Didžiausio Baltijos šalyse kelionių organizatoriaus „Novaturo“ atstovė Jurgita Savickaitė pasakoja, kad Balio salą žiemos sezono metu atranda vis daugiau keliautojų, o kai kuriems iš jų atostogos šiame rojaus kampelyje jau tapo gražia tradicija – į žalumą apsuptą salą lietuviai noriai sugrįžta ne vieną kartą.
„Balio sala – tarsi Indonezijos vizitinė kortelė, išskirtiniu poilsiu džiuginanti daugybę turistų ištisus metus. Čia galima rasti viską: nuo auksinių paplūdimių, didingų ugnikalnių bei džiunglių iki triukšmingų didmiesčių, unikalios kultūros ir garsių vakarėlių“, – pasakoja J. Savickaitė.
Žiemos sezonas itin patrauklus ieškantiems gerų kainų
Bene labiausiai sala keliautojus vilioja nuostabiu klimatu – mėgautis 27–30 laipsnių šiluma čia galima visus metus. Tiesa, reikėtų prisiminti, kad Balio saloje dominuoja du sezonai: sausasis – nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio, ir drėgnasis – nuo spalio iki balandžio mėnesio.
Klimatas saloje – tropinis, tad jam būdingos stiprios, tačiau vos kelias valandas trunkančios liūtys, po kurių ir vėl galima mėgautis saule. O jos tikrai nepritrūksite, mat sala yra maždaug ties pusiauju, tad šviesusis paros laikas visuomet trunka apie 12 valandų.
Nors sausuoju sezonu Balio sala sulaukia daugiausiai turistų, vis daugiau jų atranda šio rojaus kampelio privalumus ir žiemos metu – tarptautiniai ir vietiniai skrydžiai būna žymiai pigesni, viešbučių pasirinkimas pakankamai platus, o lankomiausiose turistinėse vietose nėra pernelyg didelių srautų. Tad ieškantiems patrauklių kainų ir komforto, Balio sala žiemos metu – idealus pasirinkimas.
Lietingasis sezonas turi ir kitų privalumų – sulaukusi gausaus kritulių kiekio, gamta prabunda ir nusidažo sodriausiomis spalvomis, įspūdingi Balio kriokliai šniokščia ir putoja srauniomis krentančio vandens srovėmis, o vakarop tarp besisklaidančių debesų pasislėpusi saulė dovanoja neįtikėtinus saulėlydžius – tokius, kokių galbūt neišvysite niekur kitur.
Salos grožį atrasite keliaudami
Smėlėtų paplūdimių ir vešlios augmenijos apsupti viešbučiai ar privatūs nameliai jaukiuose salos kurortuose negali palikti abejingų – kiekvieną į Balį atvykusį svečią pamatytas vaizdas priverčia akimirkai stabtelėti ir tiesiog pasimėgauti jį supančiu grožiu. Tačiau norintiems patirti tikrąją salos autentiką, „Novaturo“ atstovė pataria keliauti. Tik nenustebkite pamatę kiek chaotišką eismą.
„Populiariausias transportas tarp vietinių – motoroleriai, mat jais patogiausia keliauti ne itin tolimus atstumus. Turistai dažnai nuomojasi automobilį su vairuotoju, kuris už sutartą sumą nuveža iki norimos vietos ir vėliau parveža atgal, o kai kurie išbando ir motorolerius – porai savaičių šią transporto priemonę galima išsinuomoti maždaug už 70 eurų. Tiesa, reikėtų įsivertinti, kad eismas Balyje įprastai intensyvus, judėjimas vyksta kaire kelio puse, o keliai ne visuomet geriausios būklės. Be to, norintiems vairuoti, būtina turėti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą“, – pasakoja J. Savickaitė.
Tiems, kurie į Balį atvyksta ieškodami natūralios gamtos grožio, „Novaturo“ atstovė pataria pakilti į Baturo ugnikalnį, apsuptą akimis neaprėpiamų ryžių laukų ir bambukų plantacijų. Ugnikalnio suformuotas reljefas yra itin derlingas, tad žalumos tikrai nepritrūksite, o nuo pačios viršūnės atsivers žadą atimantys vaizdai.
