aA
Paversti atliekas ištekliais būtų lengviau, jeigu visapusiškai būtų įgyvendinami Europos Sąjungos atliekų teisės aktai, kuriuose numatyta atliekų hierarchija, būtinybė užtikrinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir šalinimo sąvartynuose mažinimo tikslai. DELFI pasidomėjo, kaip šiame Europos kontekste atrodo Lietuva.
© DELFI / Karolina Pansevič

EK Lietuvai pateikė pasiūlymų

Europos Komisija nusprendė, kad taip pat turi būti mažinamas atliekų susidarymas ir vienam gyventojui susidarantis atliekų kiekis absoliučiaisiais skaičiais, kad energija būtų regeneruojama tik iš perdirbimui netinkamų atliekų, o sąvartynuose nebešalinamos perdirbti arba naudoti tinkamos atliekos.

Remiantis 2019 m. EK ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo priežiūros ataskaita, Lietuva sėkmingai siekia 50 proc. perdirbimo tikslo, kurį reikia įgyvendinti iki 2020 m., bet dar turi užtikrinti, kad taip pat būtų pasiekti laikotarpio po 2020 m. perdirbimo tikslai, ypatingą dėmesį skirdama rūšiuojamajam surinkimui. Ji turėtų pasirūpinti, kad neatsirastų pernelyg daug deginimo arba mechaninio-biologinio apdorojimo pajėgumų.

Lietuva palaiko švarią aplinką, ypač oro ir vandens kokybę. Vandens ir nitratų srityje Lietuvai reikia labiau pasistengti siekiant sumažinti paviršinio gėlo vandens eutrofikaciją. EK negalėjo įvertinti antros kartos upių valdymo planų, numatytų Vandens pagrindų direktyvoje, nes Lietuva dar nėra baigusi rengti visų reikiamų ataskaitų.

Lietuva yra padariusi gerą pažangą miestų nuotekų valymo srityje. Apskritai, Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimus Lietuva vykdo gana gerai. Kad visiškai atitiktų reikalavimus, ji dar turi pagerinti padėtį vienoje likusioje aglomeracijoje ir išspręsti problemas, susijusias su prastai kontroliuojamomis individualiomis arba kitomis atitinkamomis nuotekų sistemomis šalyje.

Kazokiškių sąvartynas
Kazokiškių sąvartynas
© DELFI / Andrius Ufartas

EK siūlymas Lietuvai – kryptingiau naudotis Europos struktūriniais ir investicijų fondais, siekiant geriau įgyvendinti aplinkos taisykles, ypač atliekų ir nuotekų tvarkymo taisykles, ir užsitikrinti, kad būtų tiek administracinių pajėgumų ir gebėjimų, kiek jų reikia.

„Reikėtų pastebėti, kad EK pažymi, kad pastaraisiais metais Lietuva padarė pažangą atliekų tvarkymo srityje. To pasiekti padėjo kompleksiniai veiksmai: teisinės ir finansinės priemonės, skatinančios plėtoti atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemas, visuomenės švietimas. Kalbant apie teisines priemones, yra įtvirtinta, kad už išrūšiuotų antrinių žaliavų surinkimą ir tolesnį tvarkymą gyventojai nemoka. Tai irgi motyvuoja gyventojus rūšiuoti“, – teigia aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Pasak aplinkos ministro, Lietuva sumažino sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį – nuo pašalintų 77 proc. 2011 metais iki 32,7 proc. 2017 metais. Komunalinių atliekų perdirbimas (įskaitant ir kompostavimą) padidėjo – nuo 19,98 proc. 2011 m. iki 48,1 proc. 2017 m.

Kompostavimo rezultatai – vieni geriausių ES

2017 m. Lietuvoje susidariusių komunalinių atliekų kiekis vienam gyventojui išliko mažesnis už ES vidurkį (455 kg vienam gyventojui per metus, palyginti su maždaug 487 kg ES vidurkiu). Lietuva padarė pažangą atliekų tvarkymo srityje: nuo 2014 m. sąvartynuose šalinamą atliekų kiekį sumažino perpus iki 33 proc. (jis vis dar viršija ES vidurkį – 25 proc.).

Kęstutis Mažeika
Kęstutis Mažeika
© DELFI / Andrius Ufartas

Perdirbimas ir kompostavimas (48 proc.) tapo pagrindinėmis apdorojimo galimybėmis ir šiek tiek viršijo ES vidurkį – maždaug 46 proc. Šis pokytis daugiausia susijęs su padidėjusiu kompostavimu, kuris nuo 2014 m. padidėjo beveik 150 proc. iki 24 proc., ir Lietuvos rezultatai tapo vienais geriausių ES (vidutiniškai ES kompostuojama 17 proc. atliekų).

