aA
Vienas iš daugiausiai kartų pakeistų įstatymų mūsų šalyje – Alkoholio kontrolės įstatymas. Turint galvoje, jog tuo pačiu esame viena iš daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių, nieko keisto, kad į šią sritį visuomet atkreipiamas didelis dėmesys. Šiemet taip pat žadama mažinti alkoholio suvartojimą didinant šių gėrimų akcizą, įsigijimo amžių ir taikant kitas priemones.
Alkoholiniai gėrimai prekybos centre
© DELFI / Domantas Pipas

Ketina parduoti alkoholį tik turintiems 20 metų

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė atkreipia dėmesį į tai, kad tikriausiai pirmą kartą Lietuvos istorijoje mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės priemonės yra pakeltos į tokį aukštą politinės darbotvarkės lygį ir įvardinamos horizontaliu Vyriausybės prioritetu. Anot jos, taip pat labai svarbu pasakyti, kad šių priemonių būtinybę supranta ir remia asocijuotos verslo struktūros, o tai yra labai rimtas ženklas, kad verslas nori prisidėti prie visuomenės sveikatos problemų sprendimo.

Itin didelį alkoholinių gėrimų suvartojimą ir jo sukeliamų problemų mastą įvardina tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija (EBPO), į kurią Lietuva siekia įstoti.

Šios kadencijos Seimas jau priėmė sprendimą dėl alkoholinių gėrimų akcizo padidinimo. Seimo įpareigota Vyriausybė baigia derinti išvadas dėl Seime registruotų alkoholio kontrolę reglamentuojančių įstatymo projektų. Kai kurioms priemonėms, nereikalaujančioms specialaus pasirengimo, SAM siūlo pritarti ir priemones priimti nedelsiant.

„Tarp tokių priemonių paminėtinos alkoholio įsigijimo amžiaus didinimas iki 20 metų, alkoholio pardavimo laiko sutrumpinimas. Taip pat siūloma pritarti ir kitoms priemonėms, kurios įpareigotų tikrinti asmens dokumentus asmenims iki 25 metų. Alkoholio reklamos draudimui siūloma pritarti nuo kitų metų, lygiagrečiai sprendžiant socialinės reklamos skatinimą“, – aiškina L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Alkoholis parduotuvėje
Alkoholis parduotuvėje
© DELFI / Domantas Pipas

Kalba apie specializuotų alkoholio parduotuvių atsiradimą

SAM atstovė teigia, jog tuo pat metu yra siekiama užtikrinti kuo platesnį susitarimą su verslu, t. y. prekybos sektorių atstovaujančiomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis tam, kad dabar įgyvendinamos ir ateityje planuojamos įgyvendinti priemonės būtų tvarios, skaidrios, tinkamai suplanuotos ir nediskriminuojančios. Todėl siūloma tinkamai pasirengti specializuotų parduotuvių atsiradimui ir jų diegimą rengti kaip teisėkūrinę iniciatyvą į procesą įtraukiant ir asocijuotas prekybos įmonių asociacijas.

L. Bušinskaitė-Šriubėnė pabrėžia, jog šiuo metu yra svarstomi verslo išsakyti siūlymai, į kuriuos bus atsižvelgta dėl amžiaus ribos vėlinimo aiškiai diferencijuojant perkančiuosius ir parduodančius alkoholinius gėrimus.

Taip pat svarstomi siūlymai patikslinti numatytus ribojimus dėl alkoholio reklamos ribojimo, aiškiau apibrėžiant, kas nebus laikoma alkoholio reklama.

Anot SAM atstovės, bus atsižvelgta ir į Lietuvos prekybos įmonių asociacijos siūlymą numatyti griežtesnes kontrolės priemones naktiniams klubams, kuriuose iki šiol nėra atsakingai tikrinami žmonių, kuriems parduodami alkoholiniai gėrimai, dokumentai.

Siūlo mažinti impulsyvų pirkimą

„Suprantame, kad kai kurie įstatymų pakeitimai reikalautų iš verslo investicijų, todėl specializuotų parduotuvių steigimo, prekybos internetu klausimas, siūlymas nustatyti minimalų atstumą, draudžiantį prekiauti alkoholiu prie mokyklų ir kitų viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų, licencijavimo klausimai bus sprendžiami detaliai šias priemones aptariant su prekybos verslo atstovais. Bus numatoma, kaip reguliuoti alkoholio prekių matomumą prekybos vietose, kuris didina impulsyvų pirkimą. Ieškosime būdų, kaip numatyti konkrečias priemones šioje srityje, kurios leistų mažinti tokią pirkėjų elgseną“, – aiškina L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Piniginė
Piniginė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

SAM atstovė įsiitikinusi, jog tokio impulsyvaus pirkimo mažinimas galėtų būti vienas iš sprendimo būdų, nereikalaujantis didelių investicijų, tačiau garantuojantis rezultatą. Tad dėl šių priemonių, kurios reikalauja didesnio pasiruošimo ir diskusijų, bus ir toliau aktyviai tariamasi su verslo atstovais ir siekiama ilgalaikių sprendimų, prie kurių būtų galima pereiti palaipsniui, suteikiant prekybos sektoriui pakankamai laiko pasiruošti naujovėms.