Viešėdami šioje nuostabioje saloje, būtinai apsilankykite daugiau nei 600 ha ploto užimančiose Jalituwih ir Tegallalang ryžių terasose, užsukite pasigrožėti įspūdingais Sekumpul kriokliais, kuriuos pasieksite pėsčiomis žygiuodami žaliuojančiomis džiunglėmis, pavaikštinėkite pietinėje salos dalyje esančio Uluwatu skardžio takeliais. Ant stačių pakrantės uolų čia įsikūrę prabangūs viešbučiais, SPA centrai ir geri restoranai, o 70 metrų aukštyje šimtmečius skaičiuoja ir Uluwatu šventykla – viena seniausių šventovių Balio saloje, į kurią kiekvieną dieną plūsta šimtai maldininkų bei smalsių turistų. Kelionės į šventyklą metu galėsite pažinti tradicijas – kasdien lauke prie šventyklos vyksta Kecak šokio pasirodymas saulėlydžio fone.
„Baliečiai labai religingi – hinduizmu vietiniai gyvena savo kasdienybėje, tuo paremta jų kultūra, tradicijos. Jie reguliariai lanko savo šventyklas ir jas puoselėja, į viską žiūri per tikėjimo prizmę. Ne veltui Balis dar vadinamas „Tūkstantmečio šventyklų“ sala“, – pasakoja J. Savickaitė.
Ieškantiems naujų dvasinių patirčių ar norintiems pajausti magišką Balio aurą, „Novaturo“ atstovė rekomenduoja nuvykti į vieną gražiausių šventyklų – ant olos pastatyta Tanah Lot šventykla laikoma viena švenčiausių vietų visoje saloje. „Tanah Lot“ vietinių kalba reiškia „žemę jūroje“. Ši šventykla nuolat skalaujamos vandenyno bangų, o pakilus vandeniui ji būna tarsi atskirta nuo žemyninės dalies.
Tikrai ne mažesnį įspūdį paliks ir Bratano ežero pakrantėje stūksanti hinduizmo dievybių garbei pastatyta Ulun Danu šventykla. Dar XVII a. pastatytoje Balio šventykloje nuolat vyksta aukojimo ceremonijos vandens, ežerų ir upių deivei Dewi Danu, tad turėsite tikrai įdomią patirtį.
„Kiekvienam atvykusiam į Balio salą rekomenduoju apsilankyti ir Besakish šventyklų komplekse – didžiausioje ir vienoje svarbiausių šventyklų patiems hinduistams. Ji yra aktyvaus ugnikalnio Agungo papėdėje – vietinių tikima, kad tai pats švenčiausias kalnas. Turistams ši šventykla yra lengvai pasiekiama, o šioje vietovėje grožimasi ne tik 23 šventyklų kompleksu, bet ir įstabiu Agungo ugnikalniu, nuo kurio atsiveria nepamirštami ryžių terasų ir kalnų vaizdai“, – sako J. Savickaitė.
Ubudas – miestas, kuriame geriausiai pažinsite Balio kultūrą
Savo bohemiška aura garsėjantis Balio kultūros centras Ubudas – viena svarbiausių lankytinų vietų saloje. Senąja kultūra, papročiais, tradicijomis ir religija alsuojantis miestas dovanoja neįtikėtinas patirtis, tad ne vienas keliautojas čia nusprendžia pasilikti ilgesniam laikui.
Atvykę į Ubudą pirmiausia pajusite smilkalų kvapą, o tuomet išvysite atviruką primenantį vaizdą su daugybe spalvų – tradiciniais rūbais pasipuošusios moterys ant galvos neša pintines vaisių, merginos šventyklų prieigas puošia gėlių vainikais, o vietiniai gyventojai skuba į aukojimo ceremonijas, kuriose netrūksta muzikos, maldų ir šokių. Tuo, kad religijai čia skiriamas ypatingas dėmesys, tikrai nesuabejosite – vaikštinėdami siauromis Ubudo gatvelėmis kone prie kiekvienų namų matysite Dievams skirtus altorius.
