Vandens energija elektrai gaminti
Potvynio ir atoslūgio energija yra hidroenergijos forma, kuri leidžia keisti potvynių metu vandens judėjimo jėgą, kai vanduo teka pirmyn (patvinimas) ir atgal (atoslūgis), į naudingą energijos formą – elektrą.
„Kai vandens telkiniuose yra susikaupęs reikiamas kiekis vandens, pavyzdžiui, upėse, tuomet galima vandens srautu varyti generatorius ir gaminti elektros energiją. Kad būtų galimybė panaudoti šią vandens energiją, ties upės žiotimis yra statomos užtvankos. Jose įtaisomi generatoriai, kurie varydami turbinas, sugeneruoja elektros energiją", – pasakojo hidortechnikos inžinierius prof. Petras Punys.
Instaliuotų mechanizmų ir užtvankos efektyvumas priklauso nuo potvynio masto ir vandens kiekio, kuris prateka per užtvanką. Norint, kad procesas būtų efektyvus, reikia bent 4 metrų vandens potvynio.
Pasaulyje nedaug vietų, kuriose potvynis gali generuoti pakankamą galią elektrai gaminti. Labai geras pavyzdys būtų Kanadoje esanti Fandžio įlanka, pasižyminti didžiausiais potvynio lygio svyravimais pasaulyje. Amplitudė tarp potvynio ir atoslūgio ten siekia daugiau nei 10 metrų.
„Lietuvoje apie tokias galimybes nereikia turėti net minties. Nors mūsų šalyje yra potvynių, tačiau vanduo neturi tokios galios, kuri galėtų sukurti naudingą kiekį elektros energijos. Vandenynuose potvynio procesas vyksta per parą, o mūsų šalyje tai pernelyg retas reiškinys. Mūsų klimato sąlygos to neleidžia“, – sakė prof. P. Punys.
Potvynių ir atoslūgių energetikos šaka pasaulyje auga
Pirmoji pasaulyje potvynių elektrinė įrengta 1966 m. Prancūzijoje, prie Sen Malo miesto, kur į La Manšos sąsiaurį įteka Ranso upė. Žmonės jau nuo seno svarstė, kaip panaudoti potvynių ir atoslūgių energiją. Vietovėse, kuriose per potvynį ir atoslūgį vanduo tekėdavo 6 kilometrų per valandą greičiu, statė malūnus.
„Dabar kuriamos naujos technologijos, siekiant išnaudoti vandens jėgą, tad potvynių ir atoslūgių energetikos šaka pasaulyje auga. Potvynių elektrinės projektai vykdomi Pietų Korėjoje, mažesniu mastu Kinijoje, Kanadoje bei Australijoje. Kartu jie pagamina beveik trečdalį visame pasaulyje gaunamos potvynių ir atoslūgių energijos", – pasakojo prof. P. Punys.
Šiaurės jūros vandenyse, Škotijos teritorijoje ruošiamasi sumontuoti didžiausią pasaulyje potvynių ir atoslūgių energijos generatorių. 22,5 metrų aukščio turbina iš išorės panaši į vėjo jėgainę. Rotoriaus sistema su dviem menčių malūnais leis kaupti ir potvynių, ir atoslūgių energiją. Šios jėgainės sraigtas lėtaeigis – per minutę jis apsisuks vos 6-8 kartus.
Ši jėgainė generuos vieną megavatą energijos, kurios pakaktų tūkstančiui salyno namų ūkių. Tačiau potvynių sukurta energija bus tiekiama vienai informacinių technologijų kompanijai.
