aA
Įpratsinį gyvenimo ritmą sustabdęs karantinas gyventojus neabejotinai išmokė naujų dalykų: ir kruopštesnės higienos, ir apsipirkinėjimo neišeinant iš namų. Pastarojo mastai karantino metu gerokai išaugo, o augimas nesustoja net karantinui pasibaigus. Delfi domisi, kokie yra pagrindiniai pavojai apsiperkant internete.

Elektroninė bankininkystė tapo įprasta

„Banko duomenys rodo, kad pirmąjį šių metų pusmetį pinigų pervedimų, apsipirkinėjimų internetu skaičiai augo kone penktadaliu, 19 procentų“, – sako Swedbank mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas. Anot specialisto, paties karantino metu piniginių procedūrų internete augimas siekė beveik 50 procentų.

„Lyginant su praėjusiais metais, šįmet atsiskaitymo internetu skaičiai yra išaugę“, – teigia Swedbank atstovas.

Gytis Vercinskas
Gytis Vercinskas
© DELFI / Josvydas Elinskas

G. Vercinskas pastebi, kad prisijungimų prie interneto banko ir mobiliosios banko programėlės skaičius taip pat išaugęs.

„Ėjimas į išmanumą, internetinę erdvę yra spartus. Manome, kad ateityje žmonės vis dažniau apsipirkinės internetu, atliks pinigų pervedimus. Mobilioji programėlė ateityje bus taip pat labai populiari“, – įžvalgomis dalijas G. Vercinskas.

Populiariausios internetinės funkcijos

„Populiariausia funkcija mobiliojoje programėlėje – sąskaitos likučio pasitikrinimas“, – pastebi Swedbank atstovas.

Anot pašnekovo, populiaru yra ir gauti pavedimus, juos siųsti, taip pat atsiskaityti išmaniaisiais įrenginiais.

„Visgi stambesnės sąskaitos ir mokesčiai programėle mokami rečiau, tokiais atvejais naudojamas elektroninis bankas“, – sako G. Vercinskas ir prideda, kad mobilioji banko programėlė yra populiaresnė jaunimo gretose.

Kokie yra taupymo internete būdai?

„Karantino metu startavo Swedbank sukurtas įrankis, kurio pagalba vartotojai gali sekti savo pajamas ir išlaidas“, – naujienomis dalijasi G. Vercinskas. „Tai įrankis „Mano biudžetas“, jo naudojimas sparčiai auga“, – pasakoja vyras.

Swedbank atstovas pristato ir kitą banko sukurtą įrankį: „Kita priemonė yra e-taupyklė, kurioje galima taupyti kiekvieno atsiskaitymo kortele metu. Ši funkcija grindžiama sumos apvalinimu iki 1 euro.“

Taupyklė
Taupyklė
© Shutterstock

Anot specialisto, yra skaičiuojama, kad per vieną mėnesį žmogus gali sutaupyti apie 10 eurų.

„Per metus sutaupoma suma – sąlyginai nedidelė, 120 eurų. Bet kiekvienąsyk atsidarius interneto banką, smagu pamatyti, kad sutaupei, pavyzdžiui, 20 eurų“, – internetinio įrankio naudą įvardina G. Vercinskas.

Pašnekovas užsimena ir apie investuoti pradėjusius gyventojus. „Atsiradus galimybei nemokamai investuoti Baltijos šalių biržose, ši paslauga tapo labai populiari jaunimo tarpe. Jaunimas investuoja į vietinę rinką po vieną du eurus, o sumos kartais išauga iki 7 kartų“, – sako pašnekovas.

G. Vercinskas pastebi, kad tam, jog žmogus investuotų, nereikia baigti ekonomikos studijų: „Yra toks mitas, kad norint investuoti, reikia būti sukaupus labai daug žinių, reikia turėti atitinkamą išsilavinimą. Tačiau papildomai universiteto pabaigti nereikia. Pradedančiajam užteks sukaupti žinių bagažą investavimo pradžioje, reikės domėtis investicijų tendencijomis.“

Augant internetinės bankininkystės mastams, auga ir sukčių skaičius

„Dažniausiai bandoma sukčiauti apsimetant banko darbuotoju ar policijos pareigūnu“, – atskleidžia G. Vercinskas.

