aA
Gyvename vis modernėjančiame pasaulyje, į kurį neišvengiamai veržiasi technologijos, tačiau vis dar laikome tradicinius sausų faktų aklo „iškalimo“ reikalaujančius egzaminus.
© DELFI / Tomas Vinickas

Kad taip būti neturėtų sutinka daugybė skirtingų sričių specialistų. Jie siūlo keisti egzaminavimo sistemą į ją įtraukiant daugiau modernių sprendimų ir netgi spėja, jog vos po pusšimčio metų egzaminų gali ir visai nebelikti.

Įžvelgia keturias problemas

Ne kartą egzaminus viešoje erdvėje kritikavęs Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis įsitikinęs, kad didžiausios su egzaminais susijusios problemos yra keturios.

„Visų pirma, egzaminatoriai (ypač lietuvių literatūros, istorijos) imasi darbus vertinti taip, kad mokiniui verčiau reikia išmokti egzaminavimo schemas ir stengtis atspėti egzaminatorių norus, o ne turėti konkrečias šios srities žinias. Antra, egzaminatoriai patys pripažįsta, kad moksleiviams gali pasisekti arba nepasisekti. Egzaminas tampa loterija, o tai - absurdas. Trečia, egzaminai pataikauja neišmanėliams ir skriaudžia geriausius: maksimalių įverčių gavusių yra mažiau nei neišlaikiusių. Tai visiškai nemotyvuoja gerai mokytis. Ir ketvirta, egzaminų užduotys nėra tiriamos eksperimentiniu būdu. Joks mokslas be eksperimentų yra ne mokslas“, - pabrėžė B. Burgis.

Tačiau jis pastebi, kad egzaminavimo sistemą uzurpavo politikai ir švietimo valdininkai, todėl jokio progreso šioje srityje jis pataria nesitikėti. Vykdytojams progresas – tiesiog nereikalingas.

Bronislovas Burgis
Bronislovas Burgis
© DELFI (P.Garkausko nuotr.)

„Užduočių rengėjai yra įslaptinti, todėl jų nepasiekia nei pozityvi, nei negatyvi kritika. Egzaminavimo sistemos vadovai nuo visuomenės visaip slepia egzaminavimo tikslus, vertinimo normas, jų pokyčius, vertinimo tikslumą, patikimumą. Švietimo srityje reikia pereiti nuo vertinimo prie įsivertinimo. Egzaminavime neturi būti nė mažiausio „žmogiškojo faktoriaus“. Absoliučiai tokį patį rezultatą tas pats žmogus iš to paties dalyko turi gauti visai nepriklausomai nuo egzaminavimo vietos, laiko, egzaminatorių. Įsivertinimas turi būti perkeltas į virtualiąją erdvę. Iš egzaminų reikia išguiti politikavimą ir ideologizavimą“, - mano gimnazijos direktorius.

Jis įsitikinęs, kad po 50 metų žmogus nuo vaikystės bet kuriuo metu galės įsivertinti save bet kurioje srityje – niekur nevažiuodamas, niekieno neprižiūrimas, niekam iš žmonių jo darbo netaisant, o su to žmogaus leidimu įsivertinimo rezultatus galės sužinoti tie, kuriems rūpės to žmogaus galimybės.

Pokyčių reikia, bet ar tam pribrendome?

Tai, kad tokia vertinimo sistema gali tapti realybe įsitikinęs ir „IT Ekspertų klubui“ vadovaujantis Juozas Breivė. Tačiau jis pritaria tam, kad radikalių pokyčių tikėtis neverta, nes tam tiesiog nepribrendome.

„Manau, kad brandos egzaminai atrodys panašiai taip pat. Esame konservatyvi šalis, tad per tokį trumpą laiką nelabai kažkas ir pasikeis. Ypač, kol egzaminavimo tvarką kontroliuoja valstybinės institucijos, kuriose technologijos laikomos ant trumpo šuns pavadžio su teiginiu „juk viskas veikia, kam keisti?”. Tačiau inovacijos bet kokiu atveju juda į priekį ir pasikeitus kelioms kartoms galėtume turėti modernesnius brandos egzaminus, bet kaip drąsiai mes apie tai galime svajoti ir kiek laiko pokyčiams prireiks – neaišku. Bet kokiu atveju man antrindama viena iš klubo narių bando uždegti viltį, kad po tokio laiko tarpo užduotys bus sprendžiamos technologiškai. Jau nebe ant popieriaus lapų, o specializuotuose mobiliuose įrenginiuose su specialiomis egzaminavimo programomis. Tokia procedūra pagreitintų atsakymų perdavimą vertintojams ir jų analizę įvertinimo korektiškumui“, - įsitikinęs J. Breivė.

