Mokslininkai teigia, kad Lietuvoje planuojamos atliekų deginimo jėgainės yra perteklinės ir joms trūks atliekų. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai paskaičiavo, kad pastačius dvi naujas jėgaines Kaune ir Vilniuje, jau 2030 metais jų efektyviai veiklai trūks per 180 tūkst. tonų atliekų.
© Mindaugas Milinis

KTU Aplinkosaugos technologijos katedros atlikta atliekų studija pateikta Seimo Energetikos komisijai, kuri trečiadienį renkasi į specialų posėdį vertinti prieštaringą informaciją apie galimus atliekų kiekius ir jėgainių ekonominę naudą.

Atkreipiamas dėmesys, kad valdžios institucijos ir ekspertai iki šiol nesutaria dėl realių degintinų atliekų kiekių. Tuo tarpu pramonininkai yra viešai išreiškę nuogąstavimus, kad siekiai priversti juos atliekas ne perdirbti, o pristatyti deginti jėgainėms gresia dideliais nuostoliais, ypač baldų pramonei.

Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos, nė viena institucija iki šiol negali pasakyti, kiek tiksliai šalyje susidaro degintinų atliekų.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas tvirtina, kad Lietuva permoka už energetikos objektų statybas ir taip neužtikrina mažesnių energijos kainų vartotojams. Pasak jo, vien Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto kaina per dvejus metus išaugo 20 proc., o projektuojama jėgainės galia sumažėjo perpus.

Šiuo metu Lietuvoje veikia viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje. Vilniuje ir Kaune planuojamos dar dvi jėgainės, kurios kainuos per 500 mln. eurų. Visos trys jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų. „Lietuvos energija“ tvirtina, kad degintinų atliekų pakaks.

Tuo tarpu KTU mokslininkai paskaičiavo, kad 2030 metais bendras deginimui tinkamų atliekų kiekis net ir optimistiškiausiu atveju sieks tik 433,8 tūkst. tonų. Atliekų kiekio smukimą lems žiedinės ekonomikos politika, skatinanti daugiau atliekų rūšiuoti ir perdirbti, taip pat mažėjantis šalies gyventojų skaičius.

Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius kelia jėgainių projektų autorių atsakomybės klausimą.

„Kas prisiims asmeninę atsakomybę už klaidą ir prarastus mokesčių mokėtojų pinigus, jei šalyje, neturint tikslių duomenų apie atliekų kiekius, yra statomi pertekliniai deginimo pajėgumai?“, - „Žinių radijui“ sakė M. Nagevičius.

Į trečiadienio Seimo Energetikos komisijos posėdį kviečiami jėgainių projektus vystančios „Lietuvos energijos“, Aplinkos, Energetikos, Finansų ir Ūkio ministerijų bei asociacijos „Lietuvos mediena“ atstovai.

Seimo Energetikos komisija ir Aplinkos apsaugos komitetas šių metų pradžioje kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį, išreikšdami abejones jėgainių, ypač Kauno, ekonomine nauda ir galimybėmis aprūpinti jas degintinomis atliekomis.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Jelcino nuotykiai Vašingtone: vien su apatiniais išėjo ieškoti picos (345)

Buvusių prezidentų Billo Clintono ir Boriso Jelcino santykiai buvo gana keisti. Buvo laikas, kai...

Treniruotei mažytę salę pasirinkęs Šaras – apie konfliktą su Spanouliu ir paskirtą teisėją specialiai Krepšinis.lt iš Pirėjo (4)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai vėlų ketvirtadienio vakarą ruošėsi antrai Eurolygos...

Orai: po šilto penktadienio nebus taip malonu

Penktadienis šalyje bus pavasariškai šiltas ir saulėtas, visgi, savaitgalį temperatūra...

Gaisras Vilniuje - degė prie Spaudos rūmų esanti aukštoji mokykla (54)

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje gausios gelbėtojų pajėgos buvo sukeltos ant kojų. Žmonės...

Paskutinėmis PAO ir „Real“ mūšio sekundėmis įsižiebė konfliktas, kurio epicentre – Fernandezas skirta techninė, nesportinė ir diskvalifikacinė (9)

Ketvirtadienio vakarą Atėnuose įvykusioje antroje Eurolygos ketvirtfinalio dvikovoje vietos...

Auksinio smėlio paplūdimiais garsėjančiuose kraštuose apsilankę lietuviai: jautėmės kaip sąvartyne (80)

Dalindamasis įspūdžiais apie viešnagę Rytų Timore gavau pastabų, kad labai neigiamai atsiliepiu...

Odontologas įvardijo pagrindinę dantų netekimo priežastį: jos išvengti – labai paprasta (58)

Norėdami apibūdinti Lietuvos gyventojų odontologinę sveikatą, galėtume tiesiog pasakyti –...

Paskaičiavo, kiek Lietuvai kainuoja jos gyventojų įpročiai: skaičius įspūdingas (104)

Lietuvos ekonomikai šalies gyventojų fizinis pasyvumas kainuoja 1,5 mlrd. eurų per metus,...

Iš „meistriuko“ apsimokės imti kvitą – leis susigrąžinti mokesčius (201)

Nuo 2019 metų oficialiai apskaitytas remonto, statybos ir kitas namų ūkyje suteikiamas paslaugas...

Po vestuvių viskas ėmė byrėti – dabar sutuoktinis aiškina apie taupymą (52)

Esu nusivylusi lietuviais vyrais. Siūlau visiems skaitantiems susimąstyti...