas varomas iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta elektra, biodujomis ar biodegalais.

Plačiau apie sprendimus vidinei miestų logistikai Žaliosios politikos instituto ir Vilniaus miesto savivaldybės organizuotoje konferencijoje kalbėjo Szczecino universiteto Transporto ir logistikos katedros vedėjas prof. Stanislaw Iwan. Jo teigimu, daugelis pasaulio miestų imasi riboti privataus transporto eismą miestų centruose, tačiau profesoriaus teigimu, tai neišsprendžia krovininio transporto srautų problemos. Atlikus tyrimą Lenkijos Szczecino mieste paaiškėjo, kad intensyviu laikotarpiu viena kompanija per dieną pristato daugiau nei 500 krovinių į miesto centrą.

Tokia situacija ekspertams kelia nerimą dėl keliamos oro taršos, tačiau jų teigimu, kai kuriose šalyse jau diegiami efektyvūs sprendimo būdai. Pavyzdžiui, Vokietijoje taikoma siuntų pristatymo sistema, pasitelkiant pakrovimo stoteles ir elektrinius krovininius dviračius. Mažiau taršias priemones logistikoje taiko ir keli Lietuvos miestai. Neringos miesto savivaldybė dar šiemet konsoliduotam prekių pristatymui įsigijo elektrinę transporto priemonę, o Rietavo savivaldybė – hibridinę.

Atsižvelgiant į tai, kad ne tik krovinių pristatymui, bet ir žmonių judumui bus naudojama vis daugiau dviračių, elektrinių paspirtukų ir kitų aplinkai draugiškų transporto priemonių, formuojasi terpė ir naujoms žaliojo verslo iniciatyvoms. Vienas iš pavyzdžių – neseniai Lietuvoje veiklą pradėjusi įmonė „Cyclewash Lietuva“, kuri teikia automatinę dviračių ir panašių transporto priemonių plovimo paslaugą.

Laimonas Jakas, „Cyclewash Lietuva“ atstovas Baltijos šalims, pastebi, kad tokia paslauga taip pat prisideda prie tvaresnio miesto kūrimo. Infrastruktūros sukūrimas tokių transporto priemonių priežiūrai padeda tausoti aplinką, kadangi plovimo metu visas purvas ir teršalai yra surenkami ir tinkamai utilizuojami.

Vilnius
Vilnius
© DELFI / Andrius Ufartas

Saulės energetika ir atliekų tvarkymas

Vienas svarbiausių kriterijų miestams, kurie siekia tapti tvariais ir prisidėti prie kovos su klimato krize, yra atsinaujinančios energetikos sprendimų taikymas ir švarios energijos vartojimas. Autonominių ir tinklinių saulės elektrinių projektavimo ir statybos paslaugų įmonės „Green UP“ vadovo Karolio Bužinsko teigimu, aprūpinti savo elektros poreikį saulės energija gali ne tik privatūs vartotojai, verslo subjektai, bet ir valstybinės įstaigos, pavyzdžiui, mokyklos. Lietuvoje tokia praktika jau pradeda įsitvirtinti.

Anot K. Bužinsko, atsinaujinančios energetikos plėtrai šiuo metu ypač palanki valstybės politika. Energetikos ministerija yra užsibrėžusi tikslą išplėsti savarankiškai žalią elektros energiją gaminančių vartotojų skaičių, todėl per pastaruosius metus buvo palengvintos sąlygos įsirengti elektrines, atsirado galimybė energiją gaminti per atstumą nutolusiose elektrinėse. Dar aktyvesnę atsinaujinančių energetikos sprendimų plėtrą turėtų užtikrinti nuo 2021 metų įsigaliosiantis reikalavimas statyti A++ energetinės klasės pastatus, kadangi šią klasę pasiekti galima tiek naudojant išskirtinai energetiškai efektyvias medžiagas, tiek ir atsinaujinančios energetikos įrenginius.

Sparčiai auganti populiacija darys tiesioginę įtaką ne tik transporto srautams, didesniam energijos poreikiui, bet ir susidarančių atliekų kiekiui. Nors jau ne vienerius metus siekiama vadovautis žiedinės ekonomikos principais ir skatinti antrinį žaliavų panaudojimą, tiek Vilnius, tiek ir kiti miestai vis dar susiduria su įvairiais iššūkiais. Vilniaus apskrities atliekų centro aplinkosaugos specialisto Mariaus Banaičio teigimu, per 2003-2016 metus Vilniaus apskrityje buvo uždaryti 126 sąvartynai, įrengta daugiau nei 100 konteinerinių, 17 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, aktyviai skatinamas kompostavimas – išdalinta 51 000 individualių kompostavimo konteinerių. Neseniai pristatytos ir dalijimosi daiktais stotelės „DĖK‘ui“.

Viena vertus, pokyčiai atliekų surinkimo ir tvarkymo srityje juda teigiama linkme. Kita vertus, didysis iššūkis slypi pakuočių gamyboje. Tvarių pakuočių vystymo specialistas Juozas Baranauskas pastebi, kad įmonėms, kurios prisideda prie aplinkos taršos intensyviai naudodamos sunkiai perdirbamas ar iš plastiko pagamintas pakuotes, rizikuoja atsilikti nuo konkurentų rinkoje ir netekti vartotojų, kurių požiūris ir lūkesčiai gamintojams keičiasi. Jo teigimu, vis daugiau žmonių renkasi aplinkai draugiškas pakuotes.