Jau dabar kalbame apie Y bei Z kartas, kurios gali pakeisti darbą vien dėl to, jog darbdavys uždraudė naudotis socialiniais tinklais, ir pačios fundamentalios žinios daugeliu atveju nebėra tokios aktualios, jei norima darbo rinkoje turėti savo srities specialistų.
J. Breivė

Pasak jo, nors ir nepakeisime Pitagoro teoremos, ji vis tobulėja, kai tuo tarpu į tokius dalykus rengiant egzaminus retai teatsižvelgiama. Būtent todėl dažnai egzaminai vadinami neatitinkančiais nūdienos aktualijų.

„Juk šiais laikais stiprus yra ne tas, kuris valdo informaciją, o tas, kuris moka ją rasti. Daugeliu atveju akmens amžius labiau asocijuojasi su teorijų kalimu, nei turint visus įmanomus šaltinius jų praktiniu pritaikymu atliekant vieną ar kitą užduotį. Maža to, kiekvienas dalykas turi būti vertinimas atskirai, kadangi jei matematikoje atsakymų į užduotį yra vienas, tačiau gali skirtis sprendimo būdai ir keliai, tai literatūroje, mes neperrašysime Kafkos ar Maironio, bet ar jų tekstų analizavimas bei kalimas yra svarbesnis dalykas už supratimą?“, - retoriškai klausė informacinių technologijų specialistas.

Keičiasi ir darbdavių ieškomos savybės

Jis įsitikinęs, kad svarbiausia švietimo srityje atskirti du dalykus – mokslo eigą ir egzaminavimą.

„Jei patys egzaminai reikalauja žinoti, o ne suprasti, tai ir mokytojai ruošia mokinius žinojimo tikrinimui, o ne supratimo ar suvokimo analizei. Kita vertus, be žinojimo neįmanoma pereiti prie supratimo ar taikymo. Viena iš klubo narių Birutė, dirbanti aukštojo mokslo srityje, teigia, kad pastebi nusivylusius mokinių komentarus, apie tai, kad išsinagrinėjo lig šiol buvusius egzaminus, tačiau pačių egzaminų metu gavo ne tai, ko tikėjosi. Tai galėtų reikšti, kad mokytojas ruošė atspėti kokios galėtų būti užduotys ir visas studijų procesas vyko pagal tikėtiną užduočių scenarijų, o ne bendrai formuojant jauną brandžią asmenybę sugebėsiančią remtis turimomis žiniomis, bei jų pritaikymu įvairiose netikėtose užduotyse.

Tuo tarpu klubo narys Ramūnas, atstovaujantis privataus verslo sektorių, teigia, kad efektyvumas didėtų proporcingai didinant praktinių užsiėmimų dalis naudojant modernias laboratorijas, šiuolaikines kompiuterinio modeliavimo technologijas ir perkeliant tokio pobūdžio užsiėmimus peržengus mokymo įstaigos sienas kasdieninėje aplinkoje. Klubiečiai bendrai sutaria, kad dabartiniame greitai besivystančiame pasaulyje, kur kasdienė veikla tampa priklausoma nuo įvairių IT sistemų, daug svarbiau tampa išmokimas analizuoti, gebėti išsisukti iš netikėčiausių situacijų ieškant tinkamos informacijos nei fundamentalių tiesų žinojimas, kurios, nors yra labai svarbios, brandos formavimosi laikotarpiu yra pateikima „sausu” ir nepritraukiančiu būdu. Jau dabar kalbame apie Y bei Z kartas, kurios gali pakeisti darbą vien dėl to, jog darbdavys uždraudė naudotis socialiniais tinklais, ir pačios fundamentalios žinios daugeliu atveju nebėra tokios aktualios, jei norima darbo rinkoje turėti savo srities specialistų“, - mano J. Breivė.

Mano, kad egzaminų nebeliks

Būtent atitikti tokius poreikius ir bando įmonės „E.mokykla“ rinkodaros ir pardavimų vadovas Martynas Navickas. Ši įmonė neseniai pristatė interaktyvią svetainę egzaminatorius.lt, kur moksleiviai savo žinias gali pasitikrinti spręsdami egzaminų užduotis internetu.

