Svetimos kultūros ir tradicijų nežinojimas gali kaip reikiant pakišti koją, – sako didžiausio Baltijos šalyse kelionių organizatoriaus „Novaturo“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė.
„Galimybė keliauti po pasaulį ir pažinti skirtingas kultūras mus visuomet praturtina, tačiau keliaujant reikėtų nepamiršti ne tik bendrų etiketo taisyklių, bet ir konkrečiai šaliai būdingų tradicijų. Štai Turkijoje ar Egipte nepalikę arbatpinigių aptarnaujančiam personalui, liksite nesuprasti, o Japonijoje priešingai – neprašytas dosnumas gali būti palaikytas rimtu įžeidimu. Tad savo keliautojus visuomet raginame iš anksto pasidomėti lankoma šalimi tam, kad iš kelionės parsivežtos patirtys būtų tik pačios geriausios“, – sako M. Bielinytė.
Kelionės etiketas prasideda dar lėktuve
Panaršę internete atrastumėte daugybę ne visuomet juokingų istorijų, keliautojams nutikusių lėktuve – tikriausiai ir jums bent kartą tekę pajusti nosį riečiantį kvapą, kam nors nusiavus batus, ar visą skrydį kentėti įkyrias šalimais sėdinčio skrydžio kaimyno kalbas.
Asmeninė erdvė – bene labiausiai vertinamas dalykas lėktuve, tad pakalbinti kitus keliautojus tikrai galima, tačiau peržengti ribų nereikėtų. Jei patys patekote į situaciją, kuomet šalimais sėdintis žmogus per daug šneka, mandagiai pasakykite, kad diena nebuvo lengva ir skrydžio metu norite pailsėti, arba subtiliai, tačiau pastebimai, į ausis įsikiškite ausines ar atsitverkite asmeninę erdvę knyga.
Nepersistenkite ir su daiktais. Žinoma, visuomet norisi juos patogiai susidėti bagažui skirtose lentynose, tačiau jame vieta skirta tik vienam jūsų asmeniniam rankiniam lagaminui. Jei daiktų turite daugiau, juos turėtumėte pasidėti šalia savęs po sėdyne. Juk ir patys nenorėtumėte, kad pirmieji į lėktuvą įlipti suskubę keliautojai užimtų visą vietą.
Būkite dėmesingi kitiems keliautojams – jei yra galimybė atlošti savo sėdynę, pirmiausia pasiteiraukite už jūsų sėdinčio žmogaus, ar jam tai netrukdys. Parodę mandagumą, neigiamo atsakymo tikriausiai nesulauksite, o sukėlę nepatogumų kitam keliautojui be išankstinio įspėjimo, galite sukelti jo nepasitenkinimą.
„Egzistuoja ir nerašyta lėktuvo etiketo taisyklė, kurią vertėtų atsiminti – jei trijų vietų eilėje užimate vidurinę sėdynę, tačiau viena iš kraštinių vietų lieka laisva, derėtų į ją persėsti, kad tiek jums patiems, tiek šalimais sėdinčiam keliautojui būtų daugiau vietos“, – pasakoja „Novaturo“ atstovė.
Mums įprasta kūno kalba gali būti nesuprasta
Nelsonas Mandela yra pasakęs: „Jei kalbi su žmogumi jam suprantama kalba, žodžiai pasiekia protą. Jei kalbi jo gimtąja kalba, žodžiai pasiekia širdį.“ Tad lankydamiesi skirtingose šalyse, pasistenkite išmokti bent jau svarbiausius žodžius – pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti.
Svarbi ir kūno kalba – vienur įprasta sveikinantis paspausti ranką, kitur pasibučiuoti, o kai kuriose šalyse kūno kontaktas priimtinas tik tarp labai artimų žmonių, tad bendraujant reikėtų išlaikyti atstumą.
Svarbu prisiminti, kad net ir toks įprastas gestas, kaip į viršų iškeltas nykštys, ne visose šalyse interpretuojamas vienodai. Graikijoje tai tolygu mums visiems puikiai žinomam vidurinio piršto gestui, tad norėdami parodyti, kad jums viskas patinka, nykščio į viršų geriau nekelkite. Neapsigaukite iš graikų išgirdę ir žodį „ne“. Kaip ir kitose rytinėse Viduržemio jūros šalyse, linksėjimas čia turi priešingą reikšmę nei mums įprasta: į viršų apačią kinkuojama galva Graikijoje reiškia prieštaravimą, o galvos kraipymas į šoną parodo sutikimą.
Bendravimui svarbus ir akių kontaktas, ypač jeigu keliaujate po giliomis tradicijomis garsėjančias Azijos šalis. Priešingai nei Europoje, bendraujant žiūrėti pašnekovui į akis čia nėra įprasta, ypač jei kalbatės su už jus vyresniu, aukštesnį statusą turinčiu ar garbingas pareigas užimančiu žmogumi. Dalyvaudami susitikimuose ar svečiuodamiesi japonų namuose, nesukryžiuokite kojų, o Indijoje ar Tailande nedemonstruokite savo pėdų – tai laikoma nepagarbos ženklu. Kojas laikykite tiesiai, tvirtai pastatę ant žemės.
Jauskitės laisvai, tačiau gerbkite tradicijas
Itin dėmesingi būkite keliaudami musulmoniškose šalyse – čia egzistuoja savita kultūra, tad pasirūpinkite, kad jūsų apranga ir elgesys netrikdytų vietinių gyventojų, net jei atvykote atostogauti ir mėgautis poilsiu.