„Norėdami prisiliesti prie baliečių religijos ir filosofijos, būtinai užsukite į Tirta Empul šventyklą, pastatytą vandens dievo Višnu garbei. Vietiniai gyventojai tiki, kad į šventyklos baseinus atitekantis šaltinio vanduo yra šventas, tad gali išgydyti kūną ir sielą, – pataria „Novaturo“ kelionių ekspertė Lilijana Degutytė.
– Jei ketinate sudalyvauti apsivalymo ceremonijoje, pirmiausia pasimelskite Dievams šventykloje ir tik tuomet briskite į vandenį ir apsiprauskite prie tekančio vandens srovių. Į šventyklos baseinus teka net 30 vandens srovių, todėl nepamirškite pasidomėti jų paskirtimi – vienuolikta ir dvylikta srovės yra skirtos laidotuvių ceremonijoms, todėl šiuo vandeniu nesišlakstykite.“
Dar viena vieta, kurią verta aplankyti apsistojusiems Ubudo mieste – pasakiško grožio dauboje šalia Pakerisano upės XI amžiuje pastatytas Gunung Kawi šventyklų kompleksas, vadinamas architektūros stebuklu. Jis traukia turistų akį septynių metrų aukščio uolomis, kuriose iškalti dešimt monumentų. Šie antkapiai skiriami karaliui Anak Wungsu ir jo mėgstamiausioms karalienėms. Įėjus į šventyklos teritoriją, atsiveria pasakiški ryžių terasų vaizdai, o nusileidus nuokalne matomos didingosios skulptūros uolose, kuriančios magiškos vietos įspūdį.
Vaikštinėdami po Ubudo miestą, būtinai skirkite laiko Karališkiesiems rūmams, išsiskiriantiems neįprasta architektūra, puošniais raižiniais ir kvapą gniaužiančio grožio sodais, apsuptais lotoso tvenkinių. Karališkųjų rūmų soduose nuolatos rengiami pasirodymai, ceremonijos, kultūriniai renginiai. Čia išvysite ir tradicinį Kecak šokį – įspūdingą garsų, spalvų ir ugnies reginį.
Jei norite pajusti tikrąją Ubudo atmosferą, nepatingėkite anksti ryte išsiruošti į miesto centre esantį Sukawati turgų – jame vietiniai gyventojai parduoda dieviško skonio sunokusius vaisius, pačių augintas daržoves ir kitas vietines gėrybes. Popietinis laikas skirtas turistams, tad norėdami įsigyti puikių produktų už patraukliausią kainą, suskubkite iki 8 valandos ryto.
Ubudas turi ir meno turgų, kuriame vietiniai amatininkai prekiauja unikaliais ir autentiškais salą reprezentuojančiais gaminiais – įvairiais papuošalais, paveikslais, suvenyrais, skaromis ir kitais vietinę kultūrą atspindinčiais dirbiniais.
Balio gamtos stebuklai – žaliuojančios ryžių terasos ir šniokšiantys kriokliai
„Ubudas įsikūręs strategiškai patogioje vietoje – pačiame salos centre, tad iš jo labai patogu pasiekti gražiausias salos vietas ir susipažinti su Balio gamta“, – sako L. Degutytė ir tiems, kurie dairosi atviruko vertų vaizdų, pataria leistis į žygį pėsčiomis Campuhan Ridge pažintiniu keliu. Turėsite galimybę pasigrožėti kalnų upių išraižytu reljefu, kurį iš abiejų pusių supa Ubudo džiunglių ir ryžių laukų žaluma.
Jei Ubude suplanavote praleisti bent kelias dienas, būtinai išvykite pasidairyti po apylinkes. Visai netoliese esančios Tegalalango ryžių terasos – vienos garsiausių visoje saloje. Prisėdę vietiniame warunge (taip vadinamos vietinės kavinės) užsisakykite puodelį kavos ir ramiai pasimėgaukite kvapą gniaužiančiu panoraminiu terasų vaizdu.