Dalis įmonių atsižvelgia į situaciją ir diegia tvarius bei inovatyvius sprendimus. Jau ir Lietuvoje atsiranda parduotuvių, kuriose produktai parduodami be pakuočių, juos galima įsidėti į su savimi atsineštus indelius. Vienas lietuviškas kosmetikos produktų gamintojas kviečia grąžinti panaudotas pakuotes. Dalį jų išplauna ir kitaip paruošia pakartotiniam naudojimui, o tam netinkamas pakuotes perdirba. J. Baranauskas pasakojo, kad kitose šalyse galima sutikti ir tokių pavyzdžių, kai tokiems produktams, kaip šampūnas ir kitos panašios priemonės yra naudojamos daugkartinės pakuotės, kurias kurjeris reguliariai papildo.

Vilniaus miestas
Vilniaus miestas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Verslas ir bendruomenės

Tvarių pakuočių naudojimas nėra vienintelė priemonė, kaip verslo įmonės gali prisidėti prie aplinkos tausojimo ir tvaraus miesto koncepcijos įgyvendinimo. „Klappir Lithuania“ vykdomoji direktorė Vasarė Krikštopaitytė konferencijoje pristatė tvarią įmonių išteklių valdymo sistemą. Ji padeda bendrovėms įsivertinti daromą poveikį gamtai, identifikuoti sritis, kuriose naudojama daugiausiai išteklių ir kur būtų galima juos sumažinti. Ši Islandijos kompanija dirba tiek su privačiomis, tiek ir su valstybinėmis įmonėmis. Tokia sistema buvo įdiegta ir pačiame Reikjaviko mieste.

Nors esminiai miestų pokyčiai priklauso nuo vietos valdžios bei čia veikiančių įmonių, prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo gali ir miesto bendruomenės. Vienas iš tokių pavyzdžių – Vilniaus Antakalnio rajone įsikūręs modernus ir aplinkai draugiškas bendruomenės edukacijos centras „Miesto laboratorija“. Ši bendruomenė puoselėja gyventojų aktyvumą, rengia bendras veiklas ir renginius, tarp kurių ir su klimato kaita, beatliekiu gyvenimo būdu susijusios iniciatyvos. Centro atstovė Renata Sagatauskė tikino, kad jame įkurtas ir hidroponinis daržas. Tai tokia augalininkystės rūšis, kai vietoje dirvos naudojamas vanduo ar kita auginimo terpė. Bendruomenės centre taip pat veikia saulės elektrinė, kuri šildo naudojamą vandenį.

Žaliosios politikos instituto vadovės Ievos Budraitės teigimu, tokios bendruomenės iniciatyvos skatina, nors ir mažus, tačiau svarbius pokyčius. Kiekvienas žmogus savo gyvenamajai aplinkai kelia vis daugiau reikalavimų – jis nori jaustis saugus, kvėpuoti švariu oru, galėti greitai bei patogiai keliauti į darbą ir namo, turėti lengvai prieinamas žaliąsias poilsio erdves.

„Tiek besikeičiantis klimatas, tiek ir patys gyventojai diktuoja sąlygas, prie kurių miestas turi prisitaikyti. Svarbu, kad šiuose iššūkiuose matytume ne apribojimus, o galimybes kurti ar vystyti verslą, telkti bendruomenę, ar realizuoti savo kūrybinį potencialą” – sakė I. Budraitė.

Eko energetika
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Lietuvio atradimai Norvegijoje nustebino net vietinius: užfiksuoti vaizdai masina atvykti ir nemėgstančius šaltų kraštų

Turbūt sutiksite, kad per karantiną lietuviai juda kur kas mažiau – riboja ne tik namų sienos,...

Santaros klinikų medikė: net ir reanimacijoje dėl COVID-19 gydytas pacientas viruso egzistavimu netikėjo (231)

Kai kurie pacientai, net ir paguldyti į Santaros klinikų reanimacijos ir intensyvios terapijos...

Eurolygos mūšis su senais pažįstamais: „Žalgiris“ – „Zenit“ (151)

Nesėkmių seriją Eurolygoje išgyvenantis Kauno „Žalgiris“ (5/5) stengsis ją nutraukti...

Vis daugiau vaikų kamuoja šis sutrikimas: pasekmės – daug liūdnesnės nei galima įsivaizduoti

Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį viršsvorį turinčių ar nutukimu sergančių vaikų gretos...

Dobrovolska papasakojo, apie ką kalbėjo su Nausėda: buvo labai įdomu mato būdą atpiginti notarų ir antstolių paslaugas (270)

Kandidatė į teisingumo ministres Evelina Dobrovolska sako turinti aiškią viziją, ką reikėtų...

Sunkus pasirinkimas: kokias galimų viceministrų pavardes Prezidentūroje išgirdo kandidatai (287)

Po Seimo balsavimo, prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį dekretu paskyrė Ingridą Šimonytę...

Sigutė Limontaitė | D+ nariams

Privatus detektyvas Romualdas: melagiai ir nusikaltėliai jo bijo – demaskuos vos per kelias minutes

Jis pažįsta jus geriau, nei jūs pats save. Vos kelios minutės pokalbio ir jis pasakys, ar...

Specialistė išvardijo tinkamiausius žaislus 0-1 metų vaikams: neapsigaukite su populiariausiais mamų pirkiniais (1)

Artėjant didžiosioms metų šventėms, tėvai, seneliai, dėdės ir tetos šluoja nuo parduotuvių...

Lietuvė sudrebino Turkijos lygą: pataikė visus 18 dvitaškių ir surinko 53 naudingumo balus (11)

Fantastišką pasirodymą Turkijos moterų krepšinio lygoje surengė Eglė Šikšniūtė , o jos...

Kava su vadovu. Valdovų rūmų direktorius Dolinskas: sugrąžinti lankytojus bus nemažas iššūkis (12)

Didelės erdvės, moderni oro valymo sistema, ribotas lankytojų skaičius. Valdovų rūmų...

|Maža didelių žinių kaina