aA
Lietuvos viduryje jau kuris laikas vystosi istorija, nuo kurios sklinda labai nemalonus tiek fizinis, tiek politinis kvapas. Ši istorija verta didesnio Lietuvos visuomenės dėmesio, nes ji tarsi veidrodis atspindi mūsų šalies vietą Europoje.
Panevėžio regiono sąvartynas
© Panevėžio balsas

Dvidešimt pirmo amžiaus antrajame dešimtmetyje Lietuvos centre atsiras naujas sąvartynas. Atsiras dabar, kai civilizuotame pasaulyje sąvartynai masiškai uždarinėjami kaip aplinkai kenksminga archaika ir labiausiai nepageidaujamas atliekų tvarkymo būdas. Kai Lietuvoje mažėja gyventojų, plinta rūšiavimo konteineriai, auga rūšiavimas ir atliekų perdirbimas. Kai šešios ES šalys jau dabar praktiškai nustojo vežti atliekas į sąvartynus, o tos, kurios dar to nepadarė, privalės sumažinti išmetamų atliekų kiek, kad 2035 m. būtų šalinama tik 10 proc. susidarančių atliekų.

„Skorpioniški“ permainų vėjai, deja, kaip visada aplenkia Lietuvą. Šešių Kauno regiono savivaldybių vadovai kažkada seniai sutarė daugiau nei dvigubai plėsti sąvartyną Kėdainių rajone, visai netoli paties miesto, prie Zabieliškio gyvenvietės, ir visi raginimai pakeisti šį sprendimą atšoka kaip žirniai nuo sienos.

Pradėkime nuo to, kad ES Lietuvai dar narystės pradžioje paskyrė šimtus milijonų eurų, kad šalis įsirengtų modernius sąvartynus, kurių užtektų iki tol, kol bus pereita prie pažangesnių atliekų tvarkymo būdų – prevencijos, rūšiavimo ir perdirbimo, galiausiai – energijos gaminimo.

Taip Lietuvoje atsirado 11 modernių regioninių sąvartynų, išskirtinai net du jų – Kauno regione, Lapėse bei Zabieliškyje. Atrodytų, jog už ES pinigus įrengtos infrastruktūros Lietuvoje yra daugiau nei pakankamai, bet ne – reikia ir dar vieno sąvartyno.

Aplinkos ministerijos vadovai kraipo galvas, iš kur plėtros vykdytojai – Kauno regioninis atliekų tvarkymo centras (KRATC), ima tokius kosminius skaičius apie būsimų atliekų kiekį – kasmet sąvartyne žadama palaidoti iki 175 000 t., iš viso sąvartyne planuojama patalpinti apie milijoną tonų atliekų. Jau dabar visas Kauno regionas kasmet šalina mažiau atliekų, nei planuojama – 2016 m. duomenimis – 126 000 t.

Karolina Štelmokaitė
Karolina Štelmokaitė
© Gretos Pikutienės nuotr.

Netolimoje ateityje šis kiekis drastiškai mažės, nes plėsis rūšiavimas, atskirai surenkant virtuvės atliekas, o taip pat perdirbimui netinkamas atliekas pradėjus naudoti energijai gauti statomose Vilniaus ir Kauno kogeneracinese jegainėse. Taip pat, patys KRATC vadovai painiojasi, ar Kauno Lapių sąvartynas, kurį, neva, turės pakeisti išplėstas Zabieliškis, užsipildys 2020 ar 2025 metais?
Bet kuriuo atveju, šiuo visuotiniu „sąvartynų tuštėjimo metu“ planai labiau nei dvigubai plėsti Zabieliškio sąvartyną yra visiška ir net nusikalstama anomalija.

Tai supranta ir į kovą pakilusi Kėdainių visuomenė, ir taip gyvenanti chemijos gamyklos atliekų kalnų šešėlyje ir kenčianti nuo kitų rajono gamyklų skleidžiamų kvapelių, tad gyventojai surinko parašus, rašė peticijas, ir sugebėjo pasiekti, kad Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pareikalautų pilno Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) naujausiam Zabieliškio sąvartyno plėtros projektui.

Tačiau KRATC grasina apeiti šį reikalavimą, grįždami prie senesnio plėtros projekto, kuriam 2015 m. gegužę Kėdainių r. savivaldybės administracija išdavė statybų leidimą. Jei KRATC išties taip pasielgs (o jų sprendimo laukiama gegužės mėn.), tai būtų įžūlus spjūvis į visuomenės nuomonę, į drastiškai pasikeitusią ES atliekų tvarkymo strategiją, kitas svarbias aplinkybes ir apskritai į pažangias šiuolaikines tendencijas.

Tokį sprendimą gali padiktuoti tik komerciniai statytojų interesai ir didžiojo regiono teršėjo – Kauno miesto – noras savo atliekas numesti kvaileliams kėdainiečiams.
Taip pat būtų pademonstruota panieka AAA išvadai dėl PAV būtinybės – juk beveik visi AAA pareikšti priekaištai naujajam plėtros projektui praktiškai identiški ir senajam, kuriam, deja, savo laiku nebuvo pareikalauta pilnos PAV procedūros.

Zabieliškio sąvartynas būtų plečiamas tankiai apgyvendintoje Kėdainių rajono dalyje. Protu nesuvokiama, kaip išvis šiais laikais galima įsivaizduoti tokios didžiulės plėtros vykdymą, neįvertinus pilno poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai? Na gerai, tarkime kėdainiečių aplinka ir sveikata niekam nerūpi. Bet kaip dėl žmonių ekonominių interesų?

