Baltijos šalims eilinį kartą nerandant bendros pozicijos, Lietuva vieną svarbiausių dešimtmečio strateginių energetikos projektų - elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa - gali įgyvendinti viena.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Praėjusią savaitę Lenkijoje viešėjęs premjeras Saulius Skvernelis netikėtai pareiškė, kad „artimiausiu metu“ bus pasirašytas susitarimas su Lenkija. Seimo energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys taip pat ragina ruoštis „planui B“ ir, prireikus, atsiskirti nuo Latvijos ir Estijos. Tokiai idėjai pritaria ir opozicijos atstovas , Seimo Energetikos komisijos narys, konservatorius Dainius Kreivys. Tuo metu Estijos perdavimo operatorė „Elering“ teigia, kad tokios idėjos net neverta rimtai svarstyti.

Politikai tokį sinchronizavimo scenarijų motyvuoja tuo, kad Rusija jau ruošiasi Baltijos šalių atsijungimui ir gali nutikti taip, kad ne Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškojo BRELL žiedo, o Rusija atjungs Baltijos valstybes arba reikalaus didelių pinigų už tai, kad to nepadarytų.

Inžinieriai ir ekspertai sutaria, kad Lietuva galėtų sinchronizuotis viena, tačiau neaišku, kokia bus kaina, juolab, kad toks projektas greičiausiai nebūtų laikomas regioniniu ir nesulauktų europinės paramos. Taip pat nėra atlikta tokio projekto studijų, tad nežinoma, kiek reikėtų atlikti papildomų darbų, ar elektros sistema būtų pakankamai stabili, ar pakaktų vietinės elektros gamybos.

Dalis politikų palaiko naują scenarijų

S. Skvernelis neatmeta galimybės, jog Lietuva sinchronizuotųsi tik su Lenkija, jeigu Latvija ir Estija toliau nepritars idėjai tai daryti per vieną, o ne dvi linijas.

Tokią idėją skatina ir Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys - jis teigė, jog laikas „ruoštis planui B“.

„Įvykiai klostosi taip, jog Lietuvai metas rengtis planui B – sinchronizuotis su kontinentiniais Europos tinklais savarankiškai, neprisirišant prie Latvijos ir Estijos planų energetikoje“, – pranešime teigė V. Poderys.

Konservatorius Dainius Kreivys BNS teigė taip pat pritariantis tokiai pozicijai.

„Mes žiūrime pozityviai, nes turint omenyje ilgą istoriją mūsų energetinių ryšių su Latvija ir Estija, prisimenant SGD terminalą, prisimenant atominę elektrinę, bendri sprendimai yra labai sunkiai priiminėjami. Kaip rodo patirtis, sprendimai, kuriuos mes padarome vieni, išeina į gera visam regionui“, - BNS sakė D. Kreivys.

Tačiau jis mano, kad reikėtų bandyti įkalbėti Latviją, jog ši sutiktų sinchronizuotis kartu ir tik tuo atveju, jeigu ji nepritartų, vykdyti projektą vieniems.

„Litgrid“ nekomentuoja

Lietuvos elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ nekomentuoja idėjos sinchronizuoti tik Lietuvos tinklus su Lenkija. Anot bendrovės valdybos pirmininko Rimvydo Štilinio, tokia idėja anksčiau nebuvo nagrinėta, o ar tai techniškai įmanoma, bus analizuojama, jeigu bus priimtas politinis sprendimas.

„Aš sakyčiau, kol nėra priimtas politinis sprendimas, komentuoti galimus techninius sprendimus būtų per anksti, reikėtų pasižiūrėti, ką jie galiausiai sutarė“, - BNS sakė R. Štilinis.

Jis tikino neturintis informacijos, kaip galėtų vykti vien Lietuvos tinklų sinchronizavimas su Lenkija.

„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas teigė taip pat nematęs tokio scenarijaus analizės scenarijaus. Jo nuomone, tai galėtų būti Lietuvos derybinė pozicija, ir kol ji nėra detaliau išnagrinėta, sunku komentuoti naujus planus.

