aA
Į prieš dvejus metus atidarytą mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamyklą atkeliauja šiukšlių maišeliai iš viso Vilniaus regiono buitinių atliekų konteinerių. Iš jų čia rankiniu būdu bei technikos pagalba atskiriama kiek įmanoma daugiau biologinių atliekų bei medžiagų, kurias galima perdirbti. „Čia yra visko, ir labai daug“, – prieš aprodydamas gamyklos teritoriją įspėja MBA įrenginių operatoriaus UAB „Energesman“ atstovas Donatas Majus.
Rūšiavimas MBA gamykloje
Rūšiavimas MBA gamykloje
© DELFI / Andrius Ufartas

Kasdien į Lazdynų mikrorajone įkurtą MBA gamyklą atvažiuoja apie 800 tonų atliekų. Per metus – beveik 230 tūkst. tonų. Vilnius yra vienas iš regionų, kur atliekų kiekis kol kas nemažėja – matyt, taip yra dėl nuolat pamažu augančio gyventojų skaičiaus.

Lietuviai vis dar rūšiuoja prastai

„Pirmiausia iš čia atkeliaujančio bendro atliekų srauto bandome atskirti medžiagas, kurias galima perdirbti. Vienos jų turi vertę, kitos vertės neturi, bet vis tiek jas galima perdirbti į antrinius produktus. Didelė dalis atliekų yra biologiškai skaidžios – maisto atliekos, žaliosios atliekos. Pagal įsigaliojusias ES direktyvas, tokių atliekų negalima tiesiog šalinti sąvartyne. Dėl šios priežasties buvo suplanuoti ir pastatyti šie įrenginiai“, – pasakoja D. Majus.

Jo teigimu, lietuviai vis dar prastai rūšiuoja atliekas į atskirus konteinerius, tad antrasis gamyklos tikslas buvo atskirti vertingas medžiagas iš bendro srauto. Todėl pusė gamyklos skirta antrinių žaliavų atskyrimui, kita pusė, kurią sudaro daug didelių tunelių, – biologiniam apdorojimui.

„Biologiškai apdorotos atliekos yra saugios, daugiau nebepūna, nuvežtos į sąvartyną neskleidžia metano dujų, kurios sukeltų šiltnamio efektą. Jos yra geresnės kokybės, jeigu naudojamos energijos gamybai“, – tvirtina D. Majus.

Donatas Majus
Donatas Majus
© DELFI / Andrius Ufartas

Vienas šalutinių tikslų, kuris buvo pasiektas pastačius gamyklą – pagaliau suskaičiuota, kokiu atliekų kiekiu kasdien atsikrato Vilniaus regiono gyventojai. Anksčiau to padaryti buvo neįmanoma dėl skirtingų apskaitos sistemų, reglamentų, koeficientų ir t.t. Dabar visos mišrios komunalinės atliekos yra pasveriamos.

Trūksta vienos grandies

„Energesman“ atstovo teigimu, MBA gamykla yra visos atliekų tvarkymo grandinės dalis. Pirmoji yra bendrųjų atliekų konteineris, paskutinė – sąvartynas.

„Tarp mūsų ir sąvartyno trūksta dar vienos grandies – deginimo jėgainės, kuri gamins šilumą ir elektrą, ją stato dabar. Dėl šios situacijos esame visą savo teritoriją apkrovę degintinomis atliekomis, kurioms sprendimo dar nėra, todėl šios atliekos yra saugomos. Kiekiai yra milžiniški. Esame įpareigoti saugoti trejų metų atliekas, todėl didelė dalis jų kol kas yra laikomos sąvartyne. Tokiu metodu, kurį naudojame mes, atliekas galima saugoti iki trisdešimties metų – jų kokybė nemažėja“, – pažymi D. Majus.

Specialistas priduria, jog kuras, skirtas deginimui, sudaro apie 50 proc. visų atliekų. Tokie plastikai, stiklas ir kartonas, kurie turi vertę ir tinka perdirbti, sudaro apie 5 proc. – tiek pavyksta atrinkti. Visa kita yra biologinė dalis – apie 30 proc. – ir drėgmės nuostolis, kuris išgaruoja – apie 15 proc.

