Į atmosferą išmetame daugiau anglies dvideginio, nei jo sugeba sugerti ekosistemos, sugauname žuvies daugiau, nei natūraliai spėja pasipildyti vandenynai, iškertame medžių tiek, kad naujai užaugę negali padengti nuostolio.
„Pastaruoju metu įvairiose gyvenimo srityse apie tvarumą kalbame daug. Turizmas – ne išimtis, o tvarios kelionės yra gana kompleksinė sritis. Nors dažnai tvarumą siejame tik su kokia nors viena tema, pavyzdžiui, klimato kaita, iš tiesų jis apima daugelį sričių – tai ir vietos žmonės, jų gyvenimo kokybė, mūsų santykiai su gamta bei kiti elementai“, – sako didžiausio ir vienintelio vietinio kapitalo kelionių organizatoriaus Baltijos šalyse „Novaturo“ tvarumo vadovė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė.
Keliauti tvariau – nebūtinai brangiau
A. Alijošiutė-Paulauskienė teigia, jog tvaresnės kelionės tikrai nebūtinai reiškia ir brangesnes keliones, juk, pavyzdžiui, keliauti dviračiu – kur kas draugiškiau gamtai ir nieko nekainuoja.
Vietoje lėktuvo galima rinktis keliones kitomis transporto priemonėmis, pagalvoti ir apie kitus dalykus, pavyzdžiui, ar automobilyje užpildytos visos vietos – taip darysime ir aplinkai mažesnį neigiamą poveikį, ir kurui išleisime mažiau. Žinoma, kai kur teks sumokėti papildomai, tačiau verta pagalvoti: juk kartais tai, kas mums atrodo brangiau tą akimirką, yra naudingiau vertinant ilgalaikę perspektyvą.
„Gyvename visuomenėje, kurioje kiekis ir dydis kartais pakeičia tikrąją kokybę – neretai norime visko daugiau ir įspūdingiau. Tik ar tikrai viso to reikia? Anksčiau ar vėliau turės ateiti laikas sąmoningesniam sugrįžimui prie kitokių vertybių, juolab pasirinkimas, net ir kalbant konkrečiau apie keliones, tikrai platus – galime patys spręsti, kaip keliauti, kur apsistoti, ką valgyti, – priduria „Novaturo“ atstovė.
– Šių metų atliktas „Euromonitor“ tyrimas rodo, kad 80 proc. keliautojų sutiktų mokėti papildomai 10 proc. už kelionių tvarumą, nepaisydami, jog tai gali paveikti jų pragyvenimo lygį. Vadinasi, jau pradedame suvokti tvarumo naudą, taigi, kuo toliau, tuo daugiau keliautojų apie tai susimąstys. Aplinka keičiasi tada, kada pradedame keistis mes patys“.
Kad „viskas įskaičiuota“ puota nevirstų švaistomu maistu
Iš anksto susimokėjus už „viskas įskaičiuota“ tipo atostogas, gana paprasta per daug atsipalaiduoti ir užsimiršti – nors sąmoningumo vis daugiau, tačiau dalis poilsiautojų į lėkštes vis dar dedasi tiek maisto, kiek tikrai nesuvalgo.
Kita dalis renkasi, kad kambarių tvarkytojai kiekvieną dieną keistų patalus ir vonios kambarius papildytų naujais higienos priemonių buteliukais, nors kasdienybėje tikrai apsieiname ir be to. Maistui užauginti ir pagaminti sunaudojama daugybė Žemės resursų, tačiau nesuvalgytas maistas, kaip ir net maži higienos priemonių buteliukai, virsta tonomis atliekų.
„Nors per atostogas įprastai norime apie nieką negalvoti ir atsipalaiduoti, pamiršti atsakomybės nederėtų – net ir maži žingsneliai gali turėti svarios įtakos, jei kiekvienas elgsimės apgalvotai ir nesivadovausime mąstymu „už viską jau susimokėjau, galiu daryti ką noriu“, – sako A. Alijošiutė-Paulauskienė.
