2014 m. pirkinys – individualiam kario saugumui

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pabrėžė, kad modernizuojant Lietuvos kariuomenę, vienas iš svarbiausių prioritetų – aprūpinti karius modernia ginkluote ir apsaugos priemonėmis, pagerinti jų tarnybos sąlygas.

Juozas Olekas
„Dabartinė geopolitinė Lietuvos situacija yra tokia, kad šalies saugumas – visų žmonių rūpestis. Kariams svarbu jausti, kad žmonės juos palaiko, remia ir nors tie pinigai, kuriuos žmonės aukoja, nėra labai dideli, bet kiekvienas įnašas yra labai svarbus ir reikalingas. Dar daugiau, šarvinės liemenės yra vienas iš kario ekipuotės elementų, kuris karį apsaugo, apgina. Toks karys tarsi jaučia, kad jį gina Lietuvos žmonės. Jam tai yra motyvacija profesionaliai atlikti savo pareigą Tėvynei“, – tikino J. Olekas.

Pasak ministro, dideli projektai neturi užgožti kariuomenės atraminio elemento – kario aprūpinimo. 

Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos štabo Viešųjų ryšių karininkas vyr. ltn. Daugirdas Antulis DELFI paaiškino, kodėl už žmonių paaukotus pinigus įsigytos šarvinės liemenės yra itin svarbios – jos skirtos individualiai kario apsaugai. 

„Ji turi užtikrinti kaklo, pečių, nugaros, krūtinės, rankų viršutinės dalies (bicepsų) ir kirkšnių srities III A saugos lygio balistinę apsaugą. Šarvinę liemenę sudaro tekstilinės medžiagos apvalkalas, į kurį įdedami atitinkamo saugos lygio balistiniai paketai bei apsauginės plokštės. Šarvinę liemenę sudaro dvi atskiriamos priekio ir nugaros dalys, kurios persidengia liemenės šonuose ir pečių srityje, ir jungiamos tarpusavyje pečių ir juosmens srityje tekstiliniais kibiais užsegimais, kas suteikia galimybę liemenę greitai užsidėti ir, esant poreikiui arba kritinei situacijai, lengvai nusiimti ar nuimti“, – liemenės privalumus vardijo vyr. ltn. D. Antulis.

Be to, šarvinės liemenės nugaroje, pečių linijoje pritvirtinta diržinė juosta–rankena, kuri skirta liemenei nešti arba sužeistam kariui tempti. 

2014 m. Lietuvos kariuomenei iš viso pervesta virš 39 000 eurų. Iš jų apie 4000 eurų pervedė fiziniai asmenys.

Tikslas – kuo daugiau kariuomenę remiančių žmonių

Rėmimo iniciatyvos organizatoriai neabejoja, kad tai vienas paprasčiausių būdų kiekvienam dirbančiam piliečiui išreikšti savo palaikymą Lietuvos karinėms pajėgoms ir prisidėti prie bendros ir saugios gerovės kūrimo. 

„Skirkite 2 procentus nuo jau sumokėto pajamų mokesčio Lietuvos kariuomenei“, – ragina Europos Parlamento narys A. Guoga – „Tokia parama būtų aiški žinia, kad esame brandi, užaugusi tauta, kuri pasitiki savimi, savo kariais ir jais didžiuojasi.“

Antanas Guoga
„Mūsų projekto esmė yra aiški ir sąmoninga Lietuvos žmonių parama savo kariuomenei. Kuo daugiau bus remiančiųjų, tuo stipresnį emocinį palaikymą parodysime. Visiems kariams, ant uniformos nešiojantiems Lietuvos vėliavos ženklelį, labai svarbu jausti, kad žmonės jais pasitiki ir juos remia“, – sako idėjos autorius A. Guoga. 

Įstatymai numato, kad kiekvienais metais iki gegužės 1 d. deklaruojant pajamas piliečiai gali paskirti dalį, t.y. 2 procentus, jau sumokėto GPM pasirinktoms organizacijoms, įstaigoms ar labdaros fondams remti. Šiuos procentus galima paskirstyti kelioms organizacijoms. Pavyzdžiui, skirti 1 procentą vaikų darželiui ar mokyklai, pusę procento pasirinktai labdaros organizacijai ir likusį pusę procento – Lietuvos kariuomenei. 

Kad „stribų“ istorija nesikartotų 

Anot A. Guogos, stipri ir visuomenės palaikoma kariuomenė yra brandžios valstybės simbolis. Be to, neramina tarptautinės politikos aplinkybės. „Visai šalia vykstanti įžūli karinė invazija skatina daryti viską, kad „žaliųjų žmogeliukų“ scenarijus neatsikartotų pas mus. Be to, nepamirškim, kaip Lietuva jau buvo okupuota ir koks pasipriešinimas tam vyko. Mano giminėje taip pat buvo partizanų, kovojusių su „stribais“. Partizanų istorija gyva. Noriu, kad ji nebepasikartotų ir kad nei mums, nei mūsų vaikams nereikėtų „išeiti į miškus“, – teigia A. Guoga, kurio močiutės brolis buvo garsus Lietuvos partizanas, pulkininkas Juozas Paliūnas – Rytas.