Šalinimas sąvartynuose labai sumažėjo padidinus deginimo gaunant energiją pajėgumus (tai antra mažiausiai pageidaujama atliekų apdorojimo galimybė) – deginimo lygis nuo 2014 m. padidėjo dvigubai iki 18 proc. (bet vis dar nesiekia 24 proc. ES vidurkio). Ateityje jis dar gali padidėti, nes statomi nauji įrenginiai.

Itin sėkminga užstato grąžinimo sistema

Aplinkos ministras K. Mažeika akcentuoja Lietuvos sėkmės istoriją, kuri vertinama ES ir už jos ribų kaip sektina geroji patirtis ir praktika, ir viena efektyviausių sistemų. Tai – vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema – jos dėka surenkama virš 90 proc. į rinką išleistų pakuočių.

Tai svarbus sausosios perdirbamos dalies perdirbimą paskatinęs veiksnys. Užstato sistema veikia sėkmingai, nes surinkimo tikslas, kurį reikėjo pasiekti iki 2020 m., buvo pasiektas jau 2017 m.

MBA centras
MBA centras
© DELFI / Andrius Ufartas

Planuojama toliau gerinti rūšiuojamojo surinkimo sistemą: iki 2021 m. pabaigos numatyta optimizuoti surinkimo punktų tinklą ir toliau aprūpinti individualius namų ūkius rūšiuojamojo surinkimo konteineriais. Nuo 2015 m. Aplinkos ministerija atlieka viešąją apklausą. Iš jos rezultatų matyti, kad viešoji nuomonė apie atliekų tvarkymo sistemą – rūšiuojamąjį surinkimą, prieigą prie konteinerių, informuotumo didinimą – kasmet vis gerėja.

Kompostavimas padidėjo įsteigus žaliųjų atliekų kompostavimo punktus, į kuriuos gyventojai gali nemokamai atgabenti sodų ir panašias atliekas. 2019 m. numatyta pradėti atskirai surinkti maisto atliekas miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų. Aplinkos ministerija taip pat svarsto galimybes tinkamiausiai apdoroti maisto atliekas.

Vis dėlto Lietuva turės labiau pasistengti, kad galėtų įgyvendinti laikotarpio po 2020 m. perdirbimo tikslus, ypač tikslą surinkti didesnę atliekų dalį jas pirmiau išrūšiavus ir tikslą mažiau naudotis MBA bei atliekų deginimo įrenginiais tvarkant biologiškai skaidžią ir kitą perdirbamą atliekų dalį.

Seimo narė akcentuoja ekologinį sąmoningumą ir lyderystę

„Džiugu, kad sąvartynuose šalinamų atliekų kiekiai sumažėja, tik nematau jokio pasididžiavimo ir pažangos, kieno sąskaita. Ne atliekų deginimo, ne mechaninio-biologinio apdorojimo, o aukštesnių žiedinės ekonomikos pakopų keliu tai turi būti padaryta. Juo labiau, kad pati EK išsako kritiką Lietuvai dėl perteklinių atliekų deginimo pajėgumų, kurie gali sutrukdyti ambicingų atliekų perdirbimo tikslų įgyvendinimą“, – teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.

Iš Europos – griežtas signalas Lietuvai: tai taps tikru iššūkiu
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak V. Vingrienės, tai, kad skatinant visuomenės ekologinį sąmoningumą ir gerinant rūšiuojamąjį surinkimą per depozito sistemą mes tampame pavyzdžiu kitoms panašias sistemas taikančiomis šalims yra sveikintina.

Seimo narė yra už tai, kad depozito sistema tik plėstųsi: „Tačiau negana tuo tik pasigirti ar pasiploti sau per petį, nes atliekų perdirbimo sistema, paverčiant jas žaliava, gaminant naujus produktus vis dar gerokai šlubuoja. Ir tam koją kiša investicijos į lengviausio kelio pasenusias atliekų tvarkymo technologijas – paleisti potencialią žaliavą dūmais. Būtina mąstyti gerokai plačiau ir žvelgti daug toliau į priekį.