Martynas Navickas
Martynas Navickas
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Turėtų kisti egzamino tikslas. Pavyzdžiui, palaipsniui tapti labiau susijusiu su darbdavių poreikiais. Jei taip nutiktų, galutinio etapo, egzamino, net nebereikėtų. Mes įsitikinę, kad moderniųjų technologijų pagalba nuo mažens stebint vaikus bus galima objektyviai įvertinti jų gebėjimus mokytis, išmokti ir tikslingai taikyti turimas žinias. Pats egzaminas kaip veiksmas suponuoja daugybę subjektyvių veiksnių: atsitiktinai pakliuvo/nepakliuvo žinomi klausimai, psichologiniai laikančiojo aspektai, egzamino klausimų paruošimo ir tikrinimo kokybės iššūkiai“, - pastebi specialistas.

Anot jo, modernumas neišspręs paties egzamino turinio ir formos problemų, tačiau egzaminų organizavimo pokyčiai yra būtini.

„Pasaulis kinta žaibiškai, todėl šiandien mokinio brandos įvertinimui tikrai nepakanka tik žinių ir gebėjimų patikrinimo – egzamino tikslas ir forma turėtų keistis. Tačiau visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip mokyklose realizuojamos vidurinio ugdymo programos, ypač ta jų dalis, kurios reikalaujama egzamino programoje. Pavyzdžiui, praktinės veiklos yra numatytos egzaminų programose, tačiau ne visos jos atliekamos pamokų metu, o gal ir iš viso neatliekamos. Tačiau egzamino metu ši dalis tikrinama“, - pabrėžė M. Navickas ir pridūrė, kad šiuolaikiniai mokiniai neretai nežino, net kaip atlikti egzamino užduoti ar kur rasti užduočių pavyzdžius bei vertinimo instrukcijas.

Mano, kad išnyks ir pažymiai

Nors pastebi neatitikimus švietimo srityje, pavyzdžiui, Z mokinių karta mokoma X kartos metodais, mokytojų dėl to kaltinti jis nelinkęs, nes yra įsitikinęs, kad pagrindinę atsakomybę už savo mokymosi rezultatus neša pats mokinys.

„Kai užduotis yra orientuota į žinias ir gebėjimus, mokytojai priversti daug ką tiesiog „įdėti“ į galvas. Matyt dėl to mažiau laiko ir vietos lieka mokymo metodų įvairovei, jų paieškai ir išbandymui, mokinių sudominimui. Aišku, mokymosi formos turi būti patrauklios mokiniams. Nedaug naudos iš dalyvavimo pamokoje, kai mokytojo diktuojamas tekstas migdo. Šiandien mokinių jau nestebina tai, kad mokytis galima naudojantis planšetiniu kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, o gausiai vizualizuotas turinys tampa tiesiog būtinybe“, - patikino M. Navickas.

Pasak jo, mokymasis turi būti motyvuotas, tačiau motyvacijos šaltiniu nebūtinai turi tapti pažymys. Virtualioje erdvėje vis sparčiau prigyja tokie metodai, kaip galimybė priimti iššūkį, gauti taškų ar pasilyginti su klasės draugais.

Pokyčiai jau vyksta

Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotojas Pavelas Čuchonskis pripažįsta, kad pokyčiai egzaminų sistemoje vyksta ir tai yra natūrali proceso dalis, kuri egzistuoja tikrai ne tik todėl, kad egzaminai Lietuvoje būtų mažiau kritikuojami. Jis džiaugiasi, kad į visas gyvenimo sritis besiveržianti modernizacija daro įtaką ir egzaminavimo sistemai – pasiekimų vertinimo sistemoje aiškiu prioritetu yra išskirtos mokinių turimos kompetencijos ir jų vertinimas, o ne tik žinios ir jų taikymas.

