Šeimų problemų politikai niekaip neišgirsta: siūlo sprendimą, kuris viską pakeistų iš esmės

Ar Lietuva gali imtis lyderystės inicijuodama diskusiją apie balso teisės suteikimą nuo pat gimimo? Ir kokį efektą tai sukurtų demokratijai ir piliečių gerovei? Apie tai diskusijų forume „Teisė rinkti: kokiems subrendome pokyčiams?“ kalbėjo Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos vadovė Violeta Vasiliauskienė ir idėjos autorius, pramonininkas, „Rokiškio sūrio“ direktorius Dalius Trumpa.

Balso teisė nuo gimimo atkreiptų politikų dėmesį į šeimas

Dar prieš antrąjį karantiną iškėlęs idėją apie balso teisę nuo pat gimimo, D. Trumpa teigia ilgai ją brandinęs, kol iškėlė svarstymui visuomenėje, ir per šį laiką nė kiek nesudvejojęs dėl jos svarbumo – priešingai, neseniai įvykę Seimo rinkimai leido tuo įsitikinti.

Jis pateikia pavyzdį, kad per šį rinkimų laikotarpį būta reklamų apie pensijų pakėlimą, o jei 50 tūkst. vaikų turėtų balso teisę per tėvus, politikų reklamos būtų apie statomas naujas gamyklas, kuriamus verslus, juose dirbančius jaunus žmones, kuriančius pridėtinę vertę savo šaliai, o tuo pačiu ir pensijas.

„Kai atėjau dirbti į „Rokiškio sūrį“ prieš 30 metų, buvau jauniausias darbuotojas įmonėje, mokiausi iš vyresnių. Pradirbęs 30 metų, deja, netapau vyriausiu darbuotoju – didelė dalis jų vyresni už mane, nors ir esu jų direktorius. Jaunų žmonių provincijoje mažėja, didelė dalis išvažiuoja jei ne į užsienį, tai į Vilnių. Nors tai nėra pagrindinė šios idėjos problema, tačiau verslas yra suinteresuotas, kad būtų kuo daugiau jaunų žmonių, baigusių gerus universitetus ir atnešančių naujas idėjas į verslą, dėl to būtų geriau ir valstybei, ir tiems patiems pensininkams“, – sako D. Trumpa.

Jo manymu, tam, kad politikai daugiau dėmesio kreiptų į šeimas, svarbu į balsavimą įtraukti ir jaunimą – taip būtų labiau atstovaujami ir jų interesai, kurie šiuo metu dažnai lieka nuošalyje. Vis dėlto, šiuo metu didžiąją rinkėjų dalį sudaro vyresni nei 50 metų piliečiai.

„Jeigu mes kreipsimės į politikų sąžinę, tai neveiks jokia idėja. Joks projektas jokiame versle negali būti įgyvendintas, jei jis neturi finansų. Norint, kad politikai atkreiptų dėmesį į šeimą, reikia balsų, nes politikoje pinigai yra žmonių balsai. Ir jei daugiau balsuoja pensininkų, politikas daugiau dėmesio kreips į jo idėjas“, – problemą pastebi D. Trumpa.

Tiesa, idėja neišvengė ir kontrargumentų, vienas iš jų – neva padėtimi galėtų pasinaudoti asocialios šeimos, parduodamos savo vaikų balsus, o tai iškreiptų rinkimų rezultatus. Į tai D. Trumpa sureaguoja nurodydamas, kad Lietuvoje yra apie 18 tūkst. asocialiose šeimose augančių vaikų, tačiau rinkimuose tai nėra daug, juolab jie kasmet tampa skaidresni. O tai, kad anksčiau ši idėja dar nebuvo iškelta, D. Trumpa vadina papildomu stimulu būti pirmiems pasaulyje.

Situacija keičiasi, tačiau to nepakanka: šeima – politikos paribiuose

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos vadovė Violeta Vasiliauskienė palaiko balso teisės nuo pat gimimo idėją ir mano, kad ji leistų anksčiau ugdyti piliečių sąmoningumą ir atkreiptų didesnį politikų dėmesį į šeimų problemas.

„Šeima turėtų visuomenėje būti vertybe. Idėja, kurią siūlo kolega, pabrėžtų šeimos vaidmenį visuomenėje. Labai gaila, kad, neskaitant pensijų, daugiau apie šeimą didelių diskusijų prieš rinkimus mes nelabai girdėdavome. Kolegos domėjosi politinių partijų programomis, tai šeimos klausimai gana siaurai liečiami. Vyriausybės patvirtintoje programoje šeima minima tik kalbant apie socialinių paslaugų poreikius arba darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimą. Išsamaus ir visuminio požiūrio į šeimos politiką mes pasigendame“, – teigia V. Vasiliauskienė.

Nors ji pastebi, kad situacija pamažu keičiasi ir jauni žmonės rinkimuose tampa aktyvesni, to nepakanka ir reikia pokyčių, kad politikai atkreiptų dėmesį į nesprendžiamas šeimų problemas.

V. Vasiliauskienė pabrėžia, kad šiandien šeimos yra politikos paribiuose, o balso teisė nuo gimimo įgalintų šeimas ir suteiktų jų balsui didesnį svorį viešoje politikoje.

„Viena vertus, mes, kaip tėvai ir kaip piliečiai, nesame pakankamai aktyvūs primindami apie save Seimo nariams ir kitiems valdininkams. Tačiau manau, kad ir valdžios institucijų žvilgsnis turėtų krypti į šeimą, ne vienas politikų yra šeimos žmogus ir turėtų atkreipti dėmesį į šią svarbiausią visuomenės ląstelę. Matome problemų, kad pusė sudaromų šeimų santuokų išyra, ir vaikų, ypač vienišų tėvų grupėje, nemaža dalis patiria skurdo riziką ar yra skurdo zonoje. Galime paminėti ir regionuose opią priklausomybių problemą ir jų įveikimo būdų nebuvimą. Degančių sričių yra daug“, – teigė V. Vasiliauskienė.