Augantis moksleivių aktyvumas – proga politikams pažinti savo būsimą rinkėją
2003 metų balandį vyko visuotinis Lietuvos mokinių referendumas dėl Lietuvos narystės ES. Jame dalyvavo 70,55 proc. balso teisę turėjusių moksleivių, o referendume pateiktas teiginys „Pritariu Lietuvos narystei Europos Sąjungoje“, kurį mokiniai galėjo patvirtinti ar paneigti. Tuometis referendumas sulaukė ypatingo jaunuolių susidomėjimo – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, dalyvavo 234944 mokinių, iš kurių „už" balsavo 83,31 proc.
Doc. E. Vaidelytė sako, kad būtent tokios iniciatyvos augina būsimą rinkėją: „Tai skatina aktyvų jaunimo dalyvavimą šalies pilietiniame gyvenime, gilina moksleivių žinias ir domėjimąsi politiniais valstybės procesais, ugdo suvokimą apie pilietinio dalyvavimo svarbą, individualią kiekvieno piliečio politinę galią (angl. political efficacy), o tuo pačiu ir įprotį dalyvauti rinkimuose“.
Ar jauni žmonės labiau girdimi šiandien nei anuomet? E. Vaidelytė sako, kad KTU nuo 2014 m. organizuojamas socialinis projektas „Mokiniai renka...“ rodo didelį šalies jaunuolių susidomėjimą – prieš visuotinius EP, Seimo, mero rinkimus į KTU organizuotas diskusijas atvyko ir tiesiogiai dalyvavo daugiau nei 1000 mokinių iš visos Lietuvos, nuotoliniu būdu prisijungė 30 mokyklų ir gimnazijų iš didžiųjų Lietuvos miestų bei regionų.
„Taigi, galime daryti prielaidą, kad su kiekvienais rinkimais šis projektas tampa vis populiaresnis, mokiniai vis drąsiau užduoda tiesioginius klausimus politikams, o politikai turi gerą galimybę pažinti savo ateities rinkėją“, - teigė E. Vaidelytė. Docentė mano, kad jei tokio masiškumo moksleivių referendumas įvyktų dabar, jame neabejotinai dalyvautų dar daugiau mokinių.
Jaunimo įtraukimo būdų mokomės iš demokratijos lyderių
Netylant diskusijoms apie balsavimą nuo 16 metų, E. Vaidelytė sako, kad tokio amžiaus mokiniai yra pakankamai brandūs, kad turėtų pagrįstą nuomonę, tačiau šis sprendimas reikalauja ypatingo dėmesio ir aplinkai, kuri supa moksleivį: „Labai didelę reikšmę turi aplinka, kurioje jaunas žmogus socializuojasi. Taip pat svarbų vaidmenį atlieka mokytojai, kurie suteikia ne tik žinias, bet ir ugdo mokinių socialines kompetencijas, pasitikėjimą savimi, gebėjimą argumentuoti savo nuomonę“.
Docentė sako, jog stebint socialinį edukacinį projektą „Mokiniai renka...“ akivaizdu, kad dabartiniai mokiniai, lyginant su moksleiviais pirmaisiais projekto metais, yra labiau pasitikintys savimi, geba užduoti politikams pagrįstai suformuluotus klausimus. Taigi, galima daryti prielaidą, kad pilietinė ir politinė kultūra tarp jaunimo palaipsniui auga.
Minėtas KTU projektas yra viena iš šių dienų iniciatyvų, kur mokiniai gali pajusti savo pilietinę galią, o politikai ne tik pasitikrinti populiarumą tarp jaunimo, bet ir ugdyti savo ateities rinkėją: „Šis projektas buvo sukurtas remiantis gerąja edukacinių projektų, kurie jau daugelį metų sėkmingai organizuojami Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, JAV ir kitose šalyse, praktika. Jų tikslas – skatinti aktyvų jaunimo dalyvavimą šalies pilietiniame gyvenime, gilinti mokinių žinias ir domėjimąsi viešosios politikos procesais bei viešuoju valdymu“.
Liūdna praktika: kai kuriose mokyklose mokinių balsas lieka neišgirstas
Anot, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentės S. Aškinytės, matomas aktyvus moksleivių įsitraukimas į visuomeninius procesus, todėl Sara tikėtųsi žymiai didesnio mokinių dalyvavimo referendume, kuriame būtų klausiama nuomonės apie itin aktualius pokyčius šalyje.
„Šiai dienai tikrai matome, kad tas pokytis yra ir į jaunimo nuomonę atsižvelgiama, tikrai yra galimybių įsitraukti: tiek per jaunimo organizacijas, kurios šiandien sprendžia svarbius nacionalinius klausimus valstybėje, tiek per tarybas savivaldybėje, Jaunimo reikalų tarybą. Na iš tikrųjų tų formų ir galimybių tikrai yra, tik reikia jas naudoti“, - kalba pašnekovė.
Vis dėlto, S. Aškinytė mini ir liūdnesnius pavyzdžius: „Deja, bet kartais tikrai tenka išvysti tą pasyvumą, ypač mokyklos veikloje, kas yra turbūt demokratijos pagrindas, jeigu kalbėtume apie tarybos veiklą, tai, kaip veikia mokykla. Tie pirmieji supratimai apie sprendimus, įsitraukimą prasideda jau mokykloje, o mokykloje mokinių taryba neretai nurašoma kaip renginių organizavimo būrelis, kuris nieko neveikia ir negali spręsti mokyklos klausimų“.
LMS prezidentė kalba apie juntamą kai kurių ugdymo įstaigų pasipriešinimą moksleivių įtraukimui į mokyklos procesus: „Aplanko nusivylimas, nes tokiu atveju ugdoma ta pasyvi karta. Iš tikrųjų tai yra liūdni pavyzdžiai ir mes tokių girdime daug, kad į moksleivius nekreipiamas pakankamas dėmesys ir ties svarbiais klausimais jų nuomonė nesvarbi“.
Kartais, anot S. Aškinytės, vis dar esama pavyzdžių, kai moksleiviai atsimenami, kuomet mokykloje reikia suorganizuoti vieną ar kitą renginį, tačiau esminių pokyčių ir sprendimų kontekste jie neįtraukiami ir balsas lieka neišgirstas.
