aA
Paskutiniojo kvietimo teikti paraiškas daugiabučių namų atnaujinimui bendrosios tendencijos atskleidė, kad daugiau kaip 50 proc. daugiabučių po renovacijos numato pasiekti aukštesnę nei C energetinio efektyvumo klasę. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta tikina, kad tai rodo, jog daugiabučių gyventojai patikėjo renovacija ir tapo supratingesni.
Renovacija
© Shutterstock

Praėjusiųjų metų liepą Aplinkos ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas daugiabučių namų atnaujinimui. Iki 2019-ųjų vasario 1-osios baigėsi terminas pateikti paraiškas BETA, o kovo 18-ąją buvo užbaigtas pateiktų paraiškų vertinimas.

Iš 719 gautų paraiškų po BETA įvertinimo kaip tinkamos įgyvendinti pripažintos 707 paraiškos. Pagal paskutinį kvietimą paraiškas pateikė 56 savivaldybės, iš kurių daugiausiai paraiškų buvo Klaipėdos – 65, Vilniaus – 58 bei Kauno – 36 miestų savivaldybėse. Taip pat šiame kvietime aktyvumu ir paraiškų skaičiumi išsiskyrė ir Elektrėnų – 30, Panevėžio – 23 ir Šiaulių – 23 miestų savivaldybės.

Aplinkos ministerija: gyventojai sąmoningėja

Iš 707 pripažintų paraiškų, projektai pasiskirstė taip: 251 įtraukti į kvartalų programas, 362 A-B energetinio efektyvumo klasės, o likusieji priskirti kitiems projektams.

„Projektų skaičius – džiuginantis dalykas, nes mes turėjome pakankamai daug paraiškų, tai rodo, kad iš tiesų mes turime pakankamai daug sąmoningų žmonių, kurie supranta renovacijos naudą. Daug daugiabučių patenką į kvartalų renovacijos programas – tai kompleksinė renovacija, kurią skatina ir Aplinkos ministerija, kai renovuojami ne tik pastatai. Sutvarkoma ir infrastruktūra – parkavimosi vietos, viešosios erdvės, želdynai.

Marius Narmontas
Marius Narmontas
© DELFI / Kiril Čachovskij

95 proc. apklaustų žmonių labai vertina ir aplinką, kurioje gyvena. Kompleksinė renovacija reikšminga. Dar svarbus aspektas – kurį laiką kalbame apie kokybę, dabar matome, kad daugiau nei pusė paraiškų teikėjų pasirinko B klasę, o tai rodo žmonių sąmoningumą”, – BETA surengtos konferencijos metu kalbėjo Aplinkos ministerijos Statybų ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas.

Ignalina – lyderė

„Vienose savivaldybės renovacija vyksta sparčiau, kitose – lėčiau. Pavyzdžiui, Pagėgių savivaldybėje neturime įgyvendinto nė vieno renovacijos projekto. Neringos savivaldybėje taip pat nėra įgyvendinto nė vieno projekto. Tačiau turime 4 savivaldybes – Druskininkai, Birštonas, Molėtai ir Ignalina, kuriose renovacijos procesai vyksta gana sparčiai.

Čia atnaujintų daugiabučių namų skaičius, lyginant su neatnaujintais daugiabučiais namais, sudaro daugiau nei trečdalį daugiabučių namų, o Ignalinoje šiemet baigiami atnaujinti visi daugiabučiai namai. Tai iš tikrųjų gali daryti įtaką šilumos tinklų ūkiui”, – tikino V. Serbenta.

V. Serbenta tikisi, kad atnaujinus daugiabučius ir labai sumažėjus šilumos energijos suvartojimui mieste, neatsitiks taip, jog vienintelis būdas „spręsti šilumos tiekėjo klausimus” bus šilumos kainos didinimas. Dėl šios priežasties V. Serbenta skatina savivaldybes rengti planus, galvoti, kaip sumažinti renovacijos įtaką šilumos ūkiui.

Valius Serbenta
Valius Serbenta
© DELFI / Domantas Pipas

Didžiausias gyventojų nepasitenkinimas – ne dėl šildymo kainų

BETA konferencijos metu kalbėjęs Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius tikina, kad pirmasis daugiabučiuose gyvenančių žmonių nepasitenkinimas susijęs ne su šilumos kaina, o su nekokybišku šildymu – tai bene didžiausia problema.

„Renovacija ir energijos taupymas, efektyvumas yra pagrindiniai būdai spręsti didelės šilumos sąskaitos problemą. Anksčiau šilumos Lietuvoje buvo tiekiama kelis kartus daugiau negu dabar, nuo 2000-ųjų šilumos pardavimas iš lėto krenta. Šilumos tiekimo įmonės tiesiog prisitaiko prie naujų sąlygų, koreguoja savo tiekimo režimus. <...> Perėjimas į biokurą, vidutiniškai šilumos kainą sumažino 40 proc., tai buvo daug didesnis poveikis nei renovacijos įtaka.

