Leonardo Pobedonoscevo namai – unikalioje vietoje
Gerai žinomas aktorius, vilnietis L. Pobedonoscevas neslepia didelės meilės Vilniaus miestui, jame atsiveriantiems gamtos peizažams ir unikaliems architektūriniams sprendimams.
„Ypatingai gražus yra tas Vilnius, su savo upių vingiais ir kalvomis, – šypsosi aktorius. – Senamiesčiui apibūdinti net neturiu žodžių. Jis yra vienas didžiausių ir gražiausių Šiaurės Europoje, be to, mūsų sostinė – žaliausia.“
Aktorius su pasididžiavimu prisistato kaip Kūdrų parko gyventojas ir pastebi unikalią šios apylinkės koncepciją: Paupyje esanti Aukštaičių gatvė – europietiška ir urbanistinė, o visai jos pašonėje stūkso senoji, autentiškoji miesto dalis.
L. Pobedonoscevas pastebi, kad tokio pobūdžio dinamika būdinga visam Vilniui. „Įspūdinga, kaip gražiai mažos šalies sostinėje dera urbanistinis dangoraižių rajonas su kita upės puse, kurioje – nuo Viduramžių iki stalininių senų pastatų“, – sako jis.
Taip pat aktorius išskiria unikalią vietovę, kuri būdavo dideliu traukos centru tiek jo jaunystėje, tiek dabar. Tai – Kalnų parkas.
„Kažkoks kosmosas, kad vidury miesto centro yra miškais apaugusi kalnų grandinė. Nuo Užupio eidamas link Trijų kryžių kalno jautiesi, tarsi būtum girioje ar Sibiro taigoje. Tai nuostabu“, – susižavėjimo miesto kontrastais neslepia L. Pobedonoscevas.
Jis taip pat atskleidžia turintis tradiciją bent kartą per mėnesį lipti į Gedimino kalną. Saulei leidžiantis čia atsiveria kinematografiški vaizdai, sako aktorius ir Gedimino kalną vadina visos Lietuvos ašimi.
Vilniaus ištakos ir lopšys
Savo ruožtu gidė Milisenta Misevičiūtė sako, kad vienas lengviausiai pastebimų objektų Vilniuje yra Trijų kryžių kalnas. Jos teigimu, šiandien jis yra aktualijų įprasminimo vieta – čia uždegame spalvotas šviesas, norėdami palaikyti Ukrainą, Baltarusiją ar švęsdami Lietuvos nepriklausomybės šventes. Be kita ko, čia užlipus atsiveria įspūdingas panoraminis vaizdas.
Tačiau dar įdomesnė yra ir šio kalno istorija. M. Misevičiūtė pasakoja, kad Trijų kryžių kalnas yra apipintas net keliomis legendomis apie čia ant kryžiaus pagonių nukankintus pranciškonus bei tradiciją kryžių statyti miesto įsikūrimo ištakose. Tačiau svarbiausia yra tai, kad šis kalnas primena apie istorinį Kreivąjį miestą, sako ji.
„Dažnai sakoma, kad Vilniaus senamiestis – vienas didžiausių Europoje. Taip yra dėl to, kad mūsų istorinis centras, kuris yra įtrauktas į UNESCO kultūros paveldą, apima visą šitą teritoriją, kurioje yra ir Kalnų parkas. Tai yra mūsų istorinė, archeologinė vietovė, mūsų ištakos, mūsų lopšys. Kadangi pirmasis miestas, pavadinimu Kreivasis, dar prieš Gediminą kūrėsi būtent toje teritorijoje“, – paaiškina gidė.
Jos teigimu, kalnas, ant kurio stovi Trys kryžiai, anksčiau būdavo vadinamas Pilkuoju kalnu. Taip yra dėl to, kad dėl jo dirvožemio nepalankumo medžiams augti, jokios žalumos čia niekad ir nebūdavo. Tai praversdavo ir gynybiniais tikslais – priešai čia neturėdavo, kur pasislėpti. Tačiau sovietmečiu įvyko didysis apželdinimas, siekiant iš atminties ištrinti mūsų istoriją, sako M. Misevičiūtė.
Kultūros paveldo objekto aktualizavimas
Šiemet buvo baigtas įgyvendinti kultūros paveldo objekto Trijų Kryžių kalno aktualizavimo projektas: sutvarkyta ir aktualizuota Trijų Kryžių kalno viršutinė dalis, Vilniaus Kreivosios pilies vieta (išskyrus Trijų Kryžių paminklo prieigas), t. y. įrengti laiptai, takai, atokvėpio aikštelė, mažosios architektūros formos ir kt. Projekto įgyvendinimui buvo skirta 1 537 867,82 Eur iš Europos Sąjungos lėšų.
Įgyvendinus projekto veiklas, numatyta įrengti edukacinį pažintinį maršrutą, informacinius stendus, kurie suteiks galimybę susipažinti su Vilniaus piliakalnio istorija, lauke organizuoti istorijos pamokas moksleiviams, įvairius kultūrinius renginius. Pritaikius lankymui šį kultūros paveldo objektą, patenkinti tikslinių grupių – Vilniaus miesto gyventojų, studentų, moksleivių, užsienio, regioninių ir nacionalinių lankytojų – kultūriniai bei pažinimo poreikiai.
Šiuo metu yra įsibėgėjęs naujasis ES investicijų etapas Lietuvoje, kuris truks iki 2027 m., o per jį ekonominės ir socialinės gerovės auginimui bus skirta beveik 8 mlrd. eurų. Visos investicijų programos suplanuotos taip, kad būtų mažinami šalies regioniniai skirtumai, skiriant didžiausią dėmesį inovatyvesnei, žalesnei ir pažangesnei Lietuvai kurti. Norinčius savo akimis įsitikinti, kaip ES lėšomis keičiasi miestai, kviečiame dalyvauti „Atrask pokyčius” ir žaisti ČIA. Išsamiau susipažinti su ES investicijomis ir jų teikiama nauda galite ČIA.
Projektas „Atrask pokyčius" finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
