„Žalioji olimpiada” – tai nacionaliniu mastu vykstanti olimpiada, rengiama VšĮ „Žaliasis taškas” ir VšĮ „RV Agentūra” iniciatyva ir skirta 8–11 klasių mokiniams, siekiant ugdyti jų ekologinį sąmoningumą. VšĮ „RV Agentūra” vadovė Vaida Griškevičienė pasakoja, kad šis projektas atsirado prieš porą metų.
Pati Vaida jau šešerius metus dirba aplinkosaugos srityje, todėl moteris teigia pastebinti, kad visuomenei aplinkosauginių žinių trūksta arba jie nemoka jų pasisavinti. Tuomet pašnekovė nusprendė, jog reiktų šias žinias žmonėms perduoti pačiai. V. Griškevičienės edukacinės veiklos pradžia buvo surengtas antrinių žaliavų panaudojimo konkursas.
„Supratau, kad geriausia tokias žinias žmonėms perduoti per įvarius pavyzdžius, per kažkokią veiklą, bet tuomet pamačiau, kad niekas nevyksta. Nusprendžiau, kad reiktų surengti kažkokį konkursą. Pirmajame konkurse galėjo dalyvauti įvairaus amžiaus žmonės, jie gamino įvarius daiktus panaudodami antrines žaliavas.
Taip vėliau sekė mokymai, renginiai ir įvairios konferencijos. Bet pastebėjau „gilią duobę” mokyklose, kaip sudominti 11–18 metų mokinius, kas įdomu tokio amžiaus vaikams, paaugliams, teko kažką sugalvoti, kaip būtų galima jiems nenuobodžiai pateikti aplinkosaugines žinias. Taip atsirado „Žalioji olimpiada”, – pasakoja Vaida.
Mokiniai išrūšiuoja dešimtis tonų atliekų
V. Griškevičienė neslepia, kad organizuojant pirmąją „Žaliąją olimpiadą” ji kartu su kitais organizatoriais rizikavo, galbūt net nerimavo, ar atsiras susidomėjusių olimpiada mokinių, tačiau rezultatai džiugino: „Pirmieji metai buvo labai geri. Nesitikėjome, bet sudalyvavo apie 250 mokyklų. Tačiau negalėčiau pasakyti, kad buvo labai sunku, juk nesunku, kai tiki tuo, ką darai.”
Vaikams yra pateikiamos ne tik įvairios interaktyvios užduotys, tačiau pateikiama ir metodinė medžiaga, iš kurios mokiniai gali pasisemti ekologijos, aplinkosaugos, tvaraus resursų panaudojimo ir žiedinės ekonomikos žinių. Olimpiada vyksta keliais etapais, galiausiai, anot Vaidos, pasiekę „Žaliosios olimpiados” finalą vaikai dažnai tampa tam tikra maža, bet atsakinga bendruomene.
„Jau ne kartą pastebėjome, kad ne tik mokytojai, o ir mokiniai, vedini susidomėjimo ir savo iniciatyvos užsiregistruoja į olimpiadą patys. Pirmoji olimpiados užduotis mokiniams – resursų taupymas, atsakingas atliekų tvarkymas ar antrinis atliekų panaudojimas.
Įsivaizduokite, pirmosios olimpiados metu buvo surinkta 40 tonų atliekų – iš jų 6 tonas mokiniai perdirbo ar panaudojo kitaip. Šiemet buvo išrūšiuotos 54 tonos atliekų, bet jau 16 tonų yra perdirbta ar pernaudota. Iš resursų vaikai mokyklose taupo elektrą ir vandenį.
Tačiau vis vien, siekiama, kad vaikai suprastų, kad svarbus ne tik rūšiavimas, o ta tvariausia atlieka, kuri paprasčiausiai nesusidaro ir niekas nėra išmetama”, – teigia Vaida.
Viskas dažnai priklauso nuo vieno mokytojo
V. Griškevičienė tikina, kad azartas varžytis olimpiadoje vaikams atsiranda ne dėl prizo: „Pagrindinio prizo neatskleidžiame iki pat olimpiados pabaigos, juk joje dalyvaujame ir ne tik dėl jo. Kiek tiksliau, neatskleidžiame, kur laimėjusi komanda važiuos, kokią šalį aplankys.
Pavyzdžiui, pernai „Žaliosios olimpiados” nugalėtojai vyko į Vokietiją, kur susipažino su šios šalies atliekų tvarkymo sistema. Prizo esmė, kad vaikai pamatytų kitą šalį iš kitokios perspektyvos. Bet, iš tikrųjų, svarbus ne prizas, o pasiektas rezultatas, mokinių motyvavimas.”
Pašnekovė pripažįsta, kad pati Lietuvos švietimo sistema neužtikrina aplinkosauginio ar ekologinio sąmoningumo ugdymo. Vaida teigia, kad mokyklose toks ugdymas priklauso nuo „mokytojo entuziasto”, kuris tik remdamasis savo iniciatyva skatina visą mokyklos bendruomenę skirti didesnį dėmesį aplinkosaugai ir tvariam išteklių panaudojimui.
„Aš manau, kad turėtų atsirasti mokyklose nauja disciplina, kuri supažindintų vaikus su žiedine ekonomika, ekologija, aplinkosauga, tvariomis idėjomis. Juk šiose srityse yra verslų, visos jos susijusios ir su mūsų kasdienybe, yra sąvokų bei teorijų, kurias vaikai turėtų išmanyti”, – tikina V. Griškevičienė.
Pagrindiniu „Žaliosios olimpiados” tikslu V. Griškevičienė įvardijo norą auginti ir ugdyti naująją kartą, kuri kurtų inovatyvius sprendimus vyresniesiems: „Jauniausiųjų ugdymas yra savos ateities kūrimas, tiek mūsų, tiek jų pačių. Informacijos yra, tačiau reikia mokėti ją vaikams pateikti, padėti ją įsisavinti, juk ir medis pats vienas neužauga.
Reikia suvokti, jog mūsų pasaulio ištekliai yra baigtiniai ir jei norime, kad mūsų vaikai turėtų visko tiek pat kiek mes, turime sustoti ir eiti kitu keliu.”
