Jos teigimu, 80 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų yra kūrybiški. Deja, vėliau ši jų savybė yra numarinama griežto auklėjimo ir neįkvepiančios mąstyti kūrybiškai aplinkos. Tačiau pritaikius tinkamas taktikas, kiekvienas žmogus gali padidinti savo kūrybiškumą jam prieinamame lygmenyje.
Didelę įtaką daro aplinka
„Labai svarbu, kaip vaiko gyvenimas vystosi toliau – ar gyvenimas jam pateikia kūrybingas užduotis, ar niekas jo neslopina. Dėl netinkamo auklėjimo darželyje ar labai griežtų tėvų tas kūrybingumas gali būti užmušamas. Prie šios savybės naikinimo gerokai prisideda ir mokymo įstaigos, kuriose pateikiamos užduotis, reikalaujančios vienintelio teisingo atsakymo ar kuomet moksleivio prašoma kažką „iškalti““, - pasakojo psichologė.
Specialistės teigimu, apsaugoti vaiką nuo antikūrybiškos aplinkos yra labai sudėtinga. Nes kiekvienas vaikas turėtų turėti po asmeninį mokytoją, kuris su tuo vaiku dirbtų – duotų kūrybines užduotis, klaustų asmeninės nuomonės. Tam pagelbėtų ir kūrybinga aplinka – mokytojai, tėvai. Žinoma, labai svarbi ir vidinė žmogaus motyvacija, jis turi norėti kurti
„Kūrybiškumo mokymas nėra vien konkrečių įgūdžių, tarkime mokymosi groti, lavinimas. Jam reikalinga tam tikra branda, nes kūrybos taktikos reikalauja savo minčių kontroliavimo. Todėl kūrybiškumo mokymasis labiau primena psichoterapiją, kai reikia keisti save, dirbti su emocijomis ir mintimis“, - patikino G. Petronienė.
Raktas į kūrybišką mąstymą – nuoširdumas
Jos teigimu, sugebėjimą mąstyti ir veikti kūrybiškai galima išsiugdyti ir vyresniame amžiuje. Norint tai padaryti, reikėtų išlaisvinti savo jausmus ir mintis, elgtis nuoširdžiai.
„Kiekvieno kūrybiškumo „diagnozė“ individuali – vienam trūksta žinių, kūrimo metodų išmanymo, kitam – motyvacijos ar asmenybės savybių (atvirumo, nusiteikimo rizikuoti). Kai stokojama asmenybės savybių, darbštus žmogus kuria nuobodžią produkciją. Kai nėra motyvacijos – gabus žmogus nieko nekuria. Kai trūksta kūrybos metodų išmanymo, žmogus kurdamas labai kankinasi. Žinių neturėjimas pasireiškia naivia, mėgėjiška kūryba. Galima, pavyzdžiui, nueiti į pačius paprasčiausius fotokursus. Ten atėję žmonės kartais daro visiškai primityvius, šabloniškus kadrus, tačiau vėliau pamato visas galimybes. Tuomet jie pradeda suvokti, ko yra prašoma, išlaisvina savo mintis ir jausmus – tai, kas yra nuoširdu. O tai, kas nuoširdu, ateina iš pasąmonės, visuomet yra kūrybinga“, - patikino psichologė.
Ji pripažino, kad nemažą įtaką kūrybiškumo išlaisvinimui daro ir tam tikros technologijos, pavyzdžiui, atviras minčių išsakymas (angliškas terminas – brainstorm‘inimas). Psichologės teigimu, pritaikant šią metodiką, nekūrybingas žmogus gali išmąstyti ir labai kūrybingą sprendimą.
„Svarbu atsipalaiduoti, daryti taip, kaip žmogui norisi ir grįžti į tą laimingo vaiko būseną“, - teigė G. Petronienė.
Svarbu saikingas poilsis ir įkvepianti aplinka
Kalbėdama apie priešingą situaciją, kuomet žmogus yra labai kūrybiškas, tačiau staiga praranda įkvėpimą, psichologė akcentavo poilsio svarbą. Jos teigimu, neįmanoma visuomet gyventi įkvėpimo būsenoje, tad užklupus kūrybinėms kančioms geriau leisti sau ramiai pailsėti.
„Įkvėpimas gali dingti dėl labai įvairių priežasčių. Primityviausia iš jų – bloga nuotaika. Ši depresiška būsena visiškai suvalgo kūrybiškumą. Kitas dalykas, nuovargis, kai yra daug rutininių darbų, streso. Žmogui reikia bent minimalaus poilsio nuo to, ką dabar atlieka. Bet jeigu kalbame apie situaciją, kuomet kažką Jums būtina padaryti būtent šiandien, tačiau niekaip nepavyksta, tai gali būti paprasčiausias vadinamas „užstrigimas“. Jis atsiranda beveik visada, kai žmogus nori padaryti kažką naują, bet daro tai senoviniais, dalykiniais, jam įprastais būdais. Šioje vietoje reikėtų tiesiog sustoti. Atsipalaiduoti, nieko nedaryti ir tiesiog ramiai praleisti tą vadinamą inkubacijos periodą. A. Einšteinas yra prasitaręs, kad geriausios mintys jam ateina skutantis, būtent tada, kada jis specialiai nesistengia jų prisišaukti. Geriausia yra užmiršti, kad tu turi kažką sukurti ir padaryti bent pusės valandos pauzę. Paskui tos geros mintys pačios iššoka iš pasąmonės“, - kaip prisišaukti įkvėpimą pasakojo psichologė.
Anot jos, kūrybinį procesą gali paskatinti ir tinkama aplinka. Ji turėtų būti atpalaiduojanti ir turininga. Kitas svarbus dalykas – palaikymas. Kažkas turėtų stebėti darbo eigą, nuolat žmogų pagirti. Trečioji skatinanti kurti aplinkybė – įtampos jautimas. Geriausi kūrybiniai sprendimai neretai atsiranda išprovokuoti konkurencijos ar galutinės termino atidavimo ribos.
Taps visiems suprantamu dalyku
G. Petronienės teigimu, norint kurti, visuomet reikia turėti tam tikrų „degalų“. Tą gali atstoti nauji vaizdai, pojūčiai, susitikimai, knygos. Įdomiai gyvenant atsiranda asociacijos, iš kurių jau galima kurti naujus ryšius.
„Manau, kad visuomenė darosi vis labai kūrybiška, kitaip mokomi vaikai, į įvairias užduotis žvelgiama kitu kampu. Jeigu anksčiau buvo įsivaizduojama, kad kūrybiškumas yra kažkokia menininkų ar mokslininkų savybė, tai ateityje bus suprasta, kad tai yra tiesiog normalus mąstymas, tinkamas bet kokiai kasdieninei problemai spręsti. Visuomenė darosi vis labiau psichologiškai išprusi, tad kūrybingas mąstymas darysis malonumu, kuris bus prieinamas kiekvienam“, - savo įžvalgomis apie kūrybingumo ateitį pasidalijo psichologė.
