Energijos kainos augimas Skandinavijoje paveikė ir Lietuvą

Vidutinė rugsėjo mėnesio elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su praėjusių metų rugsėju, išaugo 11 proc. ir siekė 37,79 euro už megavatvalandę (Eur/MWh), ketvirtadienį skelbia „Lietuvos energija“. Didžiausią įtaką kainos augimui turėjo atominių elektrinių remontai ir 4 proc. išaugęs energijos vartojimas Skandinavijos šalyse.

Nepriklausomo elektros tiekėjo „Energijos tiekimas“ vadovas Vidmantas Salietis paaiškino, kad Švedijoje ir Suomijoje daugiau nei trečdalis elektros energijos yra pagaminama atominėse jėgainėse, todėl vis dar vykstantys atominių elektrinių remontai reikšmingai mažina pasiūlą ir didina energijos kainą. Atitinkamai tai jaučiama ir Lietuvoje, nes pigesnę energiją „NordBalt“ jungtimi mūsų šalis gaunanti iš Švedijos.

Kainų augimo tendencija rugsėjį pastebėta ir kitose Baltijos bei Skandinavijos šalyse. Švedijos 4-ojoje kainų zonoje, kurią su Lietuva jungia „NordBalt“ jungtis, šį rugsėjį elektra kainavo 25 proc. daugiau nei prieš metus. Tuo metu Estijoje šį mėnesį užfiksuota 37,27 Eur/MWh elektros energijos kaina yra aukščiausia šiais metais.

Rugsėjį elektros energijos kainų skirtumai tarp skirtingų „Nord Pool“ biržos kainų zonų beveik išnyko - energijos kaina Suomijoje, Švedijoje, Latvijoje, Estijoje bei Lietuvoje siekė apie 37 Eur/MWh. Pavyzdžiui, skirtumas tarp Lietuvos ir Švedijos SE4 zonose fiksuotos vidutinės elektros kainos rugsėjį buvo vos 0,86 Eur/MWh. Rugpjūtį šis skirtumas siekė 3,4 Eur/MWh, liepą - 5,4 Eur/MWh.