Šilumos poreikio mažėjimas šiandieną juda iš lėto. Renovacijos įtaka šiai dienai šilumos pardavimams yra tik 1 proc., tačiau jei renovacijos mąstai būtų didesni, tuomet įtaka išaugtų 10–20 proc., tačiau labai daug tai šilumos kainos nepaveiktų, dėl to nereiktų stabdyti renovacijos ar panašiai”, – kalbėjo dr. V. Lukoševičius.

Netolimoje ateityje šildymas bus kitoks

Centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) pardavimai tolygiai mažėja, bet tai vyksta dėl įvairių priežasčių – ne tik renovacijos, tačiau dėl nuo šilumos tinklų atsijungusių gyventojų, įmonių ar net bendroje laiptinėje pakeistų langų, užsandarintų durų. Jei vyktų visuotinė staigi renovacija, anot dr. V. Lukoševičiaus, tuomet šilumos kaina išaugtų apie 60 proc., tačiau tai nerealus scenarijus, o ir šilumos kainą, kaip minėjo dr. V. Lukoševičius, labiau veikia infliacija ar įrenginių nusidėvėjimas nei renovacija.

Valdas Lukoševičius
Valdas Lukoševičius
© DELFI / Domantas Pipas

Vis dėlto dr. V. Lukoševičius tikina, kad renovaciją reikia pradėti derinti kuo anksčiau su CŠT sistemų atnaujinimu ir tai daryti sistemiškai. Problemų nekiltų, jei tokios sistemos būtų iškart atnaujinamos vykdant kvartalinės renovacijos programas.

„Jei žiūrint labai toli į priekį, ateina ne tik renovuotų, bet ir pasyvių namų era. Šilumos pardavimus turėsime dar labiau mažinti. Vis žeminame paduodamos šilumos temperatūrą, kuri mažina nuostolius, ruošiamės tam. <...> Žinoma, reikalingas ir nemokamos energijos įkomponavimas į šilumos gamybos šaltinius – saulės energija, geoterminė energija ir kitos tokios energijos rūšys – reikalingas kuo platesnis šios energijos panaudojimas.

Netolimoje ateityje mes vasarą nebedeginsime biokuro, o deginsime saulę ir iš jos gaminsime visą šilumą, nes su sezonine šilumos akumuliacija galima patenkinti net 50 proc. šilumos poreikio. Klimato kaitos programa ir Europos Sąjungos parama numatoma tokiems projektams, o ne biokurui”, – tikina dr. V. Lukoševičius.

Reiktų nebeinvestuoti į biokurą?

Pasak dr. V. Lukoševičiaus, Ignalinos mieste susidariusi problema – investicijos prasilenkė laike su renovacija – buvo investuota daug į brangius biokuro katilus, buvo pakeistos trasos pagal senus pastatų poreikius, tačiau dabar, renovavus didesnę dalį Ignalinoje esančių pastatų, šilumos pardavimo kaina krenta vos ne per pusę, o kaštai niekur nedingo, kuriuos reikia padengti, todėl investicijas į biokurą jau reiktų persvarstyti.

„Jei būtų investuojama lygiagrečiai į abi sritis, tokios problemos nebūtų. Tai puiki pamoka kitoms savivaldybėms, kai galvojama apie naujas investicijas šilumos tiekime, reikia galvoti apie renovaciją ir bandyti šiuo procesus suderinti. O suderinimo galimybių tikrai yra. <...>

Ilgainiui reiktų atsisakyti biokuro dalinai ir pereiti į aplinkos energiją – tai yra realūs dalykai, o ne kažkokia mistika. Bet blogybė ta, kad ką tik buvo suinvestuota į brangius biokuro katilus, kaip Ignalinoje, kurie daug kur kitur irgi yra jau per dideli – kur dabar viską dėti – tam dabar vėl reiks investicijų”, – teigė dr. V. Lukoševičius.

Bus renovuojami ir kultūriniu paveldu pripažinti daugiabučiai

BETA direktoriaus pavaduotoja Gintarė Burbienė patikino, kad šiemet iš pateiktų paraiškų buvo ir namų, kurie yra įtraukti į kultūrinio paveldo objektų sąrašą. Nors tiksliai nurodyti, kiek tokių pastatų bus renovuojama, pašnekovė negalėjo, ji patikino, kad tai tikrai nemaža dalis. Daug į kultūrinį paveldą įtrauktų pastatų yra ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir nemaža jų dalis yra mažesniuose miesteliuose.

„Tokių pastatų gyventojų susidomėjimas ir poreikis renovacijai buvo nemažas ir seniau, tačiau didesnė dalis tokių pastatų negalėjo pereiti mūsų reikalavimų – kad būtų pasiekta ne mažesnė nei C energetinio efektyvumo klasė ir 40 proc. sutaupytų energijos sąnaudų. Kadangi šiems daugiabučiams namams, kurie yra paveldo zonoje, statybos įstatyme yra numatyti tam tikri reikalavimai – negalima šiltinti sienų iš išorės ir panašiai, todėl jie mūsų reikalavimų ir negalėjo pasiekti.

