aA
„Mokykloje buvau pirmūnė, labai laukdavau olimpiadų, „Kengūros”, norėjau išbandyti save ir panaudoti įgytas žinias. Šis poreikis mokyklose išliko, vaikai ir šiandien laukia olimpiadų, bet „Žalioji olimpiada” kitokia”, – pokalbį apie nacionalinę „Žaliąją olimpiadą” pradėjo jos bendroji organizatorė Vaida Griškevičienė.
Vaida Griškevičienė
Vaida Griškevičienė
© Organizacijos archyvas

„Žalioji olimpiada” – tai nacionaliniu mastu vykstanti olimpiada, rengiama VšĮ „Žaliasis taškas” ir VšĮ „RV Agentūra” iniciatyva ir skirta 8–11 klasių mokiniams, siekiant ugdyti jų ekologinį sąmoningumą. VšĮ „RV Agentūra” vadovė Vaida Griškevičienė pasakoja, kad šis projektas atsirado prieš porą metų.

Pati Vaida jau šešerius metus dirba aplinkosaugos srityje, todėl moteris teigia pastebinti, kad visuomenei aplinkosauginių žinių trūksta arba jie nemoka jų pasisavinti. Tuomet pašnekovė nusprendė, jog reiktų šias žinias žmonėms perduoti pačiai. V. Griškevičienės edukacinės veiklos pradžia buvo surengtas antrinių žaliavų panaudojimo konkursas.

„Supratau, kad geriausia tokias žinias žmonėms perduoti per įvarius pavyzdžius, per kažkokią veiklą, bet tuomet pamačiau, kad niekas nevyksta. Nusprendžiau, kad reiktų surengti kažkokį konkursą. Pirmajame konkurse galėjo dalyvauti įvairaus amžiaus žmonės, jie gamino įvarius daiktus panaudodami antrines žaliavas.

Taip vėliau sekė mokymai, renginiai ir įvairios konferencijos. Bet pastebėjau „gilią duobę” mokyklose, kaip sudominti 11–18 metų mokinius, kas įdomu tokio amžiaus vaikams, paaugliams, teko kažką sugalvoti, kaip būtų galima jiems nenuobodžiai pateikti aplinkosaugines žinias. Taip atsirado „Žalioji olimpiada”, – pasakoja Vaida.

Mokiniai išrūšiuoja dešimtis tonų atliekų

V. Griškevičienė neslepia, kad organizuojant pirmąją „Žaliąją olimpiadą” ji kartu su kitais organizatoriais rizikavo, galbūt net nerimavo, ar atsiras susidomėjusių olimpiada mokinių, tačiau rezultatai džiugino: „Pirmieji metai buvo labai geri. Nesitikėjome, bet sudalyvavo apie 250 mokyklų. Tačiau negalėčiau pasakyti, kad buvo labai sunku, juk nesunku, kai tiki tuo, ką darai.”

„Žaliosios olimpiados” nugalėtojai
„Žaliosios olimpiados” nugalėtojai
© Organizacijos archyvas

Vaikams yra pateikiamos ne tik įvairios interaktyvios užduotys, tačiau pateikiama ir metodinė medžiaga, iš kurios mokiniai gali pasisemti ekologijos, aplinkosaugos, tvaraus resursų panaudojimo ir žiedinės ekonomikos žinių. Olimpiada vyksta keliais etapais, galiausiai, anot Vaidos, pasiekę „Žaliosios olimpiados” finalą vaikai dažnai tampa tam tikra maža, bet atsakinga bendruomene.

„Jau ne kartą pastebėjome, kad ne tik mokytojai, o ir mokiniai, vedini susidomėjimo ir savo iniciatyvos užsiregistruoja į olimpiadą patys. Pirmoji olimpiados užduotis mokiniams – resursų taupymas, atsakingas atliekų tvarkymas ar antrinis atliekų panaudojimas.

Įsivaizduokite, pirmosios olimpiados metu buvo surinkta 40 tonų atliekų – iš jų 6 tonas mokiniai perdirbo ar panaudojo kitaip. Šiemet buvo išrūšiuotos 54 tonos atliekų, bet jau 16 tonų yra perdirbta ar pernaudota. Iš resursų vaikai mokyklose taupo elektrą ir vandenį.

Tačiau vis vien, siekiama, kad vaikai suprastų, kad svarbus ne tik rūšiavimas, o ta tvariausia atlieka, kuri paprasčiausiai nesusidaro ir niekas nėra išmetama”, – teigia Vaida.

