aA
„Žmogaus studijų centras“ ir „Baltijos tyrimai“ baigė Lietuvos emocinio klimato tyrimą, kurį sudarė penkios bangos. Rezultatai rodo, kad neigiamos emocijos, nors ir aprimusios po pirminio šoko, išlieka labai aukštos. Labiausiai neigiamai karantinas paveikė 18–29 metų žmones.
Lietuvių būklė specialistams vis dar kelia nerimą: karantinas skaudžiausiai kirto visai ne senukams
© DELFI / Andrius Ufartas

Atliktos reprezentatyvios 18–74 metų Lietuvos gyventojų apklausos, jose dalyvavo 2 500 asmenų, rašoma pranešime spaudai.

Pirmoji reprezentatyvi apklausa, atlikta kovo 25–30 dienomis, parodė stiprią pradinę emocinę reakciją į krizę: patiriančių nerimą, palyginti su 2018 metais, padaugėjo nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc., liūdesį – nuo 21,9 proc. iki 46,8 proc., pyktį – nuo 19,8 proc. iki 35,6 proc., stresą – nuo 31,7 iki 45,8 proc. Po pirminio šoko neigiamos reakcijos sparčiai sumažėjo, tačiau per balandį ir gegužę mažai kito bei išliko labai dažnos.

„Baltijos tyrimų“ duomenys
„Baltijos tyrimų“ duomenys

„Žmogaus studijų centro“ vadovas dr. Gintaras Chomentauskas teigia: „Kai patiriama grėsmė, kurios žmogus negali kontroliuoti, psichologinis jos poveikis gali tęstis gana ilgai. Yra tyrimų, rodančių, kad net po dvejų metų gali būti matomas neigiamas poveikis. COVID-19 atveju prie neigiamo poveikio prisidėjo didelis egzaltuotas gąsdinančios informacijos srautas ir socialinė izoliacija. Tikėtina, kad po karantino didelei daliai žmonių reikės psichologinės pagalbos. Ji galėtų būti naudinga apie 25 proc. gyventojų.

Įdomu tai, kad karantino metu dalis visuomenės jo režimą sugebėjo įdarbinti savo labui. Patiriančių ramybę padidėjo nuo 52,9 proc. karantino pradžioje iki 66 proc. jo pabaigoje.Tai rodo didžiules žmogaus galimybes prisitaikyti ir gebėjimą neigiamas, ribojančias aplinkybes paversti teigiamomis – laiku sau, šeimai, pomėgiams. Šiems žmonėms tikrai nereikia psichologinės paramos, juolab – psichoterapijos. Tai – gyvenimo čempionai. Ir tokių Lietuvoje – labai daug.“

Lietuvių būklė specialistams vis dar kelia nerimą: karantinas skaudžiausiai kirto visai ne senukams
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak tyrimo partnerės draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinio direktoriaus Mariaus Jundulo, pandemija nusitaikė į vieną esminių žmonių poreikių – saugumą.

„Pastebėjome, kad pirmąjį mėnesį klientus ištiko sąstingis, jis buvo ypač pastebimas tarp įmonių. Verslininkai pristabdė sprendimus dėl draudimo ir sutelkė dėmesį į veiklos tęstinumo iššūkius. Tačiau jau balandžio mėnesį situacija pradėjo taisytis, ypač tarp privačių klientų. Karantino poveikis išryškėjo pasireiškus privataus sveikatos draudimo vartojimo tendencijoms. Psichologų konsultacijų kiekis, kalbant apie sveikatos draudimą, išaugo daugiau negu dvigubai. Tai rodo, kad žmonės ieškojo ir rado reikiamos pagalbos“, – pastebi M. Jundulas.

Tyrimas parodė, kad, priešingai vyraujančioms nuomonėms, karantinas labiausiai neigiamai paveikė 18–29 metų jaunuolius. Atliekant visus penkis tyrimus jų streso lygis buvo aukštesnis nei vyresnių asmenų. Panašios tendencijos matomos ir vertinant patirto nerimo, liūdesio ir pykčio emocijas.