Gintarė Burbienė
Gintarė Burbienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Tačiau, atsižvelgus į tai, 2018 metų sausį Vyriausybė priėmė nutarimą, įstatyme buvo atliktos pataisos, kad būtų taikomos išimtinės sąlygos į kultūros paveldo zoną patenkantiems daugiabučiams – jiems dabar nebereikia pasiekti C klasės, jiems užtenka sutaupyti 25 proc. šiluminės energijos sąnaudų palyginus su prieš renovaciniu laikotarpiu. Po šių pakeitimų jaučiame, kad sulaukėme didelio susidomėjimo iš gyventojų ir paskutiniame kvietime buvo tikrai nemaža dalis teikiamų kultūros paveldo zonoje esančių daugiabučių paraiškų”, – teigia G. Burbienė.

Pašnekovė tikina, kad yra buvę atvejų, kuomet renovacija kultūros paveldo zonoje esančiam daugiabučiui nebuvo atlikta dėl fasado – norint išsaugoti jo autentiškumą, nebuvo galimi tam tikri pakeitimai, o gyventojai, atlikti renovacijos darbus iš vidaus, nėra linkę, nes taip būtų sumažintas jų gyvenamasis plotas. Tokiu atveju namas būdavo neberenovuojamas, tačiau po minėtųjų pataisų, supaprastinus reikalavimus, tokių pastatų renovacija yra galima.

Pagėgių savivaldybė atsilieka labiausiai

V. Serbenta patikino, kad daugiau kaip pusė Lietuvos savivaldybių yra pasirengusios kvartalų energetinio efektyvumo didinimo programas, kurios vyksta sklandžiai: „Kvartalų atnaujinimo programos planuojamos baigti 2024–2025 metais.”

Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinti 2183 daugiabučiai arba daugiau kaip 60 tūkst. butų. Investicijos į šių namų atnaujinimą siekia daugiau nei 700 mln. eurų. Šiuo metu šalyje įgyvendinami daugiau kaip 1200 daugiabučių atnaujinimo projektų.

BETA vadovas apgailestavo, jog iš Pagėgių nėra jokių iniciatyvų, o to priežastį V. Serbentai buvo gana sunku įvardyti – galbūt gyventojai ir nori atnaujinti savo pastatus, bet jiems trūksta kompetencijų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
3.5000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ruošia dar vieną pasiūlymą dėl girtaujančių nėščiųjų: jau turi visą planą (71)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis trečiadienį „Žinių radijuje“ pareiškė, kad...

Skrydžiai iš Lietuvos – kaip ant delno: kokių krypčių lietuviai gali tikėtis ateityje (18)

180 keleivių turinčiam lėktuvui nusileisti Vilniaus oro uoste gali kainuoti apvalią sumelę,...

Vladivostoke prasidėjo istorinis susitikimas: dėl ko derėsis Putinas ir Kim Jong Unas (22)

Vladivostoke ketvirtadienį prasidėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Šiaurės Korėjos...

ECB valdybos narys: didžiausią susirūpinimą kelia didėjančios turto kainos (9)

Benoit Coeure'as, Europos centrinio banko valdybos narys, atsakingas už rinkas, pareiškė, kad...

Pastabų turėjęs Jovaiša siūlo nenuleisti galvos: Šaro „Žalgiris“ yra neprognozuojamas laida „Krepšinio zona“

Kauno „Žalgiris“ išleido kozirius iš savo rankų. Puikias kortas turėję žalgiriečiai...

Jau greitai galėsime pamiršti kelio duobes: rado būdą, kaip jų išvengti (12)

Pavasaris yra puikus metų laikas – šiltėja oras, daugiau saulės spindulių, bunda gamta. Tačiau...

Kaip apsisaugoti nuo vagių, jei automobilis užsiveda ne rakteliu, o mygtuku (10)

Augant automobilių, turinčių beraktes užvedimo sistemas , vagysčių skaičiui, specialistai...

Patarimai, kuriuos dalija tobulai savo amatą išmanantys sodininkai

Jei ko nors imamės, visada trokštame tik paties geriausio rezultato. Pradedantys sodininkauti...

Gerdami kavą padedate sau ar kenkiate: mitybos specialistė turi patarimų pateikia teigiamas ir neigiamas savybes (3)

Kavos tema be galo kontroversiška. Lengva pasiklysti interneto platybėse ieškant atsakymo. Kavą...

„Sostų karų“ gerbėjų svajonė: parduodama pilis, kurioje buvo filmuojamas serialas

„Sostų karų“ gerbėjai tikrai atpažins pilį iš šeštojo kultinio serialo sezono, kai...