aA
Vilniečių bėdos dėl neišvežamų šiukšlių liautųsi, jeigu būtų įdiegta daiktų interneto sprendimais grįsta konteinerių kontrolės sistema, rašoma Kauno technologijos universiteto (KTU) pranešime spaudai. Tokią sistemą suprojektavo universiteto Informatikos inžinerijos studijas neseniai baigęs Gytis Lazaitis, siekdamas išspręsti opią miestiečiams ir įmonėms problemą, kaip sukontroliuoti, kad atliekų konteineriai būtų ištuštinti laiku.
Šiukšlės Vilniuje
Šiukšlės Vilniuje
© DELFI / Tomas Janonis

Palyginti nesudėtingas sprendimas, anot pranešimo autorių, galėtų būti pritaikomas ir kitiems miestams, kurie suinteresuoti darbo efektyvumu. G. Lazaitis įsitikinęs, kad suprojektuota sistema būtų ypač naudinga atliekas išvežančioms įmonėms. „Tokia sistema padėtų efektyviau dirbti, naudoti mažesnį transporto priemonių kiekį, sutaupytų kuro“, – sako jis.

Galima dirbti efektyviau

Jaunas specialistas sako pastebėjęs, kad atliekos, surinktos iš konteinerių, išvežamos ne visada efektyviai. „Kartais darbuotojai, atvykę išvežti atliekų, randa konteinerius beveik tuščius, arba dažnesnis variantas – visiškai perpildytus. Tuomet jie turi atlikti papildomą darbą ir surinkti, sutvarkyti šiukšles, esančias aplink konteinerius“, – aiškina G. Lazaitis.

Pasak informatikos inžinieriaus, dažnai iki atvykimo net nežinomas atliekų konteinerių užpildymo lygis. Tik atvykę į vietą šiukšlių išvežėjai gali įvertinti realią situaciją.

„Dėl to yra švaistomas kuras, naudojamas atliekų išvežimo automobiliuose, eikvojamas darbuotojų laikas. Jau nekalbant, kad daugiabučių kiemai, kuriuose yra pastatyti konteineriai, atrodo labai netvarkingai“, – nuostolius vardija vaikinas.

Todėl projektuodamas KTU Informatikos fakulteto studentas siekė sukurti tokią atliekų konteinerių užpildymo lygio stebėjimo sistemą, kuri padėtų iš anksto, realiu laiku, tačiau neatvykus į vietą, įvertinti, kurie konteineriai yra pilni ir kuriuos būtina ištuštinti. Taip pat moderni sistema pagelbėtų pasiūlydama automatiškai planuojamus optimalius atliekų išvežimo maršrutus.

Naujos požeminės šiukšliadėžės
Naujos požeminės šiukšliadėžės
© DELFI / Domantas Pipas

Pavyzdys – iš Skandinavijos

Atlikęs panašių sistemų ir taikomų technologijų analizę, G. Lazaitis įkvėpimo sėmėsi iš kitų šalių pavyzdžių. Jo žiniomis, Suomijoje yra plačiai naudojama „Enevo“ kompanijos sukurta sistema, kuri finansuojama ir iš Europos Sąjungos lėšų. Kompanija skelbia planus iki 2020 m. pradėti plėtrą ir į kitus Europos Sąjungos regionus.

G. Lazaitis, modeliuodamas savą sistemą, konteinerių užpildymo lygio nustatymui pasiūlė naudoti ultragarsinį jutiklį, kuris būtų judinamas į šonus, pasitelkiant servo variklį.

Taip pat išanalizavęs belaides ryšio technologijas, informatikos inžinerijos specialistas taikė LoRa ryšio technologiją, kadangi įžvelgė didesnį specifikacijų atitikimo potencialą kuriamai sistemai.

Pasak G. Lazaičio, „Enevo“ kompanijos siūlomuose jutikliuose, montuojamuose į konteinerius, yra naudojamas įprastas mobilusis ryšys, kai jo pasiūlyta sistema naudoja LoRa ryšį, kuris padeda išvengti papildomų mokesčių mobiliojo ryšio operatoriams, bet išlaikant pakankamai didelį ryšio veikimo diapazoną.

Siūlomam variantui tai pat buvo išsirinktas „NodeMCU“ mikrovaldiklis. „Palyginus, jis nedaug kainuoja, turi integruotą WiFi ryšio modulį, o tai gali būti panaudota kaip papildomas funkcionalumas sistemoje“, – pranašumus vardija pašnekovas.

Šiame mikrovaldiklyje būtų realizuotas atliekų konteinerių užpildymo lygio nustatymas bei šios informacijos perdavimas į nuotolinį serverį.

