Vis dėlto „FL Technics“ mokymų ir inžinerinio palaikymo pardavimų vadovas Olegas Abramenko tikina, kad aviacijoje žaidžia dideli pinigai ir gerai uždirba ne tik skrydžių dispečeriai ar pilotai: „Vienas dalykas yra pardavinėti tušinukus, kai sandorių sumos siekia 100 eurų, kitas dalykas, kai pardavinėjamos aviacijos paslaugos ir sumos prasideda nuo dešimčių tūkstančių eurų ir gali siekti kelis milijonus.“
Jo suburta pardavėjų komanda visame pasaulyje pardavinėja techninio aptarnavimo paslaugas, mokymus, inžinerinio palaikymo paslaugas, prekiauja lėktuvų komponentais ir detalėmis.
O. Abramenko įsitikinęs, kad tokių pardavėjų vertė rinkoje labai didelė. „Jeigu tu sugebi parduoti aviacines paslaugas, kur galioja aukšti kokybės ir saugumo standartai, reikalinga tam tikra kvalifikacija ir t.t., vadinasi, tu gali viską. Ir jeigu tu nuspręsi keisti sritį, tave kiekviena kompanija mielai paims“, – teigia jis.
Vilioja didelėmis algomis
Pačių aviacijos įmonės pardavėjų uždarbis esą taip pat pranoksta vidutinį tautiečių atlyginimą – pasak O. Abramenko, pardavėjai gali uždirbti kaip vidutinės Lietuvos įmonės vadovai. Tačiau kaip ir dažnai tokiuose darbuose, dėl tokio atlyginimo reikia gerokai pasistengti.
„Pardavėjas turi būti šiek tiek alkanas. Jeigu potencialūs darbuotojai tikisi pas mus atėję gauti didelę fiksuotą sumą ir labai gerai jaustis, tai galiu pasakyti, kad taip tikrai nebus. Mūsų siūlomas pradinis atlyginimas nėra didelis, bet ir nemažas – darbuotojas gali negalvoti apie pragyvenimą, ramiai mokėti paskolą ir dėl nieko nesijaudinti, bet jeigu jis nori nusipirkti naują automobilį, tą algą turi uždirbti iš pardavimų, ir mes tą leidžiam. Negaliu atskleisti tikslių sumų, bet geriausių mūsų pardavėjų algos tikrai įspūdingos“, – pasakoja O. Abramenko.
Tačiau vadovų paiešką ir atranką vykdančios įmonės „Indigroup“ direktorius Karolis Blaževičius kritikuoja tokią darbo užmokesčio sistemą, kai bazinė alga sudaro mažesnę dalį viso atlyginimo. „Bazinė alga turėtų būti pagrindas, o priedas – tik dalis. Kai priedas viršija 50 proc., t. y. daugiau nei pusę algos, tai jau negera praktika. Todėl normalios įmonės, stambios bendrovės stengiasi šias atlyginimo dalis daugiau mažiau sulyginti ir pasiūlyti tokį priedą, kuris nesudarytų pusę ar daugiau algos. Deja, Lietuvoje tokia praktika, kai žmogus didžiąją dalį algos uždirba iš priedų, vis dar populiariausia“, – sako darbo rinkos specialistas.
Anot jo, nors populiaru teigti, kad pardavimų vadybininkų atlyginimų lubų nėra, tai nėra tiesa.
„Šiaip Vilniuje dirbantis pardavimų vadybininkas minimaliai į rankas turėtų gauti tūkstantį eurų. Žinoma, jei žmogus dirba pasauliniu mastu ir su stambiais klientais, jo atlyginimas tikrai turi būti aukštas, tačiau jei dirba su vietine rinka, jis tikrai neuždirbs 4–5 tūkst. eurų kaip geriausi įmonių vadovai. Tokių atvejų – mažuma. Daugiausia uždirba tie, kurie dirba su eksportu, – komentuoja K. Blaževičius. – Aviacijos versle klientai tikrai stambūs, tad manau, kad tokių pozicijų darbuotojų algos tikrai turėtų būti didesnės už vidutines lietuvių algas. Tačiau tikrai negalima teigti, kad aviacijos srityje žmonės uždirba gerokai daugiau nei kitose srityse.“
„Sodros“ duomenimis, daugiausia 2016 m. liepą uždirbo skrydžių vadovai (vidutinės pajamos – 3852,7 euro), orlaivių pilotai ir kiti giminiškų profesijų atstovai (2933,4 euro) ir teisės aktų leidėjai (2395,1 euro). Į geriausiai apmokamų specialybių trisdešimtuką pateko ir programinės įrangos kūrėjai (1723,2 euro) bei dar viena aviacijos srities profesija – skrydžių saugos elektronikos technikai – 1384,7 euro. Pardavimų vadybininkų – nesvarbu, kokios srities – šiame trisdešimtuke nėra.
