Mariaus Jampolskio vaikystės nostalgija
Kaune gimęs ir augęs Lietuvos kino ir teatro aktorius Marius Jampolskis sako, kad vaikystę jam itin primena Kauno valstybinis muzikinis teatras – čia jis kartu su klasės draugais klausydavosi įspūdį ilgam palikusių operečių.
„Kai pats tapau aktoriumi, ten taip ir nebenueidavau – muzikinis teatras liko šviesiu vaikystės prisiminimu. Mokyklos laikais mus į šį teatrą mėgdavo vestis mokytojai, todėl jis man iki šiol siejasi su vaikyste“, – su nostalgija akyse šypsosi M. Jampolskis.
Žymūs šalies aktorius tvirtina, kad muzikinis teatras yra labai svarbus Kaunui ir pačiai kultūrai, tačiau kiekvienas teatras turi būti labai išradingas, norėdamas pritraukti daugiau lankytojų.
„Rinkos ekonomikos dėsniai kultūrai netinka, dėl to teatras turi būti labai išradingas, kad sudomintų žmones, nepažeidžiant pačio meno. Marketingas čia balansuoja ant plonos ribos“, – įžvalgomis dalinasi teatro aktorius.
Iš „Volgos“ į „Mercedes“
Savo ruožtu Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotojas Rimantas Lekavičius pasakoja, kad muzikinis teatras dabar laikosi geriau nei gerai – prieš kurį laiką teatras atsinaujino, tapo itin šiuolaikiškas ir pritraukia vis daugiau lankytojų.
R. Lekavičiaus teigimu, čia buvo pakeista dar 1984 metų sovietinė įranga, kurią lankytojai dabar gali apžiūrėti. Atsirado naujos technologinės galimybės ir modernūs technologiniai sprendimai, dėl to ženkliai pagerėjo spektaklių kokybė: geresnė akustika, apšvietimas, platesnės galimybės režisieriams.
„Jausmas – lyg profesionaliam vairuotojui iš senos „Volgos“ persėdus į naują „Mercedes-Benz“. Paprastam keleiviui gal tai ir nėra taip svarbu, nes tereikia nuvažiuoti iš taško A į tašką B, tačiau profesionalus vairuotojas jaučia didelį skirtumą“, – palygina pašnekovas.
Koja kojon su geriausiais teatrais Europoje
Kaip sako R. Lekavičius, atsinaujinęs teatras pritraukia vis daugiau jaunų žiūrovų, kuriems aktualūs modernūs technologiniai sprendimai. Anksčiau auditoriją sudarydavo vidutiniškai 45-50 metų žmonės, o pastaruoju metu įvyko ženklus poslinkis į jaunesnę pusę. Be to, atvyksta ir daugiau žiūrovų ir iš kitų Lietuvos miestų, o komplimentų teatrui negaili net austrai.
„Padidėjo žiūrovų srautas ne tik iš Kauno, bet ir visos Lietuvos, – pastebi teatro vadovo pavaduotojas. – Be to, čia lankėsi prodiuseriai iš Austrijos ir liko nustebę, kad Lietuvoje teatrai yra tokio lygio. Dėka investicijų, galime eiti koja kojon su geriausiais Europos teatrais.“
Dar 1940-aisiais įsikūręs kaip operetės teatras, šiandien Kauno valstybinis muzikinis teatras lankytojams siūlo operos, operetės, miuziklo, roko operos, šokio žanrų spektaklius bei spektaklius vaikams.
XIX amžių menantys teatro rūmai
Pats dabartinio Kauno valstybinio muzikinio teatro pastatas buvo pastatytas dar XIX a. pabaigoje, pagal architekto Ustino Golinevičiaus projektą. Centrinėje besiplečiančio miesto aikštėje įsikūrę teatro rūmai iš karto pradėjo veikti pagal paskirtį – čia jau 1892 m. spektaklius rodydavo gastroliuojantys artistai.
Bėgant laikui pastatas ne kartą buvo rekonstruotas. Rekonstrukcijos ir priestatai paslėpė pirmąjį teatro fasadą, tačiau viduje dar galima įžvelgti senojo teatro likučius.
Pats paskutinis teatro atnaujinimas prasidėjo 2019 m. Pasitelkus Europos Sąjungos struktūrinių investicinių fondų paramą, Kauno valstybiniame muzikiniame teatro buvo įgyvendinti modernizavimo darbai, kurių dėka išspręstos įsisenėjusios teatro infrastruktūros problemos, atnaujintos scenos konstrukcijos, jos mechanizacijos sistemos, garso ir meninio apšvietimo sistemos. Taip pat įsigyta ir sumontuota nauja teatro veiklai reikalinga įranga, kuri nuo šiol be kliūčių leis realizuoti aukščiausius meninio lygio sumanymus. Teatro modernizavimui buvo skirta 5 209 499,88 Eur iš Europos Sąjungos lėšų.
Šiuo metu yra įsibėgėjęs naujasis ES investicijų etapas Lietuvoje, kuris truks iki 2027 m., o per jį ekonominės ir socialinės gerovės auginimui bus skirta beveik 8 mlrd. eurų. Visos investicijų programos suplanuotos taip, kad būtų mažinami šalies regioniniai skirtumai, skiriant didžiausią dėmesį inovatyvesnei, žalesnei ir pažangesnei Lietuvai kurti. Norinčius savo akimis įsitikinti, kaip ES lėšomis keičiasi miestai, kviečiame dalyvauti „Atrask pokyčius” ir žaisti ČIA. Išsamiau susipažinti su ES investicijomis ir jų teikiama nauda galite ČIA.
Projektas „Atrask pokyčius" finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