„Antrinėms žaliavoms atrinkti daugiau nei 10 proc. atliekų yra labai sudėtinga, nes daug atliekų yra užterštos biologine medžiaga. Maisto atskyrimas padėtų šiai gamyklai atskirti geresnes žaliavas“, – teigia D. Majus.

Randa ir ginklų, ir smulkintų pinigų

Atliekų kelionė po MBA gamyklą atrodo taip: iš miesto atvažiuoja šiukšliavežė, ji pasveriama ir iškart keliauja į priėmimo zoną, kur išverčia visas atliekas. Šios iš pradžių patikrinamos, ar tarp jų nėra netinkamų atliekų – anot D. Majaus, tarp jų vis dar pasitaiko labai daug autoservisų atliekų, gamybinių atliekų, kartais – medicininių radinių.

„Pavojingų radinių dar nėra pasitaikę. Iš įdomesnių – dokumentai, ginklai, smulkinta valiuta – neaišku, tikra, ar naudota žaidimuose“, – pasakoja „Energesman“ atstovas.

Patikrinus atliekas, du kranai jas dozuotai tiekia į tris linijas. Specialiais aparatais praplėšiami šiukšlių maišeliai, keliaujantys ant konvejerių į rankinio rūšiavimo kabiną. Atliekos, kurios gali būti perdirbamos, dažniausiai yra didelių gabaritų – labai didelės plėvelės, kurių automatinė įranga nelabai gali nuimti, dideli kartono gabalai, stiklas, ir kitos didelės apdorojimui netinkamos atliekos, galinčios sugadinti arba sustabdyti konvejerius, todėl jos yra atskiriamos rankiniu būdu.

„Tarp atliekų nuolat randame ir daugybę magnetinių juostų – žmonės jų vis dar pamažu atsikrato. Iš tiesų gyventojai viską meta į bendrąjį konteinerį ir vis dar nelabai naudojasi stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėmis. Nežinau, kodėl – jos yra nemokamos. Pasitaiko visko, net padangų. Kaip į konteinerius telpa padangos – klausimas. Priėmimo zonoje yra ir čiužinių, kėdžių, baldų, kai kurie dalykai paskui mums labai brangiai kainuoja, nes sudrasko konvejerius“, – su apmaudu pripažįsta D. Majus.

Po rankinio rūšiavimo, atliekos skaidomos pagal dydį. Smulkiąją frakciją – iki 10 cm dydžio – daugiausiai sudaro biologiškai skaidžios atliekos, galinčios suirti. Didesnės frakcijos atliekų sraute daugiausiai randama tinkamų perdirbimui.

MBA gamykla
MBA gamykla
© DELFI / Andrius Ufartas

„Padaliname srautą į dvi dalis: smulkesnes siunčiame į biotunelius, didesnes – į optinius operatorius, kurie skanuoja viską, kas keliauja ant konvejerio. Atpažįsta medžiagos tipą, ir pagal tai, ką mes kompiuteriu esame užsakę atrinkti, nupučia į šalia esančius tris aruodus – du skirti geroms medžiagoms, trečias – medžiagoms, kurių negalima deginti dėl chloro ir kitų junginių, kurie gadina degintojo įrenginius. Tai yra tam tikra kokybės kontrolė, kad būsimi deginimo įrenginiai galėtų veikti stabiliai, be taršos“, – atkreipia dėmesį specialistas.

Labai pasitarnavo taromatai

Anot D. Majaus, tinkamas perdirbti medžiagas daugiausiai sudaro plastiko plėvelės, kartonas, plastikiniai buteliukai – depozitas visko nepriima, bet jų kiekis labai sumažėjo. „Tokių buteliukų, kurie turėtų patekti į taromatus, yra itin mažai. Čia dažniau atkeliauja pakuotės, įsigytos ne iš Lietuvos parduotuvių, arba labai didelės, netelpančios į taromatą“, – pastebi specialistas.

Taip pat perdirbimui atskiriamas stiklas, spalvoti ir kt. metalai, automatiniu būdu rūšiuojamas kelių rūšių plastikas, kartais – ir plastikų mišiniai, priklausomai nuo perdirbėjų poreikio. Visas likutis yra skirtas deginimui.