Ir čia mes galime ir privalome imtis lyderystės, skatinant investicijas ne vien į rūšiuojamąjį atliekų surinkimą, paremtą ne tik depozitu, bet ir maisto, tekstilės atliekų rūšiavimu, būtina diegti išmaniąsias atliekų surinkimo sistemas, kurios ne tik padėtų sėkmingai surinkti žaliavą, bet ir gerokai sumažintų gyventojams sąskaitas. Ir turime pilotinių savivaldybių, einančių šiuo keliu. Čia turėtume dėti akcentus, o ne žavėtis dvinarės sistema, kuri iš esmės nieko nekeičia“.

Seimo narė džiaugiasi, kad šiandien atsiranda naudotų daiktų surinkimo punktai, kas paskatins daiktų antrinio panaudojimo galimybes, sumažins ne tik šalintinų sąvartynuose atliekų kiekius, bet ir degintinų kiekį. Be to, tai padės spręsti socialines problemas. „Tai puiki idėja, kurią turime skatinti einant žiedinės ekonomikos keliu. Ir tai būtų vienas iš puikių mūsų plataus požiūrio aspektų“, – teigia. V. Vingrienė.

Lietuvoje taikomi sąvartynų mokesčiai yra vieni mažiausių ES

Planai iki 2020 m. laipsniškai padidinti nepavojingosioms atliekoms taikomą sąvartynų mokestį iki 27,5 Eur už toną 2018 m. pabaigoje buvo atidėti antrą kartą. Todėl 2019 m. mokesčio tarifas tebėra 5 Eur už toną, o iki 2020 m. turėtų padidėti iki 27,5 Eur už toną. Mažas mokesčio tarifas ir mažas sąvartynų vartų mokestis trukdo gerinti ekonomines perdirbimo perspektyvas, nes šalinimas sąvartynuose tebėra pigiausia atliekų apdorojimo galimybė. Kai mokestis pasieks bent 20 Eur už toną, geriausia – dar daugiau, priemonės veiksmingumas turėtų padidėti.

Virtuvės atliekos
Virtuvės atliekos
© DELFI / Domantas Pipas

Lietuva visas savivaldybes įpareigojo taikyti sistemą „mokėk už tiek, kiek išmeti“. Pagal šią sistemą atliekų tvarkymo paslaugos mokestį turėtų sudaryti dvi dalys: fiksuotoji ir kintamoji. Vis dėlto taisyklės, kuriomis apibrėžiamas ir paaiškinamas sistemos įgyvendinimas, gana neaiškios, todėl kiekviena savivaldybė sistemą gali įgyvendinti labai lanksčiai.

Praktiškai dažnai dominuoja fiksuotoji mokesčio dalis, o kintamoji dalis ne visada yra susijusi su atliekų kiekiu. Svarbu, kad Lietuva išsiaiškintų tikruosius poreikius ir planus, susijusius su atliekų deginimu per tolesnį laikotarpį. Juos išsiaiškinus, pagerės informacija, kurios reikia energijos regeneracijos ir atliekų tvarkymo srityse veikiantiems suinteresuotiesiems subjektams.

Reikalinga aktyvesnė kontrolė

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius, teigia, kad statome perteklinius atliekų deginimo pajėgumus, ką pabrėžia ir EK.

„Norėdami sutvarkyti atliekas pagal hierarchiją, turime įsivesti atliekų deginimo mokesčius bei padidinti atliekų sąvartyno mokestį. Tai yra būdas perdirbti kuo daugiau medžiagų. Be to, perdirbimo pramonė sukuria daug daugiau darbo vietų nei deginimas ar atliekų šalinimas sąvartyne. Perdirbdami taip pat gražiname medžiagas antram gyvenimui, mums nebereikia tiek daug naujų žaliavų. O atliekų deginimas išskiria tiek pat CO2 lyg degintume iškastinį kurą – anglį“, – teigia D. Tracevičius.

Domantas Tracevičius
Domantas Tracevičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak D. Tracevičiaus, nors iš išorės atrodo, kad šiuo metu esame vieni iš pažangiausių perdirbime ir kompostavime visoje ES, tačiau tai nėra tiesa. Dauguma biologinių atliekų yra stabilizuojamos ir, deja, patenka į tą patį sąvartyną. Tik pradėję atskirą surinkimą galima pasiekti tvarių rezultatų. Anot pašnekovo, Alytaus regionas yra puikus pavyzdys kitiems regionams. Jis tikisi, kad maisto ir virtuvės atliekų surinkimas neužilgo bus pradėtas Vilniuje bei Šiauliuose.