Anot G. Lazaičio, kadangi kuriama sistema naudotų informacinę posistemę – tinklapį, šiam buvo išsirinkta PHP programavimo kalba bei „Laravel“ karkasas. Duomenis saugoti jis rekomenduotų naudojant MySQL duomenų bazių valdymo sistemą.

Sukūrė išmanią sistemą, kuri padėtų išvengti šiukšlių kalnų prie konteinerių
© DELFI / Andrius Ufartas

Šio tinklapio vartotojas galėtų peržiūrėti detalią informaciją apie kiekvieną konteinerį, matyti suplanuotus optimalius maršrutus atliekų išvežimui. Administratorius tinklapyje turėtų galimybę pridėti naujus konteinerius, redaguoti duomenis arba juos pašalinti.

Taip pat jis galėtų sukurti naujus vartotojus, redaguoti esamų, sistemoje registruotų vartotojų duomenis, vėlgi juos šalinti. Taip pat administratorius tinklapyje galėtų nustatyti planuojamų optimalių maršrutų pradžios bei pabaigos taškus.

Norint įsitinkinti, jog sistema veikia tinkamai ir be trūkumų, realizuotas prototipas buvo ištestuotas atliekant statinį testavimą, rankinį testavimą, visos sistemos patvirtinimo testavimą ir komponentų tarpusavio integracijos testavimą.

Nors ši sistema yra pritaikyta būtent buitinių atliekų išvežimui iš konteinerių, kurie dažniausiai statomi prie daugiabučių namų, G. Lazaitis mato platesnes jos pritaikymo galimybes.

„Kadangi sistemos jutiklius galima montuoti į įvairaus tipo konteinerius, tokia sistema yra plačiai pritaikoma ir gali būti naudojama ne tik buitinių atliekų išvežimui“, – teigia pašnekovas.

G. Lazaitis pabrėžia, kad panašios sistemos įvairiose šalyse taps ypač paklausios ateityje. „Eurostat“ duomenimis, nors vienam gyventojui per metus susidaro apie 481 kg atliekų, gyventojų skaičius auga, kartu augindamas ir bendrąjį atliekų kiekį.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Slaptoje partijos analizėje – netikėti rinkimų baigties scenarijai ir keistos koalicijos (11)

Artėjant Seimo rinkimams partijos aktyviai tyrinėja ne tik jų pačių, bet ir galimų partnerių ir...

Atgauti pinigus už neįvykusias keliones nepadeda net oficialūs sprendimai

Seimas apsisprendė, kad dėl pandemijos į suplanuotas keliones negalėję išvykti asmenys...

Europai tęsti paramą verslui reiks ilgiau nei tikėtasi: perspėjama dėl finansinių burbulų pūtimosi

Europos vyriausybės greitai suprato, kad, siekiant neleisti ekonomikai nugarmėti nuo skardžio, joms...

Sąmokslų kūrėjai nerimsta: nors karantinas baigėsi, skelbia apie vergiją ir karą (339)

Kovo viduryje Lietuvoje įvestas karantinas, o birželio 17-ąją atšauktas. Ir nors netyla...

Ineta Stasiulytė: pavydas vyro buvusiajai – duobės sau kasimas (81)

Viena talentingiausių Lietuvos teatro, kino bei televizijos aktorė Ineta Stasiulytė , regis,...

Amy Mackinnon

Kas iš tiesų vyksta rusų šnipų padalinyje, kurio agentus nuolat pričiumpa?

GRU padalinys Nr. 29155 susietas su daugeliu liūdnai pagarsėjusių Rusijos nuotykių užsienyje...

Palangos poilsiautojų rankose – naujas desertas, dėl kurio pasaulis eina iš proto (120)

Palangos verslininkas Laurynas Rimavičius kiekvieną žiemą keliauja po skirtingas pasaulio vietas...

Natalija Bunkė – apie sudėtingą laiką, kai į ją aplinkiniai žiūrėjo su gailesčiu: atrodžiau nesveikai, tiek sverti negalima (158)

Nesibaigiantys koncertų užsakymai, namų dekoracijų gamyba, puoselėjama namų aplinka ir laukiamos...

Orai: prieš pat savaitgalį – malonūs pokyčiai (9)

Ketvirtadienį Lietuvos orus lems žemesnio slėgio laukas. Dangų dengs nepastovus debesų sluoksnis....

Atsispyrę vilionėms Grigonis ir Lekavičius lieka „Žalgiryje“ (53)

Kauno „Žalgirio“ komanda išsaugojo du svarbius krepšininkus – artėjančiame sezone žalius...

|Maža didelių žinių kaina