D. Majaus teigimu, biologinių atliekų kelias yra kiek paprastesnis: smulkios atliekos, kuriose yra biologiškai skaidžių medžiagų, sudedamos į tunelį ir uždaromos. Įsijungia automatinis procesas: atliekų temperatūra pakyla iki maždaug 70 laipsnių – aukšta temperatūra išlaikoma tam, kad žūtų kenksmingos bakterijos. Paskui temperatūra sumažinama iki 50 laipsnių, tai yra labai tinkamos sąlygos bakterijoms gyventi, maitintis atliekomis ir daugintis.

„Bakterijos yra natūralios, tunelių papildomai nešildome. Jos, gyvendamos ten, natūraliai išskiria šilumą ir kompostuoja medžiagą. Išsiskirianti šiluma garina vandenį, galiausiai lieka medžiaga, panaši į kompostą. Tačiau ji dar nėra gerai panaudojama dėl besikeičiančių teisės aktų“, – pastebi „Energesman“ astovas.

D. Majus pripažįsta, kad Lietuvoje perdirbimo pajėgumai kol kas nedideli. Mūsų šalyje šiuo metu iš atliekų perdirbama – plastiko plėvelė, buteliukai, kieto plastiko pakeliai, apdorojamas metalas. „Nemažą dalį, apie 50 proc. atrūšiuotų atliekų, eksportuojame. Tikimės, kad perdirbimo pajėgumai Lietuvoje stiprės, atsiras naujų gamyklų, kurios ką nors gamins iš mūsų perdirbto plastiko ir popieriaus“, – viliasi D. Majus.

Užsakymo nr.: PT_79710553

Atliekų kultūra
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

Belgijos pareigūnų akiratyje dar viena lietuvių įmonė: sulaikyti vilkikai (16)

Belgijoje, Flandrijos regione, sulaikyta 18 transporto priemonių, priklausančių lietuvių įmonei....

Skandalas dėl permirkusių vaikų Valstybės dienos minėjime: šitą lietų visi gerai įsimins (383)

Prie sostinės Karaliaus Mindaugo tilto tautiečiai vakar buvę susirinkę į tradiciniu tapusį...

Žydų bendruomenės atstovai prieštarauja dar vieno partizanų vado pagerbimui: tai dar nebaigtas klausimas, karas tęsiasi (54)

Liepos 1 dieną Geros valios fondo pirmininkai Faina Kukliansky ir rabinas Andrew Baker atviru...

Lietuva įsigis vaisto koronavirusui gydyti (30)

Lietuva planuoja įsigyti antivirusinio vaisto remdesiviro , skirto koronaviruso infekcijai...

Dėl savaitgalį Palangoje vykusio ir daugybę garsenybių sukvietusio festivalio „Pudra1444“ pradėtas ikiteisminis tyrimas (120)

Palangos miesto policijos komisariatas per pirmąjį liepos savaitgalį gavo apie 10 dėl triukšmo...

Paulius Jurkevičius, Simonas Jurkevičius

Kaip du lietuviai ėjo pokalbiui į superkompozitoriaus Ennio Morricone namus visų laikų jo kūrybos TOP5

Ši istorija – apie pasaulinio garso kompozitorių Ennio Morricone ? Taip, tekstas – reveransas...

Gražina Arlickaitė. Ar tikrai buvo Kanai?

Kanų pabaigoje visada pakirsdavo nuovargis. Net ir susidarius tiksliausią planą, kažkas...

Buvę sutuoktiniai Johnny Deppas ir Amber Heard į teismą atvyko užsimaskavę, posėdyje abiejų advokatai švaistėsi rimtais kaltinimais

Antradienį Londono aukštajame teisme prasidėjo bulvariniam laikraščiui „The Sun“ iškeltos...

Žiniasklaida: į COVID-19 panašus virusas 2013-aisiais buvo nusiųstas į Uhaną (60)

Prieš septynerius metus į Uhano virusologijos institutą nusiųsti viruso mėginiai yra labai...

|Maža didelių žinių kaina