aA
„15 metų su atliekų tvarkymu susijusi bendruomenė renkasi tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, kad įsiklausytų į vieni kitų nuotaikas, poreikius, lūkesčius, bendrystes ir skirtumus. Tai tapo bendro vertybių perkainojimo, supratimo paieškos, susitikimų, įsipareigojimų, veikimo, pokyčių ir partnerystės bei mokymosi vieta“, – sako konferencijos-diskusijų forumo „Atliekų tvarkymas“ turinio vadovė, UAB „Ekokonsultacijos“ vadovaujanti partnerė Lina Šleinotaitė-Budrienė.
Kazokiškių sąvartynas
© DELFI / Andrius Ufartas

Kaip skelbiama pranešime spaudai, rugsėjo 27–28 dienomis Druskininkuose jau penkioliktus metus iš eilės organizuojamoje konferencijoje-diskusijų forume „Atliekų tvarkymas 2018“ daugiau nei 20 pranešėjų iš Lietuvos, Švedijos, Brazilijos, Čilės, JAV dalinsis įžvalgomis apie žiedinę ekonomiką ir jos perspektyvas Lietuvoje bei Europoje.

Bus aptariamas plastikų atliekų problemos mastas ir sprendimo būdai, pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas, automobilių atliekų tvarkymas ir kaip tai paveiks dabartines sistemas, biologinių atliekų surinkimas ir apdorojimas, MBA vaidmuuo dabartinėje sistemoje ir ateities perspektyvos.

Praeities pamokos: ar jas išmokome?

Konferencijoje-diskusijų forume bus nemažai kalbama apie naująjį 2021–2030 m. valstybinį atliekų tvarkymo sistemos planavimą ir jo procesą. Pasak advokatės, iLAW advokatų kontoros partnerės Vilmos Ramanauskaitės, Lietuvos parengtoje nacionalinėje Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo ataskaitoje konkretumo nedaug.

„Ataskaitoje teigiama, kad Lietuva jau pereina prie žiedinės ekonomikos, kurios esą ambicingi tikslai išdėstyti Vyriausybės programos įgyvendinimo plane. Tačiau vienas iš šių Vyriausybės planų, susijusių su žiedine ekonomika, buvo GPAIS. Ar ji jau veikia? Rinkos dalyviai, o ypač verslas, linkėtų realaus planavimo, nes deklaracijos – toli nuo kasdienės veiklos“, – teigia V. Ramanauskaitė.

L. Šleinotaitė-Budrienė sako, kad 2018 m. tvarumo tendencijų ataskaitos rodo, jog tik apie 4 proc. pasaulinių netvarumo, aplinkosaugos problemų sprendimų tenka Vyriausybėms, didžioji dalis – verslo, nevyriausybinių organizacijų ir įvairių judėjimų bei tinklų rankose.

L. Šleinotaitė-Budrienė viliasi, kad aplinkosaugos ateitį Lietuvoje formuos pamatinis vertybinis užtaisas ir įvairiuose tinkluose veikiantys, bendradarbiaujantys asmenys bei jų komandos: „Būtina kurti ilgalaikes ir tvarias save organizuojančias sistemas ir struktūras, kurios būtų atsparios besikeičiantiems politikams.“

Lina Šleinotaitė-Budrienė
Lina Šleinotaitė-Budrienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Savivaldybių laukia naujos užduotys

Ką naujasis valstybės atliekų tvarkymo politikos planavimo procesas po 2020 m. atneš savivaldybėms? Vienareikšmiškai didesnius atliekų perdirbimo rodiklius, maisto atliekų tvarkymo užduotis, galbūt deginimo mokesčius ir tarifus, skirtingus apmokestinimus perdirbamoms pakuotėms ir naują požiūrį į rūšiavimą gyventojams.

UAB „Baltic Environment“ direktorė Loreta Juškaitė kelia klausimus, kodėl atliekų tvarkymas Lietuvoje vis dar suprantamas skirtingai tarp sistemos dalyvių: viešam sektoriui tai organizacinė atsakomybė ir pareiga, privačiam verslui – pelno šaltinis, o gyventojui – tik prievolė ir privalomi mokesčiai? Ar įmanoma kalbėtis apie bendruomeninį vieningą supratimą apie atliekų tvarkymą, kaip viešojo intereso paslaugą, kurios nauda dalinamės visi?