Viskas dažnai priklauso nuo vieno mokytojo

V. Griškevičienė tikina, kad azartas varžytis olimpiadoje vaikams atsiranda ne dėl prizo: „Pagrindinio prizo neatskleidžiame iki pat olimpiados pabaigos, juk joje dalyvaujame ir ne tik dėl jo. Kiek tiksliau, neatskleidžiame, kur laimėjusi komanda važiuos, kokią šalį aplankys.

Pavyzdžiui, pernai „Žaliosios olimpiados” nugalėtojai vyko į Vokietiją, kur susipažino su šios šalies atliekų tvarkymo sistema. Prizo esmė, kad vaikai pamatytų kitą šalį iš kitokios perspektyvos. Bet, iš tikrųjų, svarbus ne prizas, o pasiektas rezultatas, mokinių motyvavimas.”

Pašnekovė pripažįsta, kad pati Lietuvos švietimo sistema neužtikrina aplinkosauginio ar ekologinio sąmoningumo ugdymo. Vaida teigia, kad mokyklose toks ugdymas priklauso nuo „mokytojo entuziasto”, kuris tik remdamasis savo iniciatyva skatina visą mokyklos bendruomenę skirti didesnį dėmesį aplinkosaugai ir tvariam išteklių panaudojimui.

„Žaliosios olimpiados” akimirkos
„Žaliosios olimpiados” akimirkos
© Organizacijos archyvas

„Aš manau, kad turėtų atsirasti mokyklose nauja disciplina, kuri supažindintų vaikus su žiedine ekonomika, ekologija, aplinkosauga, tvariomis idėjomis. Juk šiose srityse yra verslų, visos jos susijusios ir su mūsų kasdienybe, yra sąvokų bei teorijų, kurias vaikai turėtų išmanyti”, – tikina V. Griškevičienė.

Pagrindiniu „Žaliosios olimpiados” tikslu V. Griškevičienė įvardijo norą auginti ir ugdyti naująją kartą, kuri kurtų inovatyvius sprendimus vyresniesiems: „Jauniausiųjų ugdymas yra savos ateities kūrimas, tiek mūsų, tiek jų pačių. Informacijos yra, tačiau reikia mokėti ją vaikams pateikti, padėti ją įsisavinti, juk ir medis pats vienas neužauga.

Reikia suvokti, jog mūsų pasaulio ištekliai yra baigtiniai ir jei norime, kad mūsų vaikai turėtų visko tiek pat kiek mes, turime sustoti ir eiti kitu keliu.”

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Mėnesio prognozė: po anomaliai šilto kovo balandis bus itin kontrastingas (17)

Artėjantis balandis gali būti itin permainingas, rodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos...

Karantino metu – problemos ir dėl laidotuvių: siūlo palaukti karantino pabaigos (91)

Karantino laikotarpiu yra ribojami bet kokie žmonių susibūrimai. Ne išimtis ir žmogaus...

Vokietijos ekspertai sudėliojo galimus pandemijos scenarijus – blogiausio nutylėti negalima (177)

Konfidencialiame Vokietijos vidaus reikalų ministerijos dokumente ekspertai modeliuoja įvairius...

Sekmadienį Lietuvoje patvirtinti dar 23 COVID-19 atvejai: bendras skaičius – 460 (106)

Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad šiandien, atlikus tyrimus, Lietuvoje patvirtinti dar...

Klaipėdos ligoninės vadovas: palatų sergantiems koronavirusu netrukus gali nebeužtekti

Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis sako, kad jau kitą savaitę...

Igno Jonyno filmas „Lošėjas“

Igno Jonyno filme Lošėjas pasakojama makabriška istorija apie prasilošusį greitosios pagalbos...

Rimvydas Valatka. Lietuvos butelio kaklelis – ne tik skverneliai ir verygos (567)

Kiek daug sužinojom per tas dvi savaites. Kad testuoti vis dėl to reikia visus, o ypač medikus. Kad...

Įvardijo ir daugiau netipinių koronavirusų simptomų: virškinimo sutrikimai gali būti vienas iš ženklų (198)

Lietuvoje jau pasitaikė du atvejai, kai COVID-19 sergantys asmenys buvo gydomi gastroenterologijos...

Marius Burokas

Knyga – ne respiratorius (1)

Per šias karantino dienas bandžiau atsiversti ne vieną knygą: iš pradžių nudžiugęs ir naiviai...

Ukmergės rajone jau registruoti 28 susirgimai koronavirusu, tarp jų – 8 medikai ir 4 mirę pacientai (27)

Ukmergės savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas informavo, kad Ukmergės rajone...

|Maža didelių žinių kaina