Kainavo 5,5 mln. eurų
Savo nuomonę miesto klausimais, problemas, pastebėjimus gyventojai gali teikti naudodamiesi E. demokratijos sistema savo savivaldybės internetiniame puslapyje. Kaip aiškina Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Andrijauskas, E. demokratijos sistema skirta tam, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių dalyvauti demokratiniuose procesuose.
Projektas finansuotas Europos Sąjungos lėšomis. pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ priemonę „Elektroninė demokratija: regionai“ buvo skirta 5,5 mln. Eur.
„Šios investicijos šalies savivaldybėms buvo paskirstytos proporcingai pagal savivaldybėse gyvenančių gyventojų skaičių, derinant su savivaldybių tarybomis. Inicijuojant projektus pačios savivaldybės pasirinko ir sprendė kokius elektroninės demokratijos įrankius tikslinga įdiegti jų savivaldybėje, atsižvelgiant į vietinę poreikių specifiką ir kokių rezultatų norėjo pasiekti šioje srityje“, – pasakoja K. Andrijauskas.
El. platforma nuomonei reikšti
E. demokratijos sistema suteikia galimybę gyventojui teikti E. skundą, E. peticiją, interaktyviai užduoti jam svarbų klausimą, teikti pasiūlymus, žiūrėti savivaldybių tarybų posėdžius. Tačiau, pasak K. Andrijausko, Lietuvos gyventojai E. demokratijos sistema žmonės naudojasi vis intensyviau.
„Nors naujausia 2015 metų visuomenės apklausa rodo, kad kol kas elektroninės demokratijos procesuose yra dalyvavę tik apie 17 procentų Lietuvos gyventojų, tačiau šis rodiklis palaipsniui auga. Palyginimui, 2014 metais šis rodiklis siekė tik 10 procentų. Dažniausiai Lietuvos gyventojai ieško informacijos apie viešojo sektoriaus institucijų priimtus ar planuojamus priimti sprendimus, tai per pastaruosius metus sudarė 17 procentų apklaustųjų“, – statistiką vardija K. Andrijauskas.
Mažesniuose miestuose žmonės naudojasi rečiau
Tiesa, kol kas tik maža dalis šiuose procesuose yra proaktyvūs – tai yra, teikia siūlymus (1 proc.), inicijuoja projektus (0,7 proc.), išsako nuomonę apie valdžios rengiamus ar priimtus sprendimus (4 proc.).
Vieni aktyviausių yra Vilniaus miesto savivaldybės gyventojai. Mero patarėjas Povilas Poderskis pasakoja, kad vilniečiai vis dažniau tiesiogiai stebi savivaldybės tarybos posėdžius. Žiūrovų padaugėjo tuomet, kai buvo nuspręsta transliuoti ir per Youtube platformą. Taip pat be jau įprastų E. demokratijos paslaugų (pateikti oficialų raštą, pranešti apie problemą, pateikti peticiją) Vilniaus gyventojai gali išklausyti Ekonomikos komiteto garso įrašus, kaip yra priimami tam tikri sprendimai. Be to, anot P. Poderskio, savivaldybės tinklalapyje galima rasti nemažai duomenų apie tarybos narius.
Nors pripažinta, kad Šiauliuose E. demokratijos sistema įdiegta kokybiškiausiai, tačiau Šiaulių miesto savivaldybės Kanceliarijos asmenų aptarnavimo poskyrio vedėja Diana Grigienė pasakoja, kad vis dėlto šiauliečiai nėra aktyvūs šių paslaugų naudotojai. Anot jos, gyventojai daugiausiai naudojasi E. konsultavimo ir E. forumo paskyromis. Visai nepopuliaru tarp šiauliečių teikti elektronines peticijas.
Tuo tarpu Panevėžio miesto savivaldybės Vyriausioji kompiuterių sistemų specialistė Alvyda Karaliūnienė tvirtina, kad panevėžiečiai paslaugomis naudojasi aktyviau nei prieš 5 metus, kuomet jos buvo ką tik įdiegtos. Populiariausia yra interaktyviai pateikti miesto problemas.