„Mano nuomone, tai derybinė pozicija, kol nėra analizės ir kiek tai kainuotų, sunku vertinti. Manau, kad susitarti Baltijos šalims būtų naudingiau“, - BNS sakė D. Misiūnas.

Baiminamasi Rusijos

Pirminė Baltijos šalių sinchronizavimo su Vakarų Europa idėja kilo dėl noro nepriklausyti nuo Maskvos. Šiuo metu Baltijos šalys yra įjungtos į vieną elektros žiedą kartu su Rusija ir Baltarusija, kurį reguliuoja Maskva. Rusija paprastai nesidalija savo investicijų į perdavimo linijas planais, tad neaišku, kiek tinklas bus patvarus ateityje, be to, nenorėta, kad sinchroninį energetikos sistemų darbą prižiūrėtų kaimynė, su kuria nuolat kyla geopolitinių rizikų.

Tačiau situacija keičiasi - dabar Lietuva baiminasi, kad Maskva Baltijos šalis atjungs greičiau nei jos tam bus pasiruošusios. Mat kol Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikai bei ekspertai diskutavo, koks sinchronizavimo variantas būtų geriausias, Rusija ėmėsi tiesti naują elektros žiedą Baltijos šalių pasienyje.

Europos elektros operatorių asociacija „ENTSO-E“ duomenimis, vieną naują liniją Rusija tiesia Estijos pasienyje, taip stiprindama vidaus tinklus, dar viena atkarpa dygsta Baltarusijos pasienyje. Be to, pati Baltarusija stiprina elektros perdavimo linijas ties Lietuvos pasieniu - jie būtini Astravo atominei elektrinei. Taip formuojamas naujas elektros žiedas, kurį užbaigus, Baltijos šalių Rusijai ir Baltarusijai nebereikės. Rusijai svarbaus Karaliaučiaus elektros sistemos nepriklausomybė nuo Lietuvos, Latvijos bei Estijos kuriama, statant naujas šilumines elektrines.

„Rusija šiai dienai rengiasi mūsų sinchronizacijai ir ruošiasi uždaram veikimui, daro viską, kad užžiedintų BRELL žiedą be mūsų. Labai nenustebsiu, jeigu po kelerių metų ne mes atsijungsime, o mus atjungs“, - BNS teigia D. Kreivys.

Jo vertinimu, jeigu Rusija pasiruoštų pirmiau nei Baltijos šalys, Lietuva turėtų mokėti didžiules sumas už tai, kad nebūtų atjungta nuo BRELL žiedo.

„Puikiai atsimenate, kiek kainavo dujos, tai galvoti, kad toliau Rusija už dyką palaikys mūsų pirminį rezervą, nereikia“, - teigia parlamentaras.

Premjeras taip pat sako, kad tarpusavyje besiginčydamos Baltijos šalys gali sulaukti momento, kol paprasčiausiai bus atjungtos nuo BRELL žiedo. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas BNS anksčiau taip pat sakė, kad jeigu nebus skubama pasiruošti sinchronizavimui, Rusija gali atjungti Baltijos šalis.

Įmanoma, tačiau gali būti brangu

Ekspertai sutaria, kad sinchronizuoti vien Lietuvos elektros tinklus su Lenkija yra įmanoma, tačiau iškyla kainos klausimas. Be to, tokia galimybė iki šiol nebuvo analizuota, tad neaišku, ar Lietuvos elektros sistema būtų pakankamai patikima, kokius papildomus darbus reikėtų atlikti.

„Klausimas labai paprastas: viskas įmanoma, bet kiek už tai reikės mokėti“, - BNS sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Česlovas Šimkevičius.

Pasak jo, norint nuspręsti, kuris variantas yra geriausias, reikėtų atlikti analizę.

„Reikia viską skaičiuoti ir žiūrėti, kas kur pigiau kainuos. Be to, prognozės yra tokios, kad elektra Europoje nepigs, o Skandinavijoje ji yra gana pigi“, - aiškino Č. Šimkevičius.