SAM ir ateityje numato alkoholio vartojimo mažinimo klausimus svarstyti atvirai ir į sprendimų priėmimo procesą įtraukti visus socialiai atsakingus partnerius. „Todėl siekiame, kad dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo mažinimo būtų pasirašytas savotiškas nacionalinis susitarimas, kuriame būtų įtvirtinti pagrindiniai alkoholio kontrolės tikslai. Kaip jau minėta, tikimasi, kad šios naujovės padės spręsti alkoholio vartojimo problemą ir sumažins daugelį socialinių problemų šalyje“, – aiškina SAM atstovė.

Griežčiausiai ribojame, bet ir daugiausiai suvartojame

Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas primena, jog dar po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo alkoholio kontrolės politika pradėta įgyvendinti 1995 m., priėmus Alkoholio kontrolės įstatymą.

„Šio įstatymo tikslas yra mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti su alkoholio gamyba ir prekyba susijusius teisinius pagrindus. Nuo alkoholio kontrolės įstatymo priėmimo iki 2017 m. sausio 1 d. alkoholio kontrolės įstatymas iš viso buvo keistas 56 kartus. Tai yra vienas daugiausiai keistų įstatymų Lietuvoje“, – pabrėžia jis.

Laurynas Vilimas
Laurynas Vilimas
© DELFI / Karolina Pansevič

Po visų šių pakeitimų, Lietuvoje yra taikomos visos Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomenduojamos priemonės: kainų didinimas akcizų mokesčio pagalba, reklamos ribojimas bei prieinamumo mažinimas.

„Būdama viena griežčiausių ribotojų šioje srityje, Lietuva, visgi, yra ir viena daugiausiai vartojančių alkoholinius gėrimus šalis. Nors atskiros alkoholio kainų reguliacinės politikos, reklamos ribojimo ar prieinamumo mažinimo priemonės gali būti veiksmingos mažinant alkoholio suvartojimą, tačiau tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių patirties analizė rodo, kad alkoholio kontrolės priemonių skaičius tiesiogiai nekoreliuoja su alkoholio suvartojimu. Ne visos priemonės yra vienodai veiksmingos visose šalyse, todėl Lietuva turėtų pasirinkti joje veiksmingų priemonių paketą, atsisakydama neveiksmingų“, – aiškina L. Vilimas.

Ribojančios priemonės turi būti proporcingos

Pašnekovo teigimu, svarbus politikos tikslas yra alkoholio daroma žala, kurią didele dalimi lemia ne tik suvartoto alkoholio kiekis, bet vartojimo įpročiai, įsigijimo būdas (legalus) ir kiti veiksniai. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius pastebi, jog dabartinėje politinėje darbotvarkėje nėra daug alkoholio kontrolės priemonių, kurios paveiktų alkoholio suvartojimo ir įsigijimo struktūrą teigiama linkme.

„Reikšmingą Lietuvoje suvartojamo alkoholio dalį sudaro neapskaitytas alkoholis, kuris legaliai įsigyjamas ir suvartojamas, taip pat nelegalus ir neapskaitytas alkoholis, kuris nelegaliai įvežamas ir nelegaliai parduodamas krašte. Dėl šios priežasties planuojant alkoholio kontrolės priemones būtina vertinti numatomus tiek apskaityto, tiek neapskaityto alkoholio pokyčius. Bet kokios kontrolės priemonės riboja individo pasirinkimą, todėl demokratinėje visuomenėje ribojančios priemonės turi būti proporcingos, neperteklinės“, – teigia jis.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija siūlo, kad atsakingos institucijos, svarstydamos alkoholio kontrolės priemonių scenarijus, modeliuotų net tik legalaus alkoholio suvartojimo pokyčius, bet ir iš to kylančią žalą, įskaitant iš neapskaityto alkoholio vartojimo.

„Vykdant didelio masto alkoholio kontrolės priemonių pakeitimus būtina rengti kasmetines alkoholio vartojimo metines ataskaitas, kuriose būtų įvertinami vykdomų priemonių poveikiai, numatomų vykdyti priemonių poveikiai, taip pat vertinami socialiniai ir ekonominiai alkoholio vartojimo veiksniai, analizuojama kitų, ypač kaimyninių, valstybių patirtis“, – aiškina L. Vilimas.

