ŠMM viceministras Giedrius Viliūnas įsitikinęs, kad studijų kokybė priklauso ir nuo gerai pasiruošusių studentų. Jo manymu, nauja stojamojo balo vertė atspindi normalų studento pasirengimo studijoms universitete lygį.

„Jeigu studentai nėra dorai išmokę gimnazijos kurso, universitetas turi viską kartoti užuot atlikęs savo tikrąją misiją. Jei įsivaizduotume 10 balų skalę, vargu ar sakytume, kad penketais besimokantis žmogus yra labai gerai pasiruošęs. Todėl nubrėžiame ribą – stojamasis balas „4“ dešimtbalėje sistemoje atitinka šešetą“, – aiškina G. Viliūnas.

„Minimalus stojamasis balas buvo įvestas dar užpernai, praeitais metais buvo padidintas, o šiemet siekiame jį dar šiek tiek padidinti. Tikimės, kad tai užtikrins geresnę studijų kokybę ir į aukštąsias mokyklas stos tik gerai pasiruošę abiturientai“, – teigia pašnekovas.
Giedrius Viliūnas

Vilniaus universiteto (VU) studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas sutinka, kad viena iš daugybės aukštos studijų kokybės prielaidų yra priimamų į universitetus studentų pasirengimas.

„Akivaizdu, kad aukštasis išsilavinimas reikalauja stipresnio pasirengimo nei koleginis ar profesinis išsilavinimas. Todėl VU siekį didinti minimalią priėmimo kartelę iki 4 balų palaiko, nes tai – nors ir smulkus, tačiau pozityvus žingsnis studijų kokybės gerinimo link“, – įsitikinęs jis.

Anot pašnekovo, aukštojo mokslo finansavimo sistema šiandien lemia paradoksalią situaciją, kuomet kokybės siekianti aukštoji mokykla priimdama mažesnį, bet gabesnių abiturientų skaičių, gauna mažesnį finansavimą. Vis dėlto, jis pastebi, kad siūlomi pokyčiai yra nukreipti į aukštojo mokslo išsilavinimo prestižo didinimą, o šiems siekiams VU pritaria.

Siūlomi nauji stojamojo balo reikalavimai neatrodo dideli

Kauno technologijos universiteto (KTU) laikinosios rektorės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, didesnis minimalus stojamasis balas reikštų, kad būsimieji studentai į universitetą ateitų geriau pasirengę, jau turėdami sėkmingoms studijoms būtinas bazines žinias, kurias aukštojoje mokykloje toliau gilintų ir plėstų.

„Paskaitos, seminarai, laboratoriniai darbai vyksta grupėse, tad ir darbo, mokymosi kokybė ir rezultatai užsiėmimuose labai priklauso nuo visos grupės lygio. Akivaizdu, jog ten, kur susirenka aukštesnius konkursinius balus turintys imlūs ir motyvuoti pirmakursiai, jie bus geresni. Be to, pastebime, kad pakėlus minimalų stojamąjį balą iki 3, studentų „nubyrėjimas“ pirmame kurse sumažėjo“, – aiškina ji.
Jurgita Šiugždinienė

Minimaliam stojamajam balui pakilus iki 4 balų, abiturientui, norinčiam studijuoti universitete, pavyzdžiui, iš pagrindinio dalyko egzamino reikėtų surinkti 60 balų, iš kitų dviejų – vos po 30, iš ketvirto – vos 20 balų. Tiek viso reikia surinkti iš 100 galimų balų, o tai J. Šiugždinienei neatrodo dideli reikalavimai.

„Pritariu nuomonei, kad minimalus stojamasis balas tikrai neturėtų likti vieninteliu kriterijumi atrenkant studentus. Motyvacija studijuoti, bendri mokymosi rezultatai mokykloje turėtų taip pat būti vertinami. Sutvarkius universitetų tinklą bei išsprendus finansavimo klausimus, universitetai turėtų turėti galimybę patys aktyviau dalyvauti būsimų studentų atrankoje. Visgi, minimalius reikalavimus studijuoti universitete būsimas studentas turi tenkinti“, – mano KTU laikinoji rektorė.