Lietuvos energetikos instituto Sistemų valdymo ir automatizavimo laboratorijos vadovas Virginijus Radziukynas BNS taip pat teigė, kad sinchronizuoti tinklus Lietuva galėtų ir viena, tačiau neaišku, kokia būtų kaina. Be to, reikėtų atlikti papildomus skaičiavimus, koks tokiu atveju būtų Lietuvos elektros sistemos patikimumas.

„Galbūt trims šalims būtų ir saugiau, ir patikimiau sinchronizuotis“, - sakė jis.

Jeigu Lietuva nuspręstų projektą įgyvendinti viena, Latvijos pasienyje ji turėtų statyti vadinamuosius keitiklius, kurie jungia skirtingais sinchroniniais režimais veikiančias elektros sistemas. Lietuva vieną tokį keitiklį turi ties jungtimi su Švedija Klaipėdoje, dar vienas yra ties linija su Lenkija Alytuje. Tokius keitiklius, koks yra Alytuje, Lietuva, tikėtina, statytų ir Latvijos pasienyje. Projektą užsakiusi „Litgrid“ neskelbia, kiek kainavo keitiklis, tačiau bendra nuolatinės srovės intarpo ir 400 kilovoltų (kV) skirstyklą Alytuje kainavo 101 mln. eurų.

Šiuo metu „Litgrid“ skaičiuoja, kad sinchronizuojant visų trijų Baltijos šalių elektros tinklus, investicijos vien Lietuvoje siektų apie 400 mln. eurų.

D. Kreivio nuomone, nors investicijos į infrastruktūrą galėtų gerokai išaugti, šią finansinę naštą Lietuva turėtų prisiimti vardan saugumo.

„Kadangi Rusija visą laiką naudojo energetiką kaip spaudimo priemonę, jeigu mūsų neatjungs, tai turėsime didelį spaudimą ir jei nebūsime pasiruošę, Rusija reikalaus kompromisų. Jeigu latviai su estai miega toliau, tegul miega, o mums reikia daryti savo darbą, kiek tai bekainuos. Tai yra ne ekonominis, o mūsų saugumo klausimas“, - teigė jis.

Estijos „Elering“ idėjos net nesvarsto

Estijos valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorės „Elering“ vadovo vadovo Taavio Veskimagio teigimu, įmonė pasirengusi projektui, jei su Lenkija bus nutiesta antroji elektros jungtis. Galimybė Lietuvai vienai sinchronizuotis su Lenkija, anot jo, yra nesvarstytina.

„Idėja, kad tik Lietuva sinchronizuosis su kontinentine Europa negali būti rimtai vertinama ir yra nekosntruktyvi. Realiai visos trys Baltijos šalys gali būti sinchronizuojamos tik kartu - su kontinentine Europa arba Šiaurės šalimis. Tai yra mūsų tikslas“, - BNS perduotame komentare teigė T.Veskimagis.

Anot jo, šiuo metu atlikti Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymą, kai bus patikrinta, kaip trys valstybės sugeba dirbti, negaudamos elektros iš aplinkinių valstybių. Anot jo, sprendimas dėl sinchronizavimo būdo turi būti priimtas greitai, tačiau tuo pačiu - saugus ir finansiškai priimtinas.

„Tai skubūs klausimai, bet sprendimas turi būti gerai apsvarstytas. Turi būti patikimas, atitikti tiekimo saugumo reikalavimus ir finansiškai priimtinas“, - teigė „Elering“ vadovas.

Ginčijamasi dėl sinchronizavimo būdo

Baltijos šalys sutaria, kad nuo BRELL žiedo reikia atsijungti iki 2025 metų, tačiau nesusitaria, kaip tai turi būti daroma. Anksčiau Lietuva kėlė sinchronizavimosi per Lenkiją, o Estija - per Suomiją idėjas. Europos Komisijos Jungtiniam tyrimų centrui nusprendus, kad ekonomiškai geriausias sprendimas yra sinchronizuotis per Lenkiją, Estija pareiškė, jog tai turi būti daroma per dvi elektros linijas, o ne per vieną, šiuo metu veikiančią „LitPol Link“.

