Anksčiau Švietimo, sporto ir mokslo ministerija (ŠMSM) buvo pateikusi argumentus, kodėl privalu laikyti egzaminus – remtasi skaičiavimais, kurie parodė, koks statistinis nuokrypis susidaro tarp valstybinių brandos egzaminų ir metinių pažymių, todėl esą negalima remtis metiniais pažymiais.
Neišlaikę egzaminų niekur neįstos?
Kalbėta, kad mokyklinė mokinių vertinimo sistema nėra patikima, o rezultatai yra nepalyginami šalies mastu, jei Lietuvoje nebūtų organizuojami valstybiniai brandos egzaminai.
Dėl brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas vykdymo buvo analizuota ir kitų šalių praktika, įvertintos galimos pasekmės, jei mūsų šalyje būtų atsisakyta brandos egzaminų ir vidurinis išsilavinimas būtų suteikiamas tik metinių įvertinimų pagrindu.
Kitos šalys įvairiai modeliuoja ir ieško individualių sprendimų dėl mokyklos baigimo. Per balandžio viduryje vykusią neformalią Europos šalių švietimo ministrų video konferenciją valstybės narės atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vienas iš didžiausių iššūkių – mokyklos baigiamieji egzaminai.
Nenuostabu, kad šiuo klausimu tebeverda aršios diskusijos: kaip vyks egzaminai, ar nenukentės abiturientų egzaminų rezultatai dėl susiklosčiusios situacijos?
Viešojoje erdvėje pasipylė komentarai, suabejojusių supaprastintų egzaminų sesijos nauda: juk pagrindinės stojimo sąlygos į universitetus ir kolegijas nesikeis. Susivilioję pasiūlymu greičiau užbaigti mokyklą abiturientai užkirs galimybę studijuoti aukštojoje mokykloje. Būgštaujama, kad po kiek laiko susivokę, kokioje situacijoje atsidūrė, nemaža dalis rinksis emigraciją.
Lietuvos švietimo taryba balandžio 7 d. įvykusiame neeiliniame nuotoliniame posėdyje taip pat yra pateikusi savo poziciją valstybės vadovams, kad brandos egzaminų neturi būti atsisakyta. Lietuvos švietimo tarybos įsitikinimu, švietimo prieinamumas ir kokybė šiuo sudėtingu laikotarpiu turi išlikti prioritetu.
Svarsto brandos atestatą išduoti išlaikius vos vieną egzaminą
Vakar vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje prabilta apie tai, jog abiturientams yra dalinamos anketos, kuriose klausiama, ar jie norėtų supaprastintos egzaminų tvarkos, ar laikyti vieną pasirinktą egzaminą.
ŠMSM ministras atsakydamas patvirtino, jog į svarstymų paketą įeina pokyčiai, atliepiantys socialinių partnerių pasiūlymus. Tačiau ministerija klausimyno abiturientams nesiuntė. Visgi, kai kurie dalykai bus supraprastinti. Ministro teigimu, yra svarstoma, kad galbūt bus galima vieno kito brandos egzamino atsisakyti. „Taip, šiuo metu į paketą įeina pokyčiai, susiję su valstybiniais egzaminais. Kai kurie dalykai, kurie gali būti racionaliai supaprastinti, bus padaryti. Bus sudaryta galimybė dar kartą pasitikslinti pasirinkimus besiruošiančių laikyti valstybinius egzaminus – galbūt persigalvoti, vieno ar kito atsisakyti. Sprendimas paaiškės jau rytoj“, – sakė A. Monkevičius.
Pasiūlyta, kad vietoj to, jog atestatui gauti būtų reikalaujama išlaikyti lietuvių kalbos ir dar vieną brandos egzaminą kaip yra dabar, užtektų vieno egzamino.
Pritarus tokiai nuostatai, reikėtų spręsti, kurį egzaminą pasirinkti: ar privalomą lietuvių kalbos egzaminą, ar bet kurį kitą, leidžiant atestatą gauti nelaikius lietuvių kalbos egzamino.
Švietimo viceministrės Jolantos Urbanovič duomenimis, toks sprendimas preliminariais skaičiavimais sumažintų egzaminuotojų poreikį 800.
Visi sprendimai, anot A. Monkevičiaus, bus pagrįsti svarbiausiu tikslu – siekti išgelbėti kiekvieną gyvybę ir sveikatą, „svarbu neprarasti orientyro“. Neneigė, yra norima padėti mokykloms atsiverti artimiausiu metu, tačiau bus atsižvelgiama į rekomendacijas. Abiturientams taip pat bus numatyta galimybė su pedagogais konsultuotis gyvai.
J. Urbanovič sakė, jog praėjusią savaitę iš Sveikatos apsaugos ministerijos gavo atsakymą dėl rekomendacijų, kaip saugiai organizuoti brandos egzaminus. „Tas rekomendacijas svarstėme su socialiniais partneriais, mokytojais, vadovais, profsąjungomis ir būtent ir tų svarstymų metu, ir šiaip pastaruoju metu gauname iš švietimo bendruomenės nemažai pasiūlymų svarstyti, kaip galima būtų sumažinti egzaminų srautus“, – Švietimo tarybos posėdyje ketvirtadienį kalbėjo J. Urbanovič.
Pasak jos, pagal pateiktas rekomendacijas egzaminų vykdytojų skaičius turėtų išaugti nuo 6 tūkst. iki 9 tūkst., kyla patalpų klausimas, nes vienoje patalpoje galės būti tik apie 10 moksleivių.
„Savivaldybės turi nemažai iššūkių, tai norėdami reaguoti į tuos siūlymus iš švietimo bendruomenės ieškojome tų alternatyvų ir todėl suformulavome tokį pasiūlymą“, – kalbėjo viceministrė.
Šis supaprastinimas, anot jos, yra labiau orientuotas į tuos abiturientus, kurie neplanuoja stoti į aukštąsias mokyklas arba tuos, kurie patiria stresą dėl susidariusios situacijos, dėl to, kad negali turėti tiesioginio kontakto su mokytojais.
Švietimo viceministrė pabrėžė, jog ministerija siekia konsultacijos, tačiau nebūtinai tvirtai laikosi pozicijos, kad tvarką reikėtų supaprastinti.
ŠMSM anksčiau „Delfi“ buvo teigusi, jog sprendimas dėl brandos egzaminų priimtas gerai apsvarsčius, atsižvelgus į aukštųjų mokyklų, bendrojo ugdymo mokyklų, Lietuvos moksleivių ir studentų sąjungų atstovų, švietimo ekspertų, taip pat ir ministerijos, ir Vyriausybės specialistų siūlymus.
Informavo, kad siūlymai buvo pateikti planavimo grupėje dėl brandos egzaminų. Darbo grupėje vyravo argumentuota pozicija neatsisakyti egzaminų, nes sprendimas turės įtakos ne tik abiturientų galimybėms šiemet studijuoti pasirinktose aukštosiose mokyklose, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje – sprendimas turi nekelti abiturientams nesklandumų renkantis studijas tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse.
Teigta, kad jeigu karantinas būtų pratęsiamas, o sąlygos laipsniškai lengvinamos, bus siūloma sudaryti sąlygas abiturientams, pirmiesiems iš mokinių, grįžti į gyvą mokymąsi su mokytojais.
Šiandien prakalbta apie tai, jog pirmiausia bus stengiamasi į mokyklas sugrąžinti pradinukus. Regis, ne veltui juokaujama, kad valdžios nuotaikos keičiasi greičiau, nei plečiasi epidemija. O sprendimai šokinėja kaip virusas – oro lašeliniu būdu.