Vis dėlto, pašnekovė pastebi, kad minimalaus stojamojo balo didinimas – tik vienas iš kelių būtinų žingsnių siekiant studijų ir mokslo kokybės.
„Didelė problema šiuo metu yra ir tai, kad neturime veikiančios socialinės paramos sistemos (paskolų sistemos, pakankamo dydžio stipendijų) jaunuoliams, kurie gali ir nori studijuoti aukštosiose mokyklose, bet ne minimalus stojamasis balas, o sudėtinga socialinė situacija jiems užveria kelią į kolegiją ar universitetą. Tai ypač aktualu rajonuose gyvenantiems vaikams“, – pastebi J. Šiugždinienė.
Konkursiniai balai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas įsitikinęs, kad vienas svarbiausių universiteto uždavinių – užtikrinti aukštą studijų kokybę.

„Ji labai priklauso nuo to, su kokiomis turimomis žiniomis bei įgūdžiais į universitetą ateina stojantysis. Vienas iš kriterijų, kuris parodo, kaip jis pasirengęs studijoms, yra stojamasis balas. Kad jaunuolis galėtų sėkmingai studijuoti, nustatytas balas turi būti tinkamo dydžio. VGTU stojamąjį balą laiko itin svarbiu studijų kokybės užtikrinimo rodikliu ir sistemingai jį kelia. Sutelkiant dėmesį į tolimesnį kokybės užtikrinimą bei gerinimą, 2018 m. stojant į valstybės finansuojamas vietas balas turėtų būti 4“, – aiškina jis.

Moksleivių ir studentų pokyčiai negąsdina

Vilniuje besimokantis abiturientas Robertas patikina, kad planuojami pokyčiai stojant aukštąsias mokyklas didelės reikšmės jam neturi.

„Atrodo logiška, kad į universitetus turi patekti tie žmonės, kurių pasiekimai aukštesni už kitų. Jeigu visai nesugebi atlikti užduočių, parengtų pagal mokymosi programą, tavo vieta tikrai ne universitete. Tik labai prastai besimokančius turėtų gąsdinti tokie pokyčiai, nes rimtai į mokslus žiūrintiems pasiekti 4 balus tikrai nėra sunku“, – mano Robertas.

Apie galimus pokyčius abiturientė Viktorija: „Pažįstu žmonių, kuriems toks pokytis galėtų turėti reikšmės. Bet juk jie nelieka be nieko, gali mokytis kolegijose. Nieko čia blogo nematau – jeigu stropiai mokaisi, eini į universitetą. Jeigu ne, eini kitur“.
Studentai

VU Studentų atstovybės prezidento Egidijaus Kinderio teigimu, kiekvienas studentas nusipelno kokybiškų studijų, įgytų konkurencingoje ir motyvuojančioje aplinkoje. Anot jo, minimalios priėmimo kartelės didinimas yra svarbus veiksmas, demonstruojantis, kad į universitetus turėtų įstoti geriau pasirengę abiturientai.

„Mus stebina kalbos, neva šis žingsnis skatins emigraciją. Studentai į užsienį išvyksta manydami, kad užsienio aukštosiose mokyklose įgytas išsilavinimas bus vertingesnis ir sustiprins jų pozicijas konkuruojant globalioje darbo rinkoje. Tik turėdami konkurencingus aukštojo mokslo diplomus Lietuvoje turėsime daugiau galimybių šiuos studentus išlaikyti, o darbdaviai juos labiau vertins“, – mano E. Kinderis.

Pašnekovas pastebi, kad Europos ir pasaulio aukštojo mokslo erdvėje yra normalu, kad į universitetus pakliūti yra sunkiau.

„Taip yra dėl to, nes jų teikiamas išsilavinimas suteikia kiek platesnio profilio žinias ir kompetencijas, lyginant su profesinėmis ar koleginėmis mokyklomis. Tad nepasirengusių studentų problematiką derėtų spręsti ne mažinant ar išlaikant minimalius priėmimo reikalavimus, bet stiprinant jų pasirengimą dar mokyklos suole“, – teigia E. Kinderis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (85)