Zabieliškio plėtra bus apmokėta Kauno regiono gyventojų – artimiausiais metais su tuo susijęs atliekų mokesčio padidėjimas dar nedidelis , bet vėliau jis neabejotinai išaugs, kai reikės grąžinti statybų paskolą. Kol kas nepaskaičiuota, kiek kainuos 17 ha sąvartyno įrengimas, bet tai tikrai bus ne viena dešimtis milijonų eurų. Jau nekalbant apie tai, kad reikės modernizuoti UAB „Kėdainių Vandenų“ pajėgumus papildomam sąvartyno filtratui išvalyti. Taigi, į Kėdainius šiukšles veš visas regionas – pačių kėdainiečių atliekų ten nedidelė dalis, vos 3.5 tūkst. t. per metus – ir dar patys gyventojai už tai brangiai mokės.

Dumpių sąvartynas
Dumpių sąvartynas
© Asmeninio arch. nuotr.

Ką daryti?

Visų pirma, lieka viltis, kad KRATC liko bent kažkiek pagarbos visuomenei, aplinkai, ir statybos nebus pradėtos, bent jau neatlikus pilno PAV. Aišku, čia spręs ne KRATC administracija, bet Kauno miesto bei Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno ir Raseinių rajonų merai.

Antra, Kėdainių savivaldybė turėtų ištirti visas teisines priemones 2015 m. statybos leidimui panaikinti. Norėtųsi taip pat girdėti, kad Aplinkos ministerijos ir kitų regiono savivaldybių vadovų telefonai kaista nuo Kėdainių vadovų skambučių, raginant peržiūrėti senus sprendimus, imtis naujoviškų atliekų tvarkymo būdų. Kėdainių vadovų skėsčiojimai rankomis, kad viskas nuspręsta, bei nuodingos replikos parašų rinkėjų atžvilgiu nėra perspektyvus kelias.

Kėdainių savivaldybė turi taip pat savo pavyzdžiu rodyti, kad yra kitos atliekų tvarkymo alternatyvos, ypač rūšiavimas – skandalinga, bet šiuo metu kėdainiečiai, gyvenantys individualiuose namuose, tokios galimybės net neturi.

Daugiau lyderystės būtina imtis ir Vyriausybei, ypač kai valdančios partijos pavadinime yra žodis „žalieji“. Kol kas nesimato aiškios strategijos, kaip Lietuvoje bus įgyvendinami ambicingi europiniai atliekų tvarkymo tikslai.

Valstybė turi keisti sistemą, kai avių priežiūra perduodama vilkams. Dabar informaciją apie sąvartynų pajėgumus, numatomų atliekų kiekius gauname iš suinteresuotos pusės. Tokią informaciją turi teikti nešališki ekspertai. Kai sąvartynai yra užtikrintas verslas, negi valstybė tikisi, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai bus itin suinteresuoti sąvartynų mažinimu bei rūšiavimo diegimu?

Zabieliškio istorija yra testas ne tik Kėdainiams ar Kauno regionui, bet visai Lietuvai. Netrukus sužinosime, ar šį testą išlaikėme.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gavo baudą už stovėjimą, bet kai paprašė nuotraukų, išgirdo absurdišką pasiūlymą (52)

Gaunate baudą už tai, kad pažeidėte kelių eismo taisykles ( KET ), tačiau ką tiksliai padarėte...

Buvusių alkoholikų nėra: devintą abstinencijos mėnesį dantimis bandė atidaryti butelį

„Devintą abstinencijos mėnesį laikiau butelį rankose. Buvau išsekusi fiziškai, o psichologinė...

Suomija įtaria Rusiją panaudojus slaptą ginklą: buvo kilusi grėsmė paprastų žmonių saugumui (14)

Suomijos ministras pirmininkas Juha Sipila teigia, kad per pastarąsias NATO pratybas...

Ekspertai: Mozambiko sukčiai taikėsi į tuos, kurie gali susimokėti (16)

„Žmonės prigąsdinti, kad vien už praleistą skambutį, kaip iš kokio siaubo filmo, dings...

Jurgita Petrauskienė: įvedus reformą mokyklas paliko tik kelios dešimtys mokytojų (244)

Šių metų rugsėjo mėnesį mokyklas pasiekusi naujiena – etatinis darbo užmokestis – sukėlė...

Jaunimas neskuba ieškoti būsto – kainos per didelės (15)

Būsto kainos Lietuvoje yra tarp labiausiai padidėjusių visoje Europoje, įsilieti į darbo rinką...

Prieštaringai vertinama Kalvarijų gatvė: kokį būstą čia siūlo įsigyti ir už kiek? (9)

Kalvarijų gatvė , nors ir nėra pati ilgiausia Vilniuje, bet neabejotinai viena iš tų, kur...

Pašilių gyventoją supykdė kaimynas „nuogalius“: ar savo kieme galima elgis kaip nori?

„Rinkos aikštę“ pasiekė susirūpinusios Pašilių kaimo gyventojos skambutis. Ji nuogąstavo...

Viena už kitą geriau atrodžiusios hercogienės nepamiršo svarbiausios įvaizdžio detalės (5)

Oficialūs karališkosios šeimos susibūrimai – puiki proga pasižvalgyti, kokių stiliaus...

Be dviejų lyderių žaidęs „Žalgiris“ nepaliko vilčių dzūkams Grigonio sezono rungtynės (34)

Pirmadienį vakare „Betsafe-LKL“ čempionato X turą užbaigė akistata Alytuje – „Dzūkija“...