Gal brandos egzaminai nebeturės tokio svorio ne todėl, kad jų neliks, o todėl, kad mokinių pasiekimų išorinio vertinimo sistemą papildys ir kiti vertinimo būdai, pavyzdžiui mokinio pasiekimų aplankas, kurį jis galės kaupti per visus mokymosi metus, gal egzaminus ar kitaip vadinamus patikrinimus mokiniai laikys daug dažniau.
P. Čuchonskis

„Prieš dvejus metus pradėti taikyti kriterinio vertinimo principai valstybiniuose brandos egzaminuose, technologijų ir menų egzaminai pradėti vykdyti ugdymo procese, informacinių technologijų valstybinis brandos egzaminas vykdomas elektroninėje aplinkoje, planuojamas įdiegti „Brandos darbas“, siekiama kai kuriuose mokomuosiuose dalykuose egzamino darbų vertinimą maksimaliai diferencijuoti, organizuoti užsienio kalbų visų keturių kalbinių kompetencijų tikrinimą ir vertinimą egzamine. Šiais metais buvo išbandytas ir matematikos mokyklinio brandos egzamino bei biologijos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo vykdymas elektroninėje aplinkoje“, - kas pastaruoju metu keitėsi egzaminų vykdymo tvarkoje vardijo P. Čuchonskis.

Anot jo, ar egzaminas yra tradicinis, ar modernus, apsprendžia ne tik jo vykdymo būdas. Jis įsitikinęs, kad ir elektroninėje erdvėje galima vykdyti egzaminus pagal šiuolaikinių poreikių neatspindinčius turinio ir mokinių gebėjimų reikalavimus.

„Neabejojame, kad ir po 50 metų švietimo sistemai reikės patikimos ir objektyvios informacijos apie mokinių pasiekimus, jų stipriąsias puses, aspektus, kuriuos reikia tobulinti švietimo sistemoje, remiantis mokinių pasiekimų rezultatais. Ar tas informacijos surinkimo būdas vadinsis egzaminais sunku pasakyti. Gal brandos egzaminai nebeturės tokio svorio ne todėl, kad jų neliks, o todėl, kad mokinių pasiekimų išorinio vertinimo sistemą papildys ir kiti vertinimo būdai, pavyzdžiui mokinio pasiekimų aplankas, kurį jis galės kaupti per visus mokymosi metus, gal egzaminus ar kitaip vadinamus patikrinimus mokiniai laikys daug dažniau ir bus galima ne tik tam tikrame etape įvertinti mokinių turimas žinias ir jų gebėjimus, bet ir stebėti jų kaitą, jei patikrinimai, pavyzdžiui, būtų vykdomi kas dveji metai“, - prognozavo specialistas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Seimo narė Šakalienė sulaukė rimtų grasinimų: frakcija kreipiasi į prokuratūrą (353)

Kilus vaikų paėmimo skandalams socialiniuose tinkluose pradėjo virti diskusijos, kurių metu ne...

Paini vaiko istorija: berniuko patėvio ir darželio auklėtojų liudijimai skiriasi kardinaliai (76)

Viešumoje pasirodžius informacijai apie Kaune iš šeimos paimto ir į ją sugrąžinto vaiko...

Gabrielius Landsbergis apie dabartinę valdžios situaciją: tai yra sprogstamasis mišinys (528)

Ką darys tuščiomis kišenėmis likusi socialdemokratų darbo partija ir ar jie ketina kelti savo...

Maldeikienė: kainas tvarkysime sovietiniais metodais? Nesuveiks (47)

Jau daugelį metų skurdas pasaulyje naikinamas gerinant švietimo sistemą, tačiau Lietuva ketina...

Su tanklaiviu susidūrusi norvegų fregata nuskendo (311)

Norvegų fregata , kuri praėjusią savaitę Vakarų Norvegijos fjorde susidūrė su Maltos...

Žinomos Lietuvos moterys papasakojo, kokie kvepalai tapo jų vizitine kortele

Praėjusią savaitę prancūzų prekės ženklo „Molinard“ atstovai garsias Lietuvos moteris...

Hematologas papasakojo, kodėl žmonės suserga vėžiu ir kokie pirmieji šios ligos simptomai

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 15 000 onkologinių susirgimų , 10 proc. iš jų išgirsta...

Perspėjimas vykstantiems į Lenkiją: beveik mėnesiui bus atnaujinta sienų kontrolė (101)

Šengeno erdvei priklausanti Lenkija nuo lapkričio 22 d. laikinai atnaujins pasienio tikrinimus...

Brakonierių gaujos bando įbauginti: prireikia net policijos (4)

Gal kam ir atrodo keista, tačiau 2018 m. Lietuvoje, gamtosaugos sferoje, susijusioje su nelegalia...