Seimo bei Aplinkos apsaugos komiteto narės Virginijos Vingrienės teiktame atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte siūloma uždrausti į Lietuvą įvežti atliekas, skirtas deginimui, taip pat riboti deginamų atliekų kiekį, kuris šiuo metu nėra ribojamas.
Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas svarstys Seimas – šis jų imsis birželio mėnesį. Nevyriausybinės organizacijos praėjusią savaitę, gegužės 14-ąją, išreiškė palaikymą teiktoms įstatymo pataisoms ir skatino atsižvelgti į pateiktus argumentus įstatymo pakeitimo svarstymo metu.
Atkreipė dėmesį į susidarančius pelenus
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius tikina, jog pritardama atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektui, organizacija mato galimybę užkirsti kelią atliekų importavimui iš užsienio: „Matome galimybę atsiradus apribojimams susitvarkyti atliekas jų neprarandant, nesudeginant, neimportuojant, o susigrąžinant atgal į rinką.“
Išreikšdamos palaikymą, minėtosios nevyriausybinės organizacijos nurodo, jog nepritaria deginimui skirtų atliekų importavimui ir dėl pelenų susidarymo: „<...> deginant atliekas visuomet susidaro apie 30 proc. pelenų pagal (deginamų atliekų – DELFI) masę, iš kurių lakieji (apie 15 proc.) yra toksiški, likę pelenai (dugno, apie 85 proc.) yra šalinami sąvartyne.“
„Kaip suprantu, „Fortum Klaipėda“ susikaupusius lakiuosius pelenus išveža į Norvegiją, o likusius dugno pelenus šalina Klaipėdos regioniniame sąvartyne. Variantų, kaip panaudoti susidariusius pelenus yra, tačiau jie nėra ekonomiškai palankūs.
Galima susidariusius pelenus naudoti kelių tiesimo procese, tačiau daug paprasčiau yra tam naudoti smėlį – jis visuomet išlieka tokios pat kokybės. Pelenai priešingai – jų kokybė gali kisti“, – teigia D. Tracevičius.
Pašnekovas taip pat norėtų atkreipti dėmesį į tai, jog komunalinių atliekų statistikoje deginimo metu kogeneracinėje jėgainėje susidarantys pelenai nefigūruoja, tačiau vis tiek patenka į sąvartynus.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė tikina, jog atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą palaiko dėl žiedinės ekonomikos tikslų: „Pasidomėjus labiau žiedine ekonomika bei jos principais, šie pakeitimai tampa labai svarbūs. Pirmiausia siūlome uždrausti įvežti atliekas, skirtas deginimui, į Lietuvą – tam, kad neliktų svetimų atliekų pelenų savuose sąvartynuose.“
Pajėgumų ribojimas – tarsi apynastris
Aplinkos ministerijai, Vyriausybei bei Seimo Aplinkos apsaugos komitetui skirtame rašte aplinkosaugininkai nurodo, jog taip pat palaiko siūlymą riboti deginamų atliekų skaičių: „<...> projektas numato nepavojingų atliekų deginimo pajėgumų apribojimą iki 500 000 tonų nepavojingų atliekų per metus. Projektui pritariame, nes atliekų tvarkymas visų pirma turėtų remtis atliekų tvarkymo hierarchija, kuri yra ES atliekų tvarkymo politikos ir teisės pagrindas <...>.“
„Mano nuomone, svarbesnis yra pajėgumų apribojimas, kuris atkreipia dėmesį į atliekų tvarkymo hierarchiją. Mes pasitikime „Žiedinės ekonomikos“ pateiktais skaičiavimais ir kompetencija, nurodyto kiekio (500 000 tonų per metus – DELFI) neperskaičiavome.
Viena iš intencijų – uždėti apynastrį ir iškelti diskusiją, kalbėti apie tai, kas svarbu. Tai ne vien tik perdirbimas, pirmiausia reiktų vengti atliekų, vėliau medžiagas stengtis pernaudoti, galiausiai perdirbti ir tik paskui vežti deginti“, – užtvirtina L. Paškevičiūtė.
Neperdirbamų medžiagų skaičių siekia sumažinti
D. Tracevičius tikina, jog šiuo metu Europos Komisijoje yra svarstomos galimybės uždrausti tam tikrus plastikus – šiaudelius, ausų krapštukus, tam tikras pakuotes – taip siekiant sumažinti neperdirbamų plastikų kiekius, o kartu ir degintitas medžiagas.
„Teigimas, jog sudeginus atliekas, niekas nebepatenka į sąvartynus – neteisingas. Dabar pasigirsta kalbų, jog Švedijoje nebeliko atliekų, Švedija nieko nešalina į sąvartyną – tai netiesa, nes švedai sudegina apie pusę savo atliekų, iš kurių apie trečdalis keliauja į sąvartyną.
Tiesiog pelenai sąvartyne yra pašalinami ne kaip komunalinės, o kaip pramoninės atliekos“, – sako D. Tracevičius.
Lygina su Šiaurės Italija
Teiktame rašte tiek VšĮ „Žiedinė ekonomika“, tiek Aplinkosaugos koalicija taip pat teigia, jog: „Viešojoje erdvėje pasirodanti informacija, kad dideli atliekų kiekiai negali būti perdirbami, neatitinka tiesos. Tai parodo itin aukšti Šiaurės Italijos ar Vokietijos rodikliai.“
Paklausus D. Tracevičiaus, ar protinga prilyginti Vokietijos ar Šiaurės Italijos atliekų tvarkymo pavyzdžius Lietuvai, pastarasis patikino, jog atliekos – visur vienodos: „Manau, jog toks palyginimas yra tikslingas, nes pakuotės yra visur vienodos, tiesiog, pas mus jų nėra tiek daug surenkama atskirai, o tam galimybių Lietuvoje yra.
Nuo 2019-ųjų prasidės atskiras maisto atliekų surinkimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir tai turėtų labai pakeisti žmonių požiūrį. Kuomet žmonės pradės rūšiuoti atskirai maisto atliekas, tuomet ir pakuotės bus mažiau užteršiamos virtuvės atliekomis.
Šiaurės Italijos pavyzdys parodo, kaip per 10–15 metų galima pasiekti gerus perdirbimo rezultatus, įvedus atskirą maisto atliekų surinkimą, atskirą pakuočių surinkimą”, – pavyzdį užtvirtino pašnekovas.
Tiki „žaliaisiais“
L. Paškevičiūtė prognozuoti, ar minėtojo įstatymo pakeitimai bus priimti, prognozuoti nenorėjo: „Negaliu prognozuoti. Norėčiau, jog su šiais įstatymo pakeitimais susiformuotų diskusija, kaip mes galime pakeisti požiūrį į atliekas. Kol kas negavome jokių atsakymų į šį kreipimąsi nei iš Seimo, nei iš (Aplinkos – DELFI) ministerijos. Belieka tik tikėtis.“
D. Tracevičius taip pat tikisi, jog į šį atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą bus atkreiptas valdančiųjų dėmesys: „Tikimės, jog pakeitimai bus priimti. Tikime „žaliaisiais“ (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – DELFI), jog jie ne tik pavadinime deklaruos savo partijos „žalumą“, bet ir veiksmais.“