Anot jo, atsakingos institucijos, planuodamos alkoholio kontrolės priemones, privalėtų įvertinti priemonių pasėkmes visiems sektoriams: valstybės biudžetams, savivaldybių biudžetams, verslui (mažmeninė prekyba) ir namų ūkių biudžetams. Vertinant poveikius namų ūkių biudžetams reikėtų įvertinti sukeliamą poveikį skurdžiausiems namų ūkiams.

„Mūsų organizacijos įmonės yra pasirengusios dalyvauti bendrose su valstybės institucijomis diskusijose ir svarstymuose, dalintis patirtimi ir gerąją praktika, prisidėti prie užimtumo – ypatingai jaunimo – bei švietimo programų įgyvendinimo. Remsime visas proporcingas ir išdiskutuotas priemones, kurios tikslingai bus nukreiptos į žalos, atsirandančios dėl nesaikingo ir neatsakingo alkoholio vartojimo, mažinimą“, – teigia L. Vilimas.

Visuomenės apklausa parodė, kad 76,1 proc. apklaustųjų pritaria, kad prie oficialių valstybės, ugdymo, kitų reprezentacinių įstaigų įvairiose šventėse nebūtų prekiaujama jokiais alkoholiniais gėrimais. 20 proc. nepritarė šiai minčiai, o 3,9 proc. nuomonės šiuo klausimu neturi.

73 proc. apklaustųjų pritaria siūlymui mažinti alkoholio prekybos vietų skaičių. Tiesa, 22,6 proc.su tuo nesutink ir beveik 4 proc. nuomonės šiuo klausimu neturi.

Siūlymui, kad alkoholiniais gėrimais būtų prekiaujama tik specializuotose parduotuvėse, pritaria 62,1 proc. apklaustųjų, nepritaria - 33,2 proc., o 4,7 nenorėjo išsakyti savo nuomonės.

44,1 proc. apklaustųjų žino, kuo skiriasi etiniai ir generiniai vaistai.36,2 proc. nežino, o beveik 20 proc. žino labai mažai.

32,6 apklaustieji, kai nepakanka informacijos apie galimybę rinktis vaistus pagal kainą, kreipiasi į vaistininkus. Tiesa, 37 proc. gyventojų informacijos pakanka, o 30 proc. - nepakanka, bet jie niekur nesikreipia.

48,4 proc. pritaria, kad e. receptai būtų pradėti rašyti kuo greičiau. Net 33,4 proc. šiai minčiai nepritaria, o 18 proc. šiuo klausimu nuomonės neturi.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Karbauskis neskuba patikėti miškų klausimo visam Seimui: per daug žaidimų emocijomis

Valstiečių-žaliųjų frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis sakė, kad miškų kirtimo klausimu...

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Baltijos šalims teks rinktis (865)

Šių valstybių padėtis bus nepavydėtina: ekonomika stagnuos, gyvenimo lygis smuks, pramonė...

Po antstolių prabilo matininkai: norėtų didinti įkainius (161)

Po antstolių, mėginusių įrodyti, kad jų atlygis niekuo neišsiskiriantis, eilėje – žemės...

Vaikų maitinimo pertvarka virsta skandalu – susijusi įtakinga interesų grupė (291)

Daug kritikos sulaukęs naujasis Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas vaikų maitinimo ugdymo...

Vairuotojo pažymėjimą praradęs kriptomilijonierius Paulius Aršauskas ir vėl sėdo prie „Lamborghini“ vairo (52)

Rugpjūčio 23-iosios dienos vakarą kriptomilijonierius Paulius Aršauskas susidūrė su rimtais...

Gydytojas Unikauskas siūlo pasitikrinti, ar galite vartoti angliavandenius (35)

Yra du žmonių tipai – tie, kurie gali valgyti angliavandenius, ir tie, kurie turi jų atsisakyti,...

Po Ronaldo pašalinimo – šeimos įsiūtis: šios ašaros kainuos brangiai apklausa (16)

Pirmoji Cristiano Ronaldo raudona kortelė per 154 mačus UEFA Čempionų lygoje užgožė kitas...

„The New York Times“: Skripalių apnuodijimu kaltinamų vyrų istorijoje praleidžiame svarbiausią dalyką (43)

Kai du rusai, kaltinami apnuodiję į Angliją perbėgusį šnipą, pasirodė per televiziją ir...

Karys jaučiasi apgautas: ar galėsiu baigti universitetą be finansinių smūgių?

Jeigu nesupyksite, savo vardo neatskleisiu. Esu Lietuvos kariuomenės karys. Savo tarnybą pradėjau...

Gentvilas ir toliau vadovaus Liberalų sąjūdžio frakcijai (16)

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas išsaugojo frakcijos seniūno...