Arabiškos kultūros šalyse galioja savos taisyklės. Pavyzdžiui, JAE rūkyti galima tik tam tikrose, pažymėtose vietose. Jei to nepaisysite – galite gauti solidžią baudą. Alkoholis musulmoniškuose kraštuose netoleruojamas, tačiau kai kur, ypač turistinėse vietovėse, jo įsigyti galima. Tiesa, Šardžos emyrate galioja „sausas įstatymas“, tad alkoholio šiuose kraštuose nerasite ir su savimi geriau nesivežkite.
Kaip ir įprasta musulmoniškose šalyse, viešumoje rekomenduojama vilkėti kūną dengiančius drabužius, tačiau kai kurios musulmoniškos šalys – gana liberalios. Pavyzdžiui, Tunise dauguma gyventojų rengiasi vakarietiškai ir į atvykėlių aprangą žiūri tolerantiškai. Vis dėlto šventose vietose prisidengti atviras kūno vietas būtina – čia keliautojams įprastai siūloma įsigyti rankas bei kojas dengiančių drabužių.
Panašiai ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Šiame krašte vietiniai gyventojai – ir vyrai, ir moterys – įprastai dėvi tradicinius visą kūną dengiančius drabužius – moterys juodus, o vyrai baltus. Vis dėlto turistams kasdieniame gyvenime griežtų aprangos taisyklių paisyti nebūtina, tačiau ir persistengti nereikėtų – geriau rinktis per daug neiššaukiančius drabužius, ypač keliaujant po konservatyviomis pažiūromis išsiskiriančius Emyratus.
„Kad ir kaip smalsu įdėmiau apžiūrėti neįprastą JAE gyventojų aprangą, gerbkite jų privatumą ir tradicijas– vietinės moterys yra ginamos bei saugomos įvairiausių šalies įstatymų. Kaip tik todėl net ir nuolankiausias svetimšalio parodytas dėmesys vietos gyventojams gali pasirodyti netinkamas ir sugadinti malonią kelionę“, – pasakoja „Novaturo“ atstovė.
Būkite dėmesingi aptarnaujančiam personalui
Etiketo reikėtų nepamiršti ir apsistojant viešbučiuose, kuriuose jūsų kokybišku poilsiu rūpinasi visas būrys aptarnaujančio personalo. Nepamirškite nusišypsoti, visuomet padėkoti, o kai kuriuose kraštuose netgi atsidėkoti smulkiais arbatpinigiais.
„Nėra taisyklių, kiek arbatpinigių reikėtų palikti. Nuspręsti galite tik jūs patys, tačiau visuomet rekomenduojama atsižvelgti į viešbučio, kuriame apsistojote, lygį bei aptarnavimo kokybę. Gana įprasta per dieną viešbučio personalo arbatpinigiams skirti apie 3–5 eurus, tačiau jei apsistojate prabangesniame viešbutyje ar savo kambaryje vakare surengėte tikrą vakarėlį, arbatpinigiams vertėtų skirti šiek tiek daugiau“, – pataria M. Bielinytė.
Įprasta, kad lagaminais besirūpinantis personalas įprastai gauna po 1 eurą už lagaminą, tad atvykę su pora kelioninių krepšių kelių eurų nepagailėkite. Jei lagaminų daugiau – sumą suapvalinkite. Kambarius tvarkančiam personalui taip pat galima palikti po kelis eurus kiekvieną kartą, kai kambariai yra tvarkomi. Sulaukę arbatpinigių apsidžiaugs ir restorano darbuotojai, net jeigu mėgaujatės „viskas įskaičiuota“ poilsiu ir švedišku stalu. Jei valgysite ne viešbučio restorane, papildomai palikti derėtų 10–15 proc. sąskaitos siekiančią sumą.
Tiesa, kai kuriose šalyse arbatpinigius geriau kuo giliau paslėpkite savo kišenėje. Japonija neturi arbatpinigių kultūros – nei restoranuose, nei viešbučiuose aptarnaujančiam personalui papildomų pinigų palikti nederėtų, nes geri jūsų ketinimai gali būti palaikyti įžeidimu.
„Užtai Japonijoje labai vertinamos dovanos – įprasta, kad eidami į svečius turite kažkuo nudžiuginti šeimininkus, o šeimininkai turi atsilyginti jums tuo pačiu. Tad jeigu labai norite atsidėkoti už puikų aptarnavimą, vietoj arbatpinigių tiesiog įteikite nedidelę dovanėlę. Panašiai į arbatpinigius reaguoja ir Singapūro bei Pietų Korėjos gyventojai“, – pasakoja „Novaturo“ komunikacijos vadovė M. Bielinytė.
Arbatpinigių įprastai niekas nesitiki sulaukti ir Kinijoje, net ir šiuolaikiškuose megapoliuose, puoselėjančiuose tradicijas bei senąją šalies kultūrą. Kitose lietuvių keliautojų pamėgtose Azijos šalyse – Tailande, Balyje ar Vietname – iš vietinių gyventojų arbatpinigių nesitikima, tačiau užsienio turistų dėkingumas vertinamas. Aukštos klasės restoranuose arbatpinigiai gali būti įtraukti į sąskaitą, o vietinių užeigų šeimininkai tokiu dosnumu būtų maloniai nustebinti.