„Kita statistika – neapskaitomos į rinką išleidžiamos pakuotės. Labai daug mažų prekybininkų, ypač internetinių, o taip pat siuntiniai iš užsienio, nepatenka į apskaitą, kas lemia finansavimo trūkumą šiam atliekų srautui. Aktyvesnė kontrolė reikšmingai prisidėtų. Be to, gamintojams ir importuotojams turėtų būti finansiškai nenaudinga į rinką tiekti neperdirbamą pakuotę, kuri patenka tik į deginimą arba sąvartyną“, – teigia D. Tracevičius.

EK ataskaitoje pristatyti 2019 m. prioritetiniai veiksmai

* Pradėti taikyti naujas politikos priemones, įskaitant ekonomines priemones, siekiant skatinti prevenciją ir padidinti ekonominį naudojimo pakartotinai ir perdirbimo patrauklumą.
* Nustatyti privalomus su perdirbimu ir (arba) galutinių atliekų susidarymu susijusius tikslus savivaldybių lygmeniu ir sankcijas už jų nesilaikymą.
* Vykdyti savivaldybėms skirtas įgyvendinimo rėmimo programas, siekiant remti jų pastangas organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą ir toliau gerinti perdirbimo rezultatus.
* Nustatyti deginimo ir MBA mokestį, kad būtų perdirbamos atliekos, kurias tinka naudoti pakartotinai ir perdirbti.
* Išplėsti sistemą „mokėk už tiek, kiek išmeti“, užtikrinti jos taikymą ir teikti paskatas bei paramą namų ūkiams, kad jie dalyvautų rūšiuojamojo surinkimo sistemoje.
* Laikantis bendrųjų būtiniausių reikalavimų dėl didesnės gamintojų atsakomybės, gerinti didesnės gamintojų atsakomybės sistemų veikimą.
* Nestatyti galutinėms perteklinių atliekoms apdoroti skirtų infrastruktūros, pavyzdžiui, mechaninio apdorojimo, deginimo įrenginių ir sąvartynų, pajėgumų.

Eko energetika
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
4.0667

Top naujienos

Nausėda renkasi komandą: kas sups būsimą šalies vadovą? (113)

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda formuoja savo komandą. Kertinis ratas žmonių, kuris...

Gabrielius Landsbergis: valstiečių pasirodymas rinkimuose buvo siurprizas visiems papildyta (122)

Valstiečių-žaliųjų rezultatą Europos Parlamento rinkimuose būtų sunku vertinti kaip pozityvų,...

Po balsavimo Europoje skelbia apie istorinį momentą: keičiasi galios pusiausvyra papildyta (71)

Keturias dienas trukę Europos Parlamento (EP) rinkimai pasiekė finišo tiesiąją. Didžiausias...

Šimonytė po pralaimėtų rinkimų: man gaila Ramūno Karbauskio (323)

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose Gitanui Nausėdai pralaimėjusi Ingrida Šimonytė...

Rinkimų nakties akimirkos – pro DELFI fotografų objektyvą (5)

Sekmadienį Lietuva šalies vadovu išrinko Gitaną Nausėdą, ir išrinko 11 Lietuvos atstovų į...

„Misija Sibiras‘19” bandomasis žygis: nuo 100 kuprinių Katauskių rinkiminėje apylinkėje iki išsaugotos istorijos

50 nueitų kilometrų, sutvarkytos Ariogalos senųjų žydų kapinės, ekstremalus kėlimasis per...

Goda Alijeva apie tikrąsias skyrybų priežastis: jis nebuvo labai geras krepšininkas, o išgarsėjo tik tapęs mano vyru (14)

Dainininkė Goda Alijeva pasiryžo itin atviram interviu apie skyrybas su krepšininku Rolandu...

Rinktinės strategas pristatė revanšo prieš Liuksemburgą sieksiančios komandos sudėtį

Pirmadienį Lietuvos vyrų futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Valdas Urbonas paskelbė...

Po reikalavimo dėl pagrobtų ukrainiečių jūreivių – Maskvos atkirtis (54)

Rusijos pozicija dėl ukrainiečių jūreivių, sulaikytų per incidentą Kerčės sąsiauryje, dėl...

Po techninių apžiūrų duomenų įvertinimo – signalas naudotų vokiškų automobilių mėgėjams (21)

Vokietijos techninių apžiūrų organizacija ( TUV ) jau daugelį metų renka įvairią statistiką...