Pasak L. Juškaitės, ateityje atliekų tvarkymas iš esmės turėtų keistis, tada ši sritis taps patraukli ir viešajam sektoriui: „Įsivaizduojant ateities atliekų tvarkymo scenarijus, prioritetas bus teikiamas visiškam atliekų perdirbimui, pasiūlant technologijas net ir jų susidarymo vietoje, atsiras atliekų surinkimo automatai gatvėse, bus visiškai atsisakyta atliekų deginimo ir šalinimo į sąvartynus. Atliekų tvarkymas bus ne atliekų tvarkymas, o jų panaudojimas, gaunant tiesioginę naudą ir kuriant dar didesnę ekonomiką.“

Virtuvės atliekos
Virtuvės atliekos
© DELFI / Domantas Pipas

Rodo pavyzdį kitiems

Konferencijos-diskusijų forumo dalyviai taip pat bus kviečiami aktyviai diskutuoti apie tai, kokią komunalinių atliekų tvarkymo sistemų kryptį turėtų rinktis savivaldybės, ar gyventojams ir vėl keisis atliekų tvarkymo kainos skaičiavimo metodika, komunalinių, gamybinių, pavojingųjų atliekų bei kitos veiklos atliekų tvarkymo tendencijas ir būtinas intervencijas. Taip pat bus aptarti bendrojo naudojimo išteklių valdymo iššūkiai ir bendruomeninis atliekų tvarkymas.

Savo įžvalgomis apie bendruomeninį atliekų tvarkymą pasidalins organizacijų konsultantė, ekonomikos doktorantė, bendruomeninio valdymo bei saviorganizacijos tyrėja, dirbanti su įvairių šalių organizacijomis, Europos komisija ir EBPO, Irena Pranskevičiūtė-Blaževičė.

Konferencija-diskusijų forumas „Atliekų tvarkymas 2018“ organizuojamas pagal tarptautinius tvaraus renginio standartus bei gerąją praktiką, o ilgametis renginio partneris „SPA VILNIUS Druskininkai“ inicijavo ilgalaikį aplinkosauginį tvaraus verslo projektą, atsisakant vandens plastikiniuose buteliukuose.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Kremlius prognozuoja neišvengiamą karą su Vakarais (581)

Susiskaldžiusi Europa , stagnuojančios JAV ir drąsus daugiapolis pasaulis, kuriame Kremlius...

Lietuva užsienio akimis: darbuotojai emigruoja, bet pensininkai lieka (159)

Kad nepatirtų ekonominio nuosmukio, rytinėms ES narėms teks susigrąžinti išvykusius darbuotojus...

Rimvydas Valatka. Išgirsti popiežių Pranciškų pavergto proto šalyje (315)

Kodėl pavergto proto? Juk popiežius Pranciškus aiškiai pasakė, kad „ši tauta iš tiesų...

Baigėsi popiežiaus vizitas Lietuvoje: miniai žmonių – išskirtinis gestas linkėjo tapti vilties švyturiu, atnaujinta 19.00 (1322)

Popiežius Pranciškus sako, kad skaudžią istoriją išgyvenusi Lietuva gali tapti vilties švyturiu...

Velionės laidotuvės virto farsu: kur pagarba mirusiajam ir artimiesiems? (10)

Rugsėjo 9 dieną laidojome kaimynę ir daugiavaikę mamą, kuri buvo užauginusi 7 vaikus.

Tikrieji žmogaus teisių gynėjai nepamena Gražulio nuopelnų (27)

Petro Gražulio paskyrimas į Žmogaus teisių komitetą ne tik sulaukė 16 tūkst. parašų,...

Mokslininkai pasiūlė devynias priežastis, kodėl iki šiol dar neaptikome nežemiškos gyvybės (18)

Šiuo metu mokslininkams žinoma, kad visatoje egzistuoja milijonai, o gal ir milijardai planetų,...

Ar kada nors susimąstėte, kaip namus įsirengtų „Hario Poterio“ personažai?

Jei nesate abejingi „Hario poterio“ romanų serijai, veikiausiai perskaitę visas knygas dar kurį...

Audriaus Bružo ir Šorenos skyrybų byloje – lemtingas verdiktas: teismas įvykdė poros prašymą (2)

Tai, kad byra aktoriaus Audriaus Bružo ir dainininkės Šorenos Džaniašvili santuoka paaiškėjo...

Pirmoji budistų vienuolė lietuvė: kartais atrodė, kad neištversiu (20)

„Ir uždarame vienuolyne tam tikrų praktikų pagalba galima pasiruošti taip, kad iš to išėjęs...