„Šiandien esame NATO nariais ir tai suteikia mums kur kas daugiau saugumo. Bet taip pat šimtu procentų tikiu, kad ir patys privalėsime ginti valstybę, jei to prireiktų. Todėl turime rodyti pasitikėjimą savo kariais, turime patys prisidėti kuo galime. Mes stiprūs ir saugūs, kai esame pilietiški“, – sako europarlamentaras.

Dabartinė Lietuvos kariuomenė – tai profesionalios, šiuolaikiškos, puikiai partnerių visame pasaulyje vertinamos karinės pajėgos. Tiesa, tiek valstybės, tiek kariuomenės vadovai, kalba apie karinių pajėgų ne pilną komplektaciją, bet sprendimas šiai problemai gali būti privalomos tarnybos grąžinimas. „Tikimės, kad galimybe savanoriškai atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą daugiausiai susidomės jaunuoliai, kurie baigę mokyklas norėtų būti savarankiškais, dar nėra galutinai apsisprendę dėl savo ateities planų, ką studijuoti, kokią profesiją pasirinkti. Kariuomenė šiems jaunuoliams suteiks galimybių atrasti save, sustiprėti fiziškai ir dvasiškai, išsiugdyti gerų asmeninių savybių“, – sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas. 

„Manau, reikia paremti siekį grąžinti šauktinius. Supraskime, kad tai tik žingsnis gausesnės profesionalios kariuomenės link. Ir nepamirškime – tai sava, ne svetima kariuomenė“, – sako europarlamentaras A. Guoga. 

Ketinama įsigyti modernios technikos

Šiais metais už iš gyventojų paramos gautas lėšas Lietuvos kariuomenė ketina gerinti individualią karių ekipuotę. Ketinama surinktą sumą pridėti prie kitų įsigijimams skirtų lėšų ir aprūpinti karius reikalinga šiuolaikiška, inovatyvia technika, pavyzdžiui, kolimatoriniais (optiniais) taikikliais automatiniams ginklams ar naktinio matymo prietaisais.

Jei 10 tūkstančių žmonių, gaunančių vidutinį atlyginimą, skirtų dalį savo jau sumokėto GPM šiam tikslui, Lietuvos kariuomenė galėtų įsigyti 200 modernių kolimatorinių (optinių) taikiklių. Tokie taikikliai yra itin reikalingi šiuolaikiškoms karinėms pajėgoms. 

Nors idėja skirti dalį jau sumokėto GPM Lietuvoje yra prigijusi ir žmonės šia teise naudojasi, apie tai, kad paramos gavėju gali tapti ir Lietuvos kariuomenė, nepagalvojama. Praeitais metais dalį nuo sumokėto GPM Lietuvos kariuomenei skyrė tik 977 piliečiai. 

Krašto apsaugos ministro teigimu, dar yra daug sričių, kurioms labai pasitarnautų finansinė visuomenės parama.

„Pirmiausiai, viskas labai atvira – žmonės gali lengvai pasiekti informaciją, kiek yra paaukota, kam tai išleista. Tačiau Lietuvos kariuomenėje trūkumų dar yra daug – ją reikia modernizuoti, daug ką keisti. Tarsimės su aukotojais, ką jie mano, ką būtų vertinga už jų pinigus pirkti. Padarysime taip, kad žmonės galėtų pasidžiaugti padarę gerą darbą“, – žadėjo J. Olekas.

Kaip paremti Lietuvos kariuomenę?

Yra keletas būdų paremti Lietuvos kariuomenę. Fiziniai asmenys gali teikti paramą, skirdami 2 proc. nuo GPM arba tiesiogiai pervesdami aukojamą sumą į Krašto apsaugos ministerijos nurodytą sąskaitą. 

2 proc. nuo GPM galima skirti keliais būdais:

– elektroniniu būdu per EDS (daugiau informacijos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) svetainėje www.vmi.lt);
– įteikti tiesiogiai mokesčių administratoriui artimiausiame skyriuje;
– užpildžius FR0512 formą, išsiųsti ją paštu nurodant jums patogiausią VMI būstinę. Informaciją kaip pildyti formą rasite A. Guogos paramos fondo svetainėje www.guoga.lt/parama. 

Svarbu žinoti, kad, deklaruojant pajamas neužpildžius minėtos formos, lėšos grįžta į bendrąjį šalies biudžetą. Įstatymai numato galimybę paremti kiekvienam asmeniškai priimtiną tikslą.

Pasirinkę paramos gavėju Lietuvos kariuomenę, turite galimybę parodyti, kad esate pilietiški ir palaikote savo šalies karius. 

Juridiniai asmenys gali remti Lietuvos kariuomenę, sudarydami sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Sutarties formą galima rasti Krašto apsaugos ministerijos svetainėje www.kam.lt. 

Tikimasi, kad šalies dirbantieji aktyviai prisidės prie efektyvesnės krašto gynybos ir pasinaudos galimybe paremti Lietuvos kariuomenę 2 proc. nuo jau sumokėto GPM.

Iki gegužės 1d. skirkite 2% nuo jau sumokėto savo pajamų mokesčio Lietuvos kariuomenei. Visą informaciją rasite čia: www.guoga.lt/parama.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (425)