Tai į derybas įnešė papildomos sumaišties, mat Lenkija atsisako tiesti antrą jungtį, tikindama, jog tai techniškai sudėtinga, be to, dėl aplinkosauginių reikalavimų sunku surasti vietą, kurioje tokia jungtis galėtų atsirasti. Lietuva savo ruožtu nenori, kad derybos su Lenkija dėl antrosios jungties nuvėlintų sinchronizacijos projektą. Tačiau dėl šių susitarimų Baltijos šalys birželį Europos vadovų taryboje nepasirašė supratimo memorandumo, tad sinchronizacijos klausimas toliau lieka atviras.

Po to, kai S. Skvernelis Varšuvoje pareiškė, kad Lietuva su Lenkija netrukus pasirašys susitarimą dėl sinchronizavimo, Estijos energetikos ir ryšių ministerijos vicekancleris Andas Leppimanas trečiadienį pareiškė, kad Estija toliau laikosi nuomonės, jos viena elektros linijos jungtis yra nepatikima ir pernelyg brangi.

Latvijos premjeras Maris Kučinskis Varšuvoje taip pat teigė, kad sinchronizavimui būtina antra elektros jungtis.

BNS
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Branduolinių povandeninių laivų kapinyne Rusijoje apsilankęs vokiečių žurnalistas: tai, ką išvydau, sukėlė šoką (35)

Vokiečių žurnalistas Michaelis Schmidtas papasakojo apie tai, kaip Šiaurės vakarų Rusijoje,...

Egzotiškas pasiūlymas Palangoje: vietoj įprastų saldumynų – drakono vaisių, kinkanų ir karališkų uogų (4)

Vaisiais iš Tailando, Kosta Rikos, Izraelio, Turkijos bei Lenkijos Palangoje pirmus metus...

Sekmadienį – dar viena proga pasidžiaugti šiluma (2)

Sekmadienio naktis numatoma nepastoviai debesuota, be lietaus. Vėjas silpnas. Antroje nakties pusėje...

Saugojosi, bet pastojo: apie gyvybei pavojingą negimdinį nėštumą įspėjo ne vienas simptomas (28)

Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja, norėdama pasidalinti savo istorija. Ji viliasi, kad kitoms...

Kemzūros prognozė nepradžiugins „Žalgirio“ sirgalių: tai sportas, kitaip nebūna (63)

Laiko patikrintas Kęstučio Kemzūros ir Davido Blatto duetas, panašu, ruošia dirvą dar vienam...

Prabilo dar viena su „Alfa vyru“ pasimatyme buvusi mergina: bandė bėgti, bet jis ją sekė (293)

„Ėjau į troleibusą, jis iš paskos“, – apie bandymą pasprukti nuo „Alfa vyro“ Airino...

Visa tiesa apie nuolaidų korteles: kam jos iš tiesų naudingos? (142)

Lojalumo kortelės Lietuvoje atsirado prieš gerus 11 metų ir šiandien jau nieko nebestebina, kad...

Klaipėdą drebino įspūdingas Donato Montvydo cirko šou: per „Žiūrėk, ką padarei“ dainą arena pašėlo (89)

Šeštadienio vakarą Klaipėdos „Švyturio“ arenoje įvyko ilgai lauktas vienintelis dainininko...

Išskyrė 9 akivaizdžiausius partnerių neištikimybės ženklus: juos pajutus, reiktų sunerimti (12)

Vyrus ir moteris į neištikimybę pastūmėja skirtingos priežastys, tačiau ir vieni, ir kiti...

Suskambo vienintelis solinis Jazzu koncertas pajūryje: atlikėja neslėpė kvapą gniaužiančio jaudulio (69)

Palanga šį savaitgalį tapo Lietuvos centru – čia ne tik vyko „Aurum 1006 km“ lenktynės, bet...