aA
Panorę atsinaujinti namus, dažniausiai skubame pirkti naujų interjero detalių ir baldų, kartais net nesusimąstydami, kad esamus, nors ir senus daiktus galime prikelti antram gyvenimui. Pastarąjį kelią pasirinko vilnietė Aušra Sevrukė, kuri nusprendė atnaujinti seną sofą. Šiandien moteris džiaugiasi ne tik puikiai atrodančiu baldu, bet ir sutaupytais pinigais.
Sofos restauracija
© Organizatorių nuotr.

Pramoga visai šeimai

Į A. Sevrukės namus sofa atkeliavo ne iš naujų baldų parduotuvės, o iš kitų žmonių namų. Pašnekovės teigimu, sofa jau buvo šiek tiek suplyšusi, tačiau šeima nusprendė neskubėti jos pakeisti nauja, o suteikti jai antrą gyvenimą.

Pasak pašnekovės, iš pradžių šeima ilgai ieškojo naujos sofos, kuri jiems patiktų, tačiau paieškos buvo bevaisės. Tuomet ir buvo priimtas sprendimas padirbėti ir atnaujinti senąją sofą. „Iš tiesų, mes labai prisirišome prie šios sofos. Pirmiausia, galvojome tiesiog užtiesti pledą, kad nesimatytų suplyšusios vietos, tačiau pradėję remontuoti namus, panorome visiškai ją pakeisti“, – sako ji.

A. Sevrukės teigimu, be laiko sąnaudų, sofos atnaujinimas kainavo 45 eurus – tiek, kiek prireikė nusipirkti naujai medžiagai. Prie baldo atnaujinimo darbų prisidėjo visi šeimos nariai: pašnekovė pasirūpino audiniu sofai, o jos vyras apmušė baldą nauja medžiaga. Darbo rado ir pašnekovės dukra. A. Sevrukės teigimu, tai tapo linksma veikla visai šeimai.

Tačiau pašnekovė įžvelgia ir kitą teigiamą sofos atnaujinimo pusę. „Kurį laiką domimės „Zero waste“ (liet. „Gyvenimas be atliekų“) judėjimu, todėl supratome, kaip svarbu suteikti antrą gyvenimą baldui. Su vyru nusprendėme, kaip norime, kad atrodytų mūsų sofa ir, galiausiai, radę patinkančią medžiagos spalvą, kibome į darbus“, – priduria A. Sevrukė.

A. Sevrukės teigimu, šeimoje jie stengiasi propaguoti „Zero waste“ gyvenimo būdą ir, jeigu įmanoma, ne pirkti naujus daiktus, o juos atnaujinti. Pavyzdžiui, šeimos nariai patys gaminasi žaislus, savo rankomis pasidaro daiktadėžes. Be to, dažniausiai neperka naujų baldų, o perdažo senuosius.

„Aš manau, kad reikia mažinti naujų daiktų pirkimą ir skatinti jų atnaujinimą, kadangi išmesti jie yra lėtai arba išvis neyra. Dalis atliekų net atsiduria vandenyje, jų perdirbimas pareikalauja daug energijos išteklių. Be to, naujų baldų gamybai kertami medžiai, o tai daro poveikį ekosistemai. Aš noriu, kad mano vaikai gyventų gražioje gamtoje, o ne tarp šiukšlių“, – teigia pašnekovė.

Ji priduria, kad pradėjus mažinti vartojimą, ne tik stipriai sumažėjo atliekų kiekis namuose, bet ir pavyko sutaupyti pinigų.

Skatina gaminti ilgaamžiškesnius produktus

Erasmus+ programa kartu su Europos Sąjungos Komisija atliko tyrimą, kurio metu paskaičiavo, kiek atliekų iš senų baldų sukuria senojo žemyno gyventojai. Tyrimas parodė, kad kasmet išmetami baldai sudaro beveik 11 milijonų tonų atliekų. Remiantis Europos baldų gamintojų asociacijos duomenimis, 80–90 proc. šių atliekų yra sudeginama ir tik 10 proc. – perdirbama. Tačiau reikėtų prisiminti, kad tiek atliekų deginimas, tiek perdirbimas į aplinką išmeta kenksmingas medžiagas ir eikvoja energetikos išteklius.

Sofos restauracija
Sofos restauracija
© Organizatorių nuotr.

