Įvardijo, ką dažniausiai pamiršta žmonės, patekę į stichinius gaisrus ar audras kelionėse

Klimato kaitą jaučiame įvairiais aspektais, o tai neišvengiamai paliečia ir įvairius mūsų gyvenimo įpročius. Vieni jų – kelionių planavimas ir atostogų pasirinkimai. Šią vasarą dalis Viduržemio jūros regiono patyrė aukštesnę nei įprastai oro temperatūrą, sausrą, stiprų vėją bei gaisrų.

Ką svarbu žinoti planuojant keliones, kokią įtaką klimato kaita mums gali turėti artimoje ateityje bei žiūrint į ilgalaikę perspektyvą ir kaip elgtis susidūrus su netikėtomis situacijomis svečioje šalyje?

Klimato kaitos pasekmės – jau nėra tolima nežinomybė

„Novaturo“ tvarumo vadovė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė sako, kad klimato kaitos pokyčiai jau nėra kažkokia neapčiuopiama nežinomybė.

„Apie klimato kaitą mes dar visai neseniai kalbėjome kaip apie kažkokį baubą, kuris bus, tai tas baubas jau yra su mumis. Keliaujame į Europą ir tikimės ten gero oro pavasarį, o pasitinka potvyniai ir lietus. Vasarą tikimės pailsėti šalyje, kur geras oras, graži jūra, o patenkame į gaisrą, – to bus tik daugiau. Ekstremalių reiškinių tik daugės. Žiemą galime sulaukti šiltesnių periodų, vasarą – krušos bet kuriame pasaulio kampelyje. Tai reiškia, kad turime prisitaikyti, turime būti pasiruošę visiems netikėtumams“, – sako A. Alijošiutė-Paulauskienė.

Pašnekovė teigia, kad klimato kaitą neteisinga įvardyti tik vienu reiškiniu – karščiu, gaisrais ar potvyniais. Vyksta ekstremalūs oro pokyčiai, staigios oro permainos gali įvykti bet kurioje šalyje, tad tam turi būti pasiruošęs tiek kelionių organizatorius, tiek pats keliautojas.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė Goda Aleksaitė sako, kad pirmiausia reikia kreiptis į kelionių organizatorių, jei šalyje, kurioje vieši keliautojas, įvyko nelaimė. Be to, prieš išvykstant visuomet pravartu pasitikrinti informaciją apie šalį ir prognozes joje keliauk.urm.lt tinklalapyje. Ką dar turi žinoti tiek pavieniai, tiek per kelionių agentūras keliaujantys žmonės?

„Su kelionių organizatoriumi esame saugesni, nes visi įsipareigojimai numatyti kelionių organizatoriaus sutartyje. Jis turėtų pasirūpinti, kur apnakvindinti ir kaip pergabenti. Jei jumis pasirūpina kelionių organizatorius, reikalauti tam tikros žalos atlyginimo, kad netinkamai perkėlė į kitą viešbutį, deja, teisės neturite. Bet jei iš viso nepasirūpino, tada kelionių organizatorius jau privalo atlyginti, – paaiškina G. Aleksaitė. – Jei esate visiškai nepatenkinti kelionių organizatoriumi, kreipkitės į mūsų tarnybą ir mes ginčą spręsime, bet visų pirma skatinu kalbėtis būtent su kelionių organizatoriumi.“

Kelionių organizatoriai įsipareigoja pasirūpinti keliautojais

Savarankiškam keliautojui pašnekovė pataria atidžiai panagrinėti sudaromas sutartis – tiek per programėles ieškant gyvenamosios vietos, tiek draudimo, tiek užsakant kitas paslaugas. G. Aleksaitė primena, kad viską reikia perskaityti, pasidomėti, kad vėliau nekiltų nesklandumų.
A. Alijošiutė-Paulauskienė sako pastebinti, kad keliautojai vis aiškiau vertina rizikas.

„Plečiasi sezono ribos – mes koncentruodavomės į tris mėnesius, o dabar tas terminas apima ir pavasarį bei rudenį. Aišku, dar yra mokinių atostogos, kaip labai svarbus dalykas. Kita vertus, galima pasirinkti ir kitą kryptį, tai ir naujos galimybės, ir iššūkis organizatoriams, nes žmonės nori pojūčių, įdomumo, pažinti ir tam reikia surasti vietų“, – pasakoja pašnekovė.

Kelis dešimtmečius svarstomas naujas mokestis

Kelionių bumą apmalšinti gali ne tik sparčiai kintantys orai, bet ir ilgus metus planuojamas įdiegti mokestis.

„Norėčiau priminti dar vieną dalyką (apie jį mes kalbame kone 30 metų ir tai ateina) – CO2 mokestis. Šitas pokytis, manau, sutramdys begalinį norą keliauti bet kur, bet kaip, bet kada, nes mes šiek tiek įsisiautėjom. Mokesčio dar nėra, bet kai kurios šalys jau turi turizmo mokesnį, ekologinį, aplinkos auginimo – tie pinigai skiriami atstatymo reikmėms. Tai gali būti ir klimato kaitos mokestis, jis bus kaip kompensacija: tai, ką mes veikiame šiaurėje, visi tie malonumai, kuriuos patiria turtingųjų šalių gyventojai, visa našta perkeliama pietų šalims. Kokie bus tie mokesčiai, manau, dar turėsime jiems pribręsti, bet tai gali būti“, – atvirauja A. Alijošiutė-Paulauskienė.

Ką dažniausia pamiršta žmonės kritinėje situacijoje?

Lietuviams egzotiškose, tačiau vis labiau stichijų varginamose pietų šalyse ne vienas keliautojas jau patyrė, ką reiškia staigūs klimato pokyčiai. G. Aleksaitė sako, kad patekę į stresą keliančią situaciją žmonės neretai pamiršta svarbiausius dalykus.

„Klausimai būna tokie – kur man kreiptis ir kam skambinti? Pastebėjau teigiamą tendenciją, kad nurodomas kontaktas, pagrindinis telefono numeris, kuriuo galima paskambinti. Visada reikia turėti pasą“, – įvardija pašnekovė.

Kada ieškoti jau ne kelionių organizatoriaus pagalbos, o vyriausybinių institucijų? G. Aleksaitė sako, kad yra keli atvejai: kai kelionėje įvyksta nenumatytų aplinkybių, žmonės patiria žalą ir jais nepasirūpinama. Tokiu atveju po įvykio reikia kreiptis į Vartotojų tarnybą.

Kitas atvejis: jau sudarius kelionės sutartį įvyksta nenumatytų aplinkybių – gaisras ar potvynis, kur nesaugu atsidurti. Tokiu atveju kelionių organizatorius sprendžia remdamasis turima informacija, kiek jis gali pasirūpinti turistu.

G. Aleksaitė sako, kad kartais tokiais atvejais, kiek saugu ar nesaugu keliauti į stichijos paliestą šalį, kyla ginčų.

„Tai gana sudėtinga, tokios praktikos dar nėra daug. Dabar klimato kaita ypač „suvešėjo“, deja, mes tik šiandien apie tai kalbame, nors reikėjo anksčiau. Atvejų labai nedaug ir, tikėtina, net teismų praktika labai keisis, galbūt mes tiek adaptuosimės, kad nebevadinsime to force majeure“, – dalijasi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė.