aA
Viena iš priežasčių, dėl kurios gyventojai nusprendžia nerūšiuoti, yra mitas, kad visos gyventojų išrūšiuotos atliekos vis tiek keliauja į bendrą sąvartyną ir nėra perdirbamos. Tačiau tik visiškai netinkamos atliekos, kurių nebeįmanoma perdirbti, atsiduria sąvartyne, o štai tvarkingai išrūšiuotos antrinės žaliavos – plastikas, stiklas ir popierius – yra perdirbamos į naujus gaminius.
Perdirbimas
© Shutterstock

Plastiko perdirbimo kelias

UAB „EKO Perdirbimo“ direktorė Evelina Vencienė pasakoja, kad norint perdirbti plastiką, pirmiausia jį reikia tinkamai išrūšiuoti, t. y., atskirti pagal jo tipą ir rūšį.

„Svarbiausia yra perdirbti kuo grynesnio plastiko atliekas. Kad plastiką būtų lengviau perdirbti, šis neturi būti užterštas maisto ar kitomis biologinėmis atliekomis, tad pirmiausia reikia buitines atliekas atskirti nuo plastiko“, – teigia pašnekovė.

Pasak moters, plečiantis atliekų perdirbimo pramonei, technologijos keičiasi labai greitai, todėl šiuo metu pagrindiniai plastiko perdirbimo procesai yra smulkinimas, plovimas ir granuliavimas.

„Perdirbimui yra naudojami specialūs malūnai, kurie sumala plastiko atliekas. Po to vyksta plovimas, kurio metu pašalinamos etiketės, purvas ir kiti nešvarumai. Priklausomai nuo perdirbimo būdo, naudojamos flotacinės vonios, kuriose surenkamos plaukiančios ir/arba skęstančios frakcijos. Maltas ir plautas plastikas yra džiovinimas. Naudojama ir speciali įranga, kuri surenka metalo, medžio, tekstilės ir kitokius likučius. Kiekvieno perdirbimo metu, priklausomai nuo perdirbamo plastiko rūšies ar tipo, gali būti naudojamos skirtingos technologijos“, – pasakoja „EKO Perdirbimo“ direktorė.

Perdirbimas
Perdirbimas
© Shutterstock

Iš perdirbto plastiko – žaidimų aikštelės ir megztiniai

Perdirbtas plastikas yra prikeliamas naujam gyvenimui, o tai, anot E. Vencienės, yra žiedinės ekonomikos esmė.

„Perdirbtas plastikas gali būti naudojamas automobilių, statybų, ūkio ir kitose pramonės šakose. Vis dėlto, maisto pramonėje dar kartą naudojamas gali būti tik tinkamai perdirbtas PET plastikas, plastikiniai buteliai nuo vandens ir gaiviųjų gėrimų“, – sako specialistė.

Įvairios plastiko gamyba ir perdirbimu užsiimančios įmonės pažymi, kad perdirbto plastiko panaudojimo galimybės – labai plačios. Pavyzdžiui, iš perdirbtų plastikinių pieno ar kitų gėrimų konteinerių gali būti gaminami lauko baldai, žaidimų aikštelių įranga, iš plastikinių maišelių – parko suoliukai, tvorelės, iš kamštelių – grėbliai, šluotos ar net lynai, o iš plastikinių buteliukų – marškinėliai ir net megztiniai.

Amerikos chemikų draugijos remiama iniciatyva – „Recycle and Recover Plastics skelbia, kad iš 10 perdirbtų plastikinių buteliukų gali būti pagaminama tiek medžiagos, kad jos užtektų pasiūti vieniems marškinėliams, tuo tarpu 63 buteliukai yra tiek, kiek reikia vienam megztiniui.

Kaip skaičiuoja mokslininkai, jei ir toliau taip intensyviai bus gaminamas pirminis plastikas, po 20 metų planetoje susikaups du kartus daugiau plastiko, nei yra šiuo metu. Pasak E. Vencienės, tai ¬–¬ geriausias įrodymas, kodėl rūšiuoti yra tiesiog būtina.

Stiklo atliekos gali būti perdirbamos daug kartų

„Kauno stiklo“ fabriko vyr. technologė Violeta Romeikienė sako, kad didžioji dalis stiklo talpų ir taros yra skirtos naudoti daug kartų, todėl jų gyvavimo ciklą sudaro ne viena apyvarta.

„Stiklo gamybos įmonėse pagaminta stiklo talpa, pavyzdžiui, butelis, stiklainis, yra tiekiama įmonėms, kurios į ją fasuoja produktus. Į stiklo butelius yra pilami gėrimai: alus, vynas, sidras, putojantis vynas, įvairaus stiprumo alkoholiniai gėrimai. Į stiklainius – fasuojami įvairūs maisto produktai: konservuotos daržovės, mišrainės, sriubos, padažai bei majonezas“, – pasakoja specialistė.

Pasak V. Romeikienės, išimtis – putojančiam vynui skirti buteliai. Jie nėra naudojami antrą kartą, todėl yra gaminami iš vienkartinio panaudojimo stiklo.

Perdirbimas
Perdirbimas
© Shutterstock

Kaip pažymi specialistė, nors stiklo surinkėjai stiklo atliekas pristato perdirbėjams, tačiau būtina pažymėti, kad ne visas stiklas gali tapti nauja stiklo talpa.