Susirūpinusios dėl gamtai daromos žalos, Europos Sąjungos institucijos nusprendė pakeisti esamą situaciją. 2015 metais Europos aplinkosaugos biuro parengtoje ataskaitoje teigiama, kad prailginus produkto vartojimo laiką, būtų galima išsaugoti daug resursų, energijos, taip pat sumažinti atliekų kiekį. Tai išspręstų dabar egzistuojančią problemą – dėl trumpo daiktų tarnavimo laiko, žmonės yra priversti vis pirkti naujus, o senais atsikratyti juos išmetant.

Dėl šių priežasčių Europos Parlamentas parengė rekomendacijas gamintojams. Jie turėtų vadovautis minimaliu atsparumo kriterijumi, kuris būtų taikomas ir baldų gamyboje. Juo siekiama, kad produktai būtų geresnės kokybės, o vartotojai jais galėtų naudotis ilgiau arba pataisyti lengviau.

Žmonės noriai taisytų senus daiktus

Ilgaamžiskesni ir lengviau pataisomi daiktai patenkintų ES gyventojų poreikius. 2014 metais atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad net 77 proc. ES vartotojų mieliau pataisytų jau turimus daiktus nei pirktų naujus, tačiau dažnai juos atgraso remonto kaina. Pagerinus taisymo sąlygas ar prailginus garantiją, ši problema būtų išspręsta.

Žmonėms, nenorintiems naujinti savo senų daiktų, siūloma prisidėti prie pasaulyje sparčiai populiarėjančių dalijimosi daiktais iniciatyvų. Jos skatina neišmesti jau atsibodusių, tačiau dar pakankamai geros būklės daiktų, o atiduoti juos kitiems žmonėms. Tokiu būdu, daiktai atsidurtų ne atliekų surinkimo aikštelėse, o kitų žmonių namuose.

Nemokamai dalintis daiktais bus galima ir Lietuvoje – iki šių metų pabaigos Vilniaus regione šalia didelių gabaritų atliekų surinkimų aikštelių bus įrengta 16 daiktų dalijimosi stotelių „Dėk`ui“. Tokiu būdu gyventojai galės atsikratyti nereikalingais daiktais, suteikiant galimybę juos perimti kitiems.

Šią iniciatyvą vykdo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras. Įmonės direktorius Tomas Vaitkevičius tikisi, kad toks stotelių tinklas sumažins ne vietoje paliekamų šiukšlių kiekius, sutaupys finansinių išteklių, kadangi daiktų tvarkymas atsieina pigiau nei jų perdirbimas. Naujose dalijimosi stotelėse daiktai bus renkami remiantis vienu svarbiausių kriterijų – tinkamumu jį prikelti antram gyvenimui.

„Manome, kad pirmiausia tai turėtų būti tinkami naudoti daiktai, taip pat – turintys nedidelius defektus, kurie žinomi naujam daikto šeimininkui ir kuriuos žmogus galės pats pasitaisyti“, – tikina VAATC direktorius.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(18 žmonių įvertino)
2.5000

Top naujienos

Po pragaro Pravieniškėse – šokiruojanti kalinio išpažintis: jie ten kone meldėsi, kad neišgyvenčiau (26)

Pasižiūrėję į Vytautą ir išgirdę jo balsu sunkiai tariamus žodžius nė neįtartumėte, kad...

Profesorius Stukas paaiškino, kodėl būtina valgyti pusryčius: ryte dažnai daroma klaida situaciją tik pablogina (3)

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko , sunku patikėti, bet...

Ką pasakytų Greta Thunberg Indijoje? Čia yra 150 mln. vairuotojų ir tik 8000 nori elektrinių automobilių (15)

Šią vasarą „ Hyundai Motor Co.“ pristatė pirmąjį Indijos elektrinį visureigį...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (7)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...

Istorinis pasiekimas: pirmą kartą kosmose buvo užauginta mėsa

Daugelis žino, kad maistas kosmose yra pakankamai blankus ir skurdus. Tačiau nauja technologija į...

Aukštaitijos sostinė stoja? Darbdaviai jau skaičiuoja susitraukusius pelnus ir pereina į taupymo režimą (174)

Lietuvos ūkio variklis sukasi visu pajėgumu. Pastaraisiais metais augusi ekonomika išjudino ir...

Prostitucijoje išnaudotų lietuvių istorijos sukrėtė net visko mačiusią pareigūnę iš Švedijos: viena jų tapo filmu (148)

Net praėjus daugiau nei dešimtmečiui prostitucijoje išnaudotų lietuvaičių istorijos yra...

Ekspertai: po Lenkijos rinkimų politikoje labiausiai tikėtinas tęstinumas (21)

Lenkijos valdančiajai dešiniųjų pažiūrų partijai „ Įstatymas ir teisingumas “...