Dienos nesuplanuosi
O. Abramenko teigimu, aviacijos įmonės pardavėjai po dvejų metų darbo tampa visiškai kitais žmonėmis. Toks verslas neapsiriboja viena šalimi, tad pardavėjai pamato daug pasaulio, jie keičia savo mąstymą, į daug ką pradeda žiūrėti globaliai, bendrauja su skirtingų kultūrų žmonėmis, o tai labai praplečia akiratį.
„Iš ryto mano darbuotojai telefonu gali pakalbėti su Azijos klientais, per pietus – su klientais iš Europos šalių, o vakare skambina į dar kitą šalį. Žinoma, jiems tenka ir patiems keliauti. Aš pats su šiuo darbu tikrai išmaišiau visą pasaulį – aplankiau 35 šalis“, – kalba O. Abramenko.
Jis neslepia, kad būna ir labai intensyvių komandiruočių, kai taip ir nepavyksta ištaikyti laisvo laiko susipažinti su nauja šalimi ir viešnagė apsiriboja tik oro uostu ir derybų kambariu. Tačiau neretai pasiseka labiau dar ir dėl to, kad atsiranda galimybių aplankyti ne tik turistų pamėgtus objektus, bet ir unikalias nelankytinas vietas.
„Tokių dalykų negalėtum sau leisti dirbdamas su vietine rinka. O dabar gali nutikti ir taip, kad pusryčiausi Vilniuje, pietausi kur nors Frankfurte, o per vakarienę atsirasi Bankoke ar Pakistane. Man pačiam yra buvę, kad atėjęs į darbą sužinojau, jog turiu skristi į Maskvą, nes tik tą dieną klientas atvykęs į šį miestą. Greit nuvažiavau namo pasiimti paso, susiruošiau ir išvykau. Nuo tos dienos pasą visada nešiojuosi su savimi“, – linksmai prisimena O. Abramenko.
Vis dėlto tokios kelionės nėra lengvos, net ir skrydžius pardavėjai išnaudoja darbui – rašo ataskaitas, komercinius pasiūlymus ir t.t. Beje, daug keliaujantis O. Abramenko turi savo gudrybių, kaip susidoroti su varginančiais laiko juostų skirtumais. „Viena iš tokių gudrybių, padedančių greičiau adaptuotis – stengtis iš karto derintis prie galutinės vietos. T.y. jei tuo metu toje šalyje pietų metas, tu turi pietauti, nors šiaip ruoštumeisi pusryčiauti, jeigu toje šalyje jau reiktų miegoti, o tu skrendi, tai tuo metu turėtum pamėginti užmigti“, – pataria jis.
Kultūrų skirtumui gali sutrikdyti
Dirbant svečiose šalyse tenka susidurti su skirtingomis kultūromis, ir tai tikrai nėra tik skambi frazė. Reikia išmanyti vietines taisykles ir sugebėti atitinkamai bendrauti. Tai ypač svarbu, kai kalbama apie verslo santykius.
„Stengiuosi iš anksto pasidomėti naujų regionų ypatumais, tačiau vėliau kažkaip natūraliai perimu vietinį bendravimo stilių. Tada tampa aišku, kad, pavyzdžiui, jei rytiečiai sako, kad jiems tavo pasiūlymas įdomus, tai nieko nereiškia. O jei europietis sako, kad jam, neįdomu, vadinasi, tikrai neįdomu, todėl reikia pateikti finansinį pasiūlymą, kuris klientą galėtų sudominti“, – aiškina aviacijos įmonės atstovas.
Apie derybas su rytiečiais O. Abramenko galėtų pasakoti ilgai. „Aš jau žinau, kad nors jie ir pasako – gerai gerai, palik sutartį, po savaitės atsiųsim pasirašytą, tai tu nuvažiavęs po tos savaitės rasi tą pačią sutartį net neperžiūrėtą. Rytų rinkoje tu niekada nežinai, ar sandoris įvyks po savaitės, ar po mėnesio, o gal išvis klientas persigalvos, bet apie tai nepasivargins pranešti – tylės, į skambučius neatsakinės, apskritai dings. Tada tu turi surasti būdų, kaip jį pasiekti“, – pasakoja jis.
Tokiais atvejais pardavėjai imasi įvairių gudrybių, ypač, kai kalba sukasi apie stambų sandorį.
„Su vienu klientu ilgai vedėme derybas, bet direktorius nusprendė, kad nenori pasirašyti sutarties, ir tiesiog pradėjo visiškai mus ignoruoti – neatsakinėjo į skambučius, el. laiškus. O norint nuvykti į jo šalį reikėjo gauti pakvietimą, kitaip ten nepateksi. Taigi aš paprašiau tokį pakvietimą atsiųsti kitos tos šalies kompanijos, su kuria turėjau draugiškus santykius. Tuomet nuvykau į tą šalį, nuėjau pas sutarties pasirašyti nenorėjusį direktorių. Jis nutaisė gerą miną, sako: labą dieną, gerai, kad atskridai. Taip pradėjome kalbėti ir viskas baigėsi sutarties pasirašymu“, – įveiktus sunkumus prisimena O. Abramenko.