„Išsinuomojus motorolerį ar asmeninį vairuotoją, tikrai verta nuvykti iki Tukad Cepung krioklio – tai ypatinga, turistų dar neatrasta vieta, kurioje krioklys šniokščia tarpeklio gilumoje. Ne mažiau įspūdingas bus ir iki krioklio vedantis kelias per tropikų mišką su daugybe žemyn besileidžiančių laiptelių, tad nusiteikite šiek tiek pasportuoti. Netolimu atstumu nuo Ubudo rasite ir Tibumana krioklius – samanotų uolų ir paparčių apsuptas krioklys atrodo išties nuostabiai, o krioklio apačioje susiformavusiame vandens baseine galima nusimaudyti ir atsigaivinti“, – pasakoja L. Degutytė.
Viena iš turistus labiausiai viliojančių pramogų pačiame Ubude – apsilankymas šventajame beždžionių miške. Vaikštinėdami džiungles primenančio miško takeliais išvysite samanomis apaugusias raižytas statulas ir išskirtinio grožio šventyklas, kuriančias išties mistinę atmosferą šioje nuostabioje vietoje. Turėsite progą pabendrauti su vietinėmis miško gyventojomis, kurios smalsiai pasitinka turistus, tačiau išsiruošti į mišką patariama ankstyvu laiku – rytais čia kur kas mažiau žmonių nei popietiniu metu.
Leiskite sau atsipalaiduoti ir pasimėgauti visai Balio salos malonumais
Ne vieną keliautoją į salą atvilioja čia tvyranti ypatinga atmosfera. Įdomu iš šalies stebėti ir patiems pajusti, kaip kasdienis paprastas vietinių gyvenimas persipina su maldomis, ritualais ir tradicijomis, kurios saloje itin puoselėjamos. Net ir didžiausi skeptikai čia pajunta ore tvyrančią harmoniją.
„Ubudas itin populiarus tarp tų keliautojų, kurie į Balio salą atvyksta norėdami pabėgti nuo kasdienybės, atrasti vidinę ramybę ir patys save. Tad būtent čia, Ubude, rasite daugybę meditacijos ir jogos centrų, įvairių dvasingumo kursų ir praktikų. Norintiems atsipalaiduoti verta išbandyti ir balietišką masažą – vietiniai gyventojai jį daro išties labai kokybiškai ir nebrangiai“, – pataria L. Degutytė.
Balis – nuostabi vieta norintiems pamaitinti ne tik sielą, bet ir kūną, tad vaikštinėdami Ubudu mieste nebijokite nuklysti nuo pagrindinių gatvių ir užsukti į vietinius warungus paskanauti tradicinių Indonezijos patiekalų – nors vietinės, nuo centro nutolusios kavinukės neatrodo prašmatniai, maistas čia tikrai nuostabus. Paragaukite Nasi goring keptų ryžių su skirtingais priedais, Mie goring keptų makaronų ar tradicinės Bakso makaronų ir mėsos kukulių sriubos, o norėdami atsigaivinti kaitriomis dienomis, pasilepinkite šviežiai spaustų, vietinių gyventojų užaugintų vaisių kokteiliais.
„Balis – tik nedidelis taškelis Indonezijos salyne, tačiau nepamilti šios vietos tiesiog neįmanoma. Kad ir kur vyksite, tikrai nenusivilsite ir patirsite nepamirštamus įspūdžius. Norintiems atrasti skirtingas Balio salos puses, „Novaturas“ siūlo išbandyti jungtinius poilsio turus, leidžiančius pabuvoti ne viename, o keliuose skirtinguose salos kurortuose – pavyzdžiui, dalį atostogų apsistoti Ubude, o tuomet ilsėtis įspūdingais ir ilgais baltojo smėlio paplūdimiais garsėjančioje Kutoje“, – pataria L. Degutytė.