„Baltijos tyrimų“ duomenys
„Baltijos tyrimų“ duomenys

Psichologas G. Chomentauskas sako: „Nors jaunimą matome kaip energingą ir atsparų gyvenimo negandoms, tai labiau yra tiesa kalbant apie fizinius iššūkius. Susidūrus su rimta grėsme geriau su jausmais tvarkosi vyresni žmonės, jie geba savarankiškiau mąstyti, nepasiduoti „masinei psichozei“, turi daugiau įvairios gyvenimiškos patirties ir išminties. Tikėtina, kad jaunimui labiau pakenkė socialinė izoliacija, nes bendravimas šiame amžiuje – ypač intensyvus. Taip pat prisidėjo šios amžiaus grupės dažniau patiriamas bejėgiškumo išgyvenimas.“

Apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė teigia: „Per penkias tyrimo bangas surinkti duomenys parodė, kad jaunimas dažniau nei vidutinio amžiaus ir vyresni žmonės teigė pajutę neigiamą karantino poveikį fizinei būklei bei profesinei veiklai. Jauni žmonės ne tik neturi patirties emociškai tvarkytis su vadinamosiomis šoko situacijomis, bet ir yra mažiau stabilūs finansiškai (paskolos, būsto nuoma, maži vaikai) bei profesiniu aspektu.“

Rasa Ališauskienė
Rasa Ališauskienė
© DELFI / Josvydas Elinskas

Tyrimus nuo kovo pabaigos iki birželio pradžios atliko „Žmogaus studijų centras“ ir „Baltijos tyrimai“. Tyrimo partneris – draudimo bendrovė „Gjensidige“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(61 žmogus įvertino)
3.5410

Top naujienos

Kodėl Kaliningrado tranzito klausimą Rusija stumia į aklavietę: ryškėja tikrieji Kremliaus tikslai

Dėl „Kaliningrado blokados“ Lietuva sulauks atsako! Jei reikės – prasikirsime tranzitui kelią...

G-7 naujieji draudimai Rusijos ekonomikos nesupurtys: pataria kirsti per kitą vietą

Didžiosioms G-7 valstybėms narėms oficialiai nusprendus uždrausti aukso importą iš Rusijos,...

Verslas PliusGiulia Morpurgo, Libby Cherry

Rusija įžengė į istorinio defolto teritoriją, sankcijos drumsčia tolesnius planus

Rusija pirmą kartą per šimtmetį neįvykdė savo įsipareigojimų išorinių vyriausybinių...

Delfi PliusŽinių radijas

„Bayraktarą“ viena ranka duoda, kita ranka perka rusų vogtus grūdus: ko siekia Turkija

Pirmosiomis Rusijos pradėto karo Ukrainoje dienomis Turkija rusų kariniams laivams užvėrė...

Verslas PliusLukas Miknevičius

Didžiuliai infliacijos skirtumai ES šalyse: kas juos lemia ir kodėl Lietuvos kelias yra teisingas

Bendra valiuta ir rinka, tokia pati karo Ukrainoje įtaka, tie patys makroekonominiai veiksniai,...

Estijoje aptiktas pomidorus ir paprikas žaibiškai pražudantis virusas

Estijos Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto produktų departamentas, vykdydamas...

Pašalinti trešnių kauliukus dar nebuvo taip lengva: viską, ko reikia, galite rasti savo namuose

Šiltą ir saulėtą vasaros dieną išties smagu gardžiuotis raudonomis ir prisirpusiomis...

Reikšmingas posūkis dėl Turkijos: NATO oficialiai pakvies Švediją ir Suomiją į Aljansą (11)

Turkija antradienį vakarą pareiškė, jog „gavo, ką norėjo“ iš pokalbių su Švedijos ir...

Delfi PliusDaiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“

Lūžis, kuris atgrasytų Putiną net nuo minties apie Baltijos šalis: po naujų grasinimų – perspėjimai Lietuvai (12)

Kol Lietuvoje aiškinamasi dėl Kaliningrado tranzito, Estijos premjerė perspėja apie rimtas bet...

Rio de Žaneire apsigyvenęs vilnietis Marius: mūsų lietuvaitės brazilų nesuviliotų (12)

Vilnių į Rio de Žaneirą iškeitęs Marius Rudalevičius sako, kad jo gyvenimas pasikeitė...