„Novaturo“ atstovė pastebi, kad pokyčiai turizmo srityje jau matomi, jie tampa ir realiais žingsniais, tačiau kol kas nėra žymūs visose srityse. Ne paslaptis, kad viešbučiai, restoranai, įvairių pramogų organizatoriai siekia maksimaliai patenkinti keliautojų poreikius. Tvarumas, be abejonės, atsiperka ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau ne visuomet yra patogus ir pelningas ieškant trumpalaikės naudos.
„Turizmo srityje daugiau atsakomybės tenka verslui – jis formuoja paklausą. Lygiai taip pat mes, kaip kelionių organizatoriai, taikome ir taikysime tam tikrus kriterijus partneriams, edukuosime tiek juos, tiek savo komandos žmones. Iš kitos pusės – tvarumas yra ir kiekvieno keliautojo atsakomybė. Patys sprendžiame, kur apsistoti, už kokias paslaugas mokėti, kokiomis pramogomis mėgautis.
Norint permainų šioje srityje, turėtų atsirasti sinergija – jei keliautojų elgesys pradės keistis, verslas greitai persiorientuos. Ir atvirkščiai – jei verslas pradės siūlyti tvaresnius sprendimus, keliautojai tai priims.
Tačiau kol kas apie savo poreikius bei jų pasirinkimų poveikį visgi susimąsto mažesnė dalis keliautojų, todėl būtina atkreipti dėmesį, apie tai garsiau kalbėti, kelti klausimus, paaiškinti, kodėl tai svarbu“, – sako A. Alijošiutė-Paulauskienė.
Keliauti darant mažesnį poveikį aplinkai tolygu keliauti sąmoningiau
Visiškai tvarus verslas vargu ar įmanomas, tačiau įmonių, siekiančių tvarumo ir mažinančių savo daromą poveikį aplinkai, vis daugėja. Lygiai taip pat nėra ir visiškai tvarių keliautojų, nes tam tikrą pėdsaką po savęs vis tiek paliekame – klausimas, didesnį ar mažesnį. Rinktis tvaresnius sprendimus svarbu, tačiau reikėtų prisiminti ir tai, kad gyvename ekosistemoje, kurioje viskas susiję.
„Pastaraisiais metais ėmėme kalbėti apie „skrydžio gėdą“ – galvojama, kad skrydžiai lėktuvu yra nedraugiški aplinkai. Taip, aviacija yra viena iš klimato kaitos kaltininkių, ji 5 proc. prisideda prie klimato kaitos, tačiau jos atsisakyti negalime. Svarbiau ne imtis kraštutinumų, o ieškoti alternatyvų, tvariau keliauti leidžiančių sprendimų – pavyzdžiui, ir pats žmogus gali rinktis keliauti be persėdimų, ieškoti avialinijų, kurios draugiškesnės aplinkai.
Pokyčiams reikia laiko, jie jau pakeliui – į mūsų gyvenimus jau ateina tvarus aviacinis kuras, elektra varomi lėktuvai, tikrai atsiras ir kitų būdų, leisiančių keliauti tvariau. Tiesa, išsikeltas tikslas iki 2050 metų tapti neutraliais klimato kaitai pareikalaus milžiniškų pastangų ir investicijų technologijų srityje, tad reikėtų nusiteikti, kad kelionės ateityje taps tvaresnės, tačiau tai gali daryti įtaką ir kainai“, – sako „Novaturo“ tvarumo vadovė.
Norintiems keliauti tvariau verta pagalvoti ne tik apie tai, kaip sumažinti savo paliekamą aplinkosauginį pėdsaką, bet ir kokiu būdu kompensuoti socialinį poveikį. Kam mes išleisime savo pinigus – suvenyriniam puodeliui su viešbučio pavadinimu ar vietinio gyventojo pagamintam daiktui, kuriam tie pinigai bus svarbūs pragyvenimui? Kokį maistą pasirinksime – iš didžiųjų prekybos centrų ar užaugintą vietos ūkininko? O gal net padėsime spręsti vietos problemas, skirdami vieną dieną savanorystei.
Tikslas turėtų būti ne keliauti visiškai tvariai, bet gerokai sumažinti savo poveikį ir bent iš dalies kompensuoti daromą neigiamą įtaką aplinkai. Išmokus keliauti taip, kad norėtume sugrįžti, mūsų lankoma vieta išliks jauki ir jos vietiniams gyventojams, kas yra dar vienas tvaresnio požiūrio bruožas.