„Anksčiau sukčiai apsimesdavo vaikais tų žmonių, kuriems skambindavo, sakydavo, kad pateko į avariją. Šiais laikais žinutė kitokia – dabar sukčiai prisistato banko darbuotojais, praneša apie žmonių sąskaitose atliekamas neteisėtas operacijas ir prašo prisijungimo duomenų“, – teigia pašnekovas.

Telefoniniai sukčiai
Telefoniniai sukčiai
© Shutterstock

Ar galima atsiimti sukčių pavogtus pinigus? „Po kurio laiko, nebūtinai iškart, sukčiai pasisavina pinigus, ir tuomet pinigus atgauti tampa jau labai sunku. Jei žmonės kreipiasi iš karto, tikimybė atgauti pinigus yra didesnė, bet jei iš šoko būsenos yra atsibundama tik po kelių valandų ar po kelių dienų, didelė tikimybė, kad tie pinigai - jau prarasti“, – banko klientų patirtimis dalijasi pašnekovas.

G. Vercinskas nurodo ir dar vieną internetinių sukčių veiklos formą – kvietimą investuoti. „Kviečiantys investuoti sukčiai dažnai pasinaudoja žinomų žmonių vardais. Toks atvejis buvo nutikęs ir su Andriumi Tapinu, kai sukčiai, pasisavinę jo atvaizdą ir vardą, socialinėse medijose ragino investuoti“, – prisimena Swedbank atstovas.

Pavojus tyko ir dideles nuolaidas siūlančiose internetinėse parduotuvėse. Gytis Vercinskas siūlo atminti šią taisyklę: „Jeigu skamba per gerai, tai yra didelė tikimybė, kad tai netiesa“.

Specialisto teigimu, jei interneitnėje parduotuvėje nuolaidos yra 80-90 procentų, tokiais pasiūlymais pasitikėti nereikėtų.

Banko darbuotojai niekada neprašys prisijungimo kodų

G. Vercinskas primena, kad jeigu žmogui paskambina banko darbuotojas ar policijos pareigūnas, jis jokiu būdu neprašys nei banko prisijungimo, nei Smart ID duomenų, nei identifikacijos kodo.

„Tiesa, jeigu jūs pats skambinsite į banką, tada gali tekti pasakyti savo duomenis“, – esminį skirtumą nurodo specialistas ir ragina išlikti budriems.

Swedbank atstovas pabrėžia ir tai, kad bankai niekada nesiunčia nuorodų, kurias paspaudus reikėtų keisti savo prisijungimo duomenis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
4.5000

Top naujienos

Duomenų mokslininkas apie galimą situacijos suvaldymą: anksčiau rugpjūčio to nebus siūlo vėlinti antro skiepo datą (92)

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys–Balevičius laidoje „Delfi rytas“ pirmadienį...

Darbo partijos narys apie „Šeimos maršą“: organizatoriai gąsdino mano vaikus (317)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) pirmininko Ramūno Karbauskio išsakytus...

Kruvinas šaudynes Rusijoje surengęs jaunuolis: kas jis? (45)

Po šaudynių Rusijos Kazanės mokykloje buvo iškelta byla dėl kelių moksleivių nužudymo,...

Nausėda: mūsų derybines pozicijas Kremlius priima kaip silpnumo ženklą (38)

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvavo Rytų Europos studijų centro (RESC) organizuotoje...

Indijoje fiksuojami kitose šalyse dar nematyti COVID-19 padariniai ligoninėms nurodyta įrengti atskirus skyrius (149)

Indijai toliau kovojant su sparčiausiai pasaulyje augančiu koronaviruso protrūkiu, šalies...

Ministerijos scenarijuose nebėra vietos lengvatai, kuria naudojasi šimtai tūkstančių gyventojų siūlomos trys alternatyvos (72)

Finansų ministerija nagrinėja kelias alternatyvas dėl lengvatų investiciniam gyvybės draudimui ir...

NVSC: didėja protrūkių skaičius gamybos ir transporto, o mažėja paslaugų sektoriuje (6)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo,...

Palikusi tris vyrus 61-erių verslininkė Sniegė Naku: vietoj uogienių virimo – kelionės ir pasimatymai su italais

Sniegė Naku mus pasitinka savo studijoje Vilniaus Naujamiesčio rajone. Sniegė kuria papuošalus bei...

Kauno klinikose mirė nelaimės „Klaipėdos medienoje“ metu nukentėjęs žmogus (38)

Praėjusį pirmadienį „Klaipėdos medienos“ teritorijoje įvykusios nelaimės metu nukentėjusio...