„Netinka veidrodžių šukės, kineskopai, kaitlentės, indai iš stiklo ir statybinės paskirties stiklas: metaliniu tinkleliu armuotas stiklas, tripleksas, metalizuotas langų stiklas, liuminescencinės lempos, stiklo blokeliai ir plytelės“, – vardija V. Romeikienė.

Pasak jos, stiklo atliekų kokybė labai priklauso nuo stiklo talpos surinkimo būdo ir gyventojų sąmoningumo.

„Gyventojai į stiklo surinkimo konteinerius primeta ir daug kitokių buitinių atliekų, kurios neturėtų ten patekti. Tai – lėkščių, puodelių, vazonų ir kt. keramikos šukės, maisto atliekos, išrauti augalai, šlakas, akmenys, žemės, betonas ir pan. Tai labai apsunkina stiklo atliekų išrūšiavimą. Į stiklo atliekoms skirtą konteinerį turėtų patekti ištuštinta (be produktų likučių) panaudota stiklo talpa, kuri gali būti su dangteliais, kamšteliais ir etiketėmis, kurie vėliau yra atskiriami“, – teigia pašnekovė.

Iš popieriaus – ne tik popieriniai rankšluosčiai

Etišką vartojimą skatinančios nevyriausybinės organizacijos Amerikoje „Green America“ duomenimis, neišrūšiuotas popierius galiausiai atsiduria ne kur kitur, o sąvartyne. Būtent sąvartynai yra vienas pagrindinių metano išmetimo į atmosferą šaltinių, o popieriaus skilimas ypač susijęs su metano išskyrimu sąvartynuose.

Tuo tarpu išrūšiuotas popierius išskiria net 40 proc. mažiau šiltnamio efektą skatinančių dujų, o jo perdirbimas sunaudoja kur kas mažiau energijos bei sudaro mažiau nuotekų. Dėl šių priežasčių ypač svarbu rūšiuoti ir perdirbti popieriaus atliekas.

Lietuvoje veikia keletas popieriaus perdirbimo gamyklų, kurios gamina kartoną, higieninį popierių, servetėles ir kitus gaminius. Būtent šios įmonės sunaudoja didžiąją dalį Lietuvoje surinktų popieriaus atliekų.

Vis dėlto, perdirbto popieriaus panaudojimo galimybės – kur kas platesnės. Laikraščių ir žurnalų popierius nebūtinai turi tapti servetėlėmis, priešingai – jis ir vėl gali būti naudojamas spaudos leidiniams, taip pat – dekoratyvinėms vazoms ar juvelyrikos gaminiams. Be to, dalis popieriaus yra padirbama į kačių kraiką, vienkartinius popierinius indus, kiaušinių dėklus ir daugelį kitų gaminių.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras įgyvendina projektą „Atliekų kultūra“ ir šviesdamas visuomenę apie atliekų mažinimą, perdirbimą, rūšiavimą ir tvarkymą, siekia inicijuoti teigiamus pokyčius atliekų tvarkymo srityje.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
4.6316

Top naujienos

Ginekologė – apie Sinickio pasirinkimą pasidaryti vazektomiją: žmonai jis padarė paslaugą (433)

Daugiau vaikų su žmona nebeplanuojantis Tomas Sinickis garsiai pareiškė, kad jam yra atlikta...

Meksikos gatvėse – tikras karas: pareigūnai puolė „El Chapo“ sūnų, gatves nusėjo aibė lavonų po mūšio Guzmanas paleistas (48)

Šiaurinėje Meksikos dalyje įvyko intensyvūs susirėmimai, kai saugumo pajėgos sučiupo vieną...

Teniso deive vadintos Suzanne Lenglen gyvenimas apgaubtas paslaptimi. Kaip ir mirtis (1)

Prieš 100 metų Suzanne Lenglen debiutavo Vimbldono turnyre ir iškart užkariavo ne tik teniso...

LNK: Kauno klinikose ligonei vietoje vaistų sulašino dezinfekcinio skysčio (333)

Absurdas Kaune – vietoje vaistų paauglei į veną sulašino dezinfekcinio skysčio, praneša LNK...

Šio vaikino situacija ypač sudėtinga: ligos atvejis Lietuvoje – toks vienintelis, o prieinamo gydymo nėra (67)

Iš Pajūrio kilęs 18-metis Jonas (vardas pakeistas dėl asmeninio šeimos noro - DELFI) vengia...

Vijūnėlės dvaras jau nugriautas, bet bauda jo savininkui tebeskaičiuojama (93)

Paskutinę šios savaitės darbo dieną Druskininkuose, Vijunėlės tvenkinio pakrantėje, kur...

Įdomiausi vandens parkai kaimyninėse šalyse (4)

Smagiausias akimirkas vasarą patiriame prie vandens telkinių, o žiemą šiuos patyrimus galima...

Matijošaičio patarėja tapusi Meilutytė: negalvojau labai ilgai (275)

„Labai simpatiška, daug pasiekusi, žinoma plaukikė“, – atsakydamas į klausimą, kodėl į...

Bus kuo pasidžiaugti: laukia išskirtinis savaitgalis ir kitos geros naujienos (3)

Sinoptikai skelbia, kad šis rudens savaitgalis numatomas itin gražus – kai kur temperatūra kils...

Proveržis vėžio gydyme: nauja technologija net ir paslėptas vėžio ląsteles išduoda imuninei sistemai (7)

Imunoterapijos ateityje gali tapti efektyviausiu vėžio gydymo